Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. e2A-613-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
e2A-613-324/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-613-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07469-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ priešieškinį ieškovui J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė 1) įpareigoti atsakovę pašalinti daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens cirkuliacinės sistemos gedimus/trūkumus, t. y. kad karšto vandens projektinė temperatūra būtų pasiekiama iš karto atsukus karšto vandens čiaupą; 2) įpareigoti atsakovę pertvarkyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios šildymą, atstatyti karšto vandens sistemoje cirkuliaciją, užtikrinančią karšto vandens temperatūrą naudojimo vietose ne mažesnę nei 50oC, pajungti rankšluosčių džiovintuvą prie karšto vandens sistemos, užtikrinant jame pastovią karšto vandens cirkuliaciją; 3) atsakovės priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas bute (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1963 m., šį butą 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavo. Ieškovo buto vonioje nešilo vandens gyvatukas, karštas vanduo vonioje ir praustuve atsirasdavo po 4-5 minučių, todėl ieškovas 1992 metais, sutrikus vandens tiekimui, kreipėsi į tuometinę namų valdybą. Atvykę namų valdybos specialistai namo pirmoje laiptinėje (duomenys neskelbtini) butuose ant grįžtamo karšto vandens vamzdžio pastatė mažo galingumo siurbliuką ir ieškovo bute vietoje nesamo radiatoriaus įrengė grindinį šildymą, kuris neveikia penkiolika metų, o gyvatuko šildymas ir karšto vandens normalus tiekimas ištaisytas ant grįžtamo karšto vandens vamzdyno sumontavus siurbliuką 0,40 kw galingumo cirkuliacijai pagyvinti. Ieškovas savavališkai neatliko jokių veiksmų, dėl kurių sutriko karšto vandens tiekimas ieškovo butui. Jis daug kartų kreipėsi į namo administratorę, tačiau ji tik 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į ieškovą, kad šis pateiktų suderintą ir patvirtintą projektą bei kitą dokumentaciją dėl ieškovo bute esančios karšto vandens cirkuliacinės sistemos pakeitimų. Ieškovas tokių dokumentų pateikti negali, nes savo bute jis neatliko jokių pakeitimų. Karšto vandens cirkuliacinė sistema yra bendrojo naudojimo objektas, todėl atsakovė, būdama namo administratore, privalo atlikti visus būtinus veiksmus ir pašalinti bute esančius gedimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė įpareigoti ieškovą per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis demontuoti nelegalius šildymo sistemos pakeitimus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikti tai įrodančią medžiagą ir fotofiksaciją arba įsileisti namą administruojančios įmonės specialistus apžiūrai.

5. Nurodė, kad ieškovo bute buvo pakeista šildymo sistemos įrenginių prijungimo schema (vonioje įrengtas grindinis šildymas nuo karšto vandens šildymo sistemos ir sumontuotas papildomas įrenginys, sukuriantis pamaišymo mazgą apeinant „gyvatuką“), kuri neatitinka oficialiai registruotos projektinėje dokumentacijoje esančios schemos, todėl šie pakeitimai turi įtakos karšto vandens cirkuliaciniams sutrikimams. Šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai yra dalinė namo savininkų nuosavybė, kurios priežiūrą turi užtikrinti namo administratorė, papildomai sumontuoti įrenginiai yra privačioje nuosavybėje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jie nepatenka į namo administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros atsakomybės ribas. Privačioje nuosavybėje įrengti papildomi įrenginiai trukdo bendrojo naudojimo objektui, t. y. karšto vandens cirkuliacinės sistemos veikimui. Atsakovė, atlikusi apžiūrą, nustačiusi visas aplinkybes ir įpareigojusi buto savininką pateikti visą reikalingą pakeitimų dokumentaciją/pačiam pašalinti nelegaliai sumontuotus įrenginius ir leisti namo administratorei įvertinti tolimesnius veiksmus, tinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, funkcijas.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo poziciją. Atsakovo 2018 m. liepos 18 d. aktas nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis savo vonioje neatlikinėjo jokių šildymo pakeitimų, dėl kurių galimai buvo išbalansuota namo šildymo sistema. Liudytojas M.A.V., apžiūrėjęs butą, fiksavo tuometines faktines aplinkybes, nurodė tik įstatymines normas ir paties ieškovo paaiškinimus, kurių pagrindu buvo surašytas aktas. 2018 m. liepos 18 d. aktas surašytas nedalyvaujant atsakovės atstovui, todėl negali būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo nurodytas aplinkybes.

9. Teismas sutiko su atsakovės atstovės pozicija, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į atsakovę su nusiskundimais, tačiau dauguma jų yra dėl vėdinimo, kiti dėl nešylamo radiatoriaus (gyvatuko) vonioje. Teismas nenustatė, kad ieškovas yra informavęs atsakovę apie jo buto vonioje esantį grindinį šildymą ir jame esančius gedimus, tai vertino kaip ieškovo nusiskundimus, kaip nurodoma ieškovo susirašinėjimo su atsakovu medžiagoje, kurie negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais nurodytas aplinkybes. Teismas liudytojų R. M. S. ir I. S. parodymus vertino kritiškai, kadangi jos yra ieškovo šeimos narės, suinteresuotos bylos baigtimi. Viena liudytoja yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, kita (duomenys neskelbtini) m., todėl tokio amžiaus apie šildymo sistemą ieškovo vonioje negalėjo žinoti. Liudytoja R.M. S. nurodė, kad grindinį šildymą įrengė tuometinė butų ūkio valdyba. Liudytojas M. A. V. patvirtino, kad 1963 m., kada ieškovas apsigyveno bute, jau galėjo būti vonia su šildomomis grindimis. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad grindinį šildymą vonioje įrengė apie 1992 m. tuometinė namų valdyba, teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad toks šildymas jo buto vonioje buvo nuo buto įsigijimo 1963 m. Ieškovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl negali būti tinkamais įrodymais civilinėje byloje pagrindžiant ieškovo reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimus apie tai, kad jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su karšto vandens cirkuliacinės sistemos problemomis.

10. Byloje nesant pirminės projektinės dokumentacijos dėl originalios šildymo schemos ieškovo vonioje, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti nelegalių šildymo sistemos pakeitimų. Atsakovė nenurodė, kada pas ieškovą buvo galimai savavališkai pakeista šildymo sistemos vonioje prijungimo schema, kada atsakovei apie tai tapo žinoma. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo nustatyta, jog jau 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovas kvietė atsakovės atstovą perplauti grindų šildymo sistemą. Tai patvirtina, jog nuo 2012 m. atsakovei buvo žinoma apie ieškovo bute esantį grindinį šildymą. Atsakovė tik 2018 m. atliko ieškovo bute apžiūrą ir surašė 2018 m. vasario 5 d. aktą apie galimai nustatytus šildymo sistemos įrenginių pakeitimus ieškovo bute. Teismo posėdžio metu atsakovė nepaaiškino, kodėl tik 2018 m. buvo atlikta ieškovo buto šildymo apžiūra. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog name (duomenys neskelbtini) kitų butų savininkų šildymas atitinka pirminėje projektinėje dokumentacijoje esančias schemas ir ar galimai esantys pakeitimai kituose butuose gali turėti įtakos viso namo karšto vandens tiekimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neįvykdė pareigos būti aktyviam ir išsiaiškinti reikalavimo pagrįstumui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo. Pagrindiniu ir tiesioginiu ieškovo įrodymu laikytinas 2018 m. liepos 18 d. statinio dalies ekspertizės vadovo A. V. aktas, kuriame užfiksuoti duomenys apie esamą karšto vandens sistemos padėtį (duomenys neskelbtini) vonios ir rūsio patalpose. Eksperto nustatytos aplinkybės pagrindžia ieškinio reikalavimus ir atsakovės atsakomybę esamos situacijos atveju. A. V. akte yra nurodyti veiksmai: 1) atstatyti karšto vandens sistemoje cirkuliaciją, užtikrinančią karšto vandens temperatūrą naudojimo vietose ne mažesnę nei 50oC, 2) pajungti rankšluosčių džiovintuvą prie karšto vandens sistemos, kuriuos būtina atlikti, kad ieškovo bute būtų užtikrintas tinkamas karšto vandens tiekimas ir šildymas. Tai paneigia teismo argumentą, jog ieškovas nepateikė įrodymų (plano), kaip turėtų būti atstatyta cirkuliacija karšto vandens sistemoje, kuri užtikrintų tinkamą karšto vandens temperatūrą naudojimo vietoje. Teismas nepagrįstai nelaikė šio akto svariu rašytiniu įrodymu.

11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimus apie aktyvius veiksmus, susijusius su karšto vandens cirkuliacinės sistemos problemomis. Ieškovas pateikė 2018 m. kovo 7 d. vėdinimo sistemos veikimo efektyvumo ir karšto vandens cirkuliacijos vonios patalpoje (duomenys neskelbtini), vertinimą. Aplinkybę, kad ieškovas ėmėsi veiksmų dėl vandens cirkuliacinės sistemos problemų nuo pat jų atsiradimo, siekė bendradarbiauti su atsakove, pats kvietėsi ekspertę, patvirtina ir į bylą pateikti ieškovo pranešimai atsakovei, 2018 m. liepos 18 d. aktas „Dėl karšto vandens sistemos cirkuliacijos ir reikiamos temperatūros užtikrinimo vonios patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), esamos padėties įvertinimo. Ekspertės G. A. 2018 m. kovo 7 d. akte nurodyta, kad užsakovas ne kartą kreipėsi į namą aptarnaujančią įmone UAB „Kauno centro būstas" ir dėl to, kad karšto vandens tiekimo sistemoje išmontavus papildomą siurblį (0,4 KW galios), vonios patalpoje nešyla grindys, vėsus vonios šildymo gyvatukas ir karšto vandens projektinė temperatūra atsukus karšo vandens čiaupą pasiekiama tik po 3-4 minučių. Pažeidimai nelikviduoti iki šiol.

11.3. Ieškovas daugybę kartų kreipėsi į atsakovę, prašydamas spręsti karšto vandens cirkuliacijos problemą, kuri apėmė tiek karšto vandens tiekimą, tiek ir šildymą. Ieškovas niekada neakcentavo grindinio šildymo, nes jam buvo nesvarbu, kokius veiksmus atliks atsakovė tam, kad karštas vanduo bėgtų iš karto atsukus čiaupą ir kad vonios patalpa šiltų – pajungs grindinį šildymą ar įrengs radiatorių vonioje, ar pajungs gyvatuką. Ieškovas yra vartotojas, todėl tikisi profesionalumo iš atsakovės, nes būtent atsakovė turi kompetencijos minėtiems veiksmams atlikti.

11.4. Pirmosios instancijos teismas ieškovui taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, kuris neturi būti suabsoliutintas. Įrodymų rinkimas ir teikimas - šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis); teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti civilinėje byloje nagrinėjami klausimai. Laikydamas, kad ieškovo pateikti įrodymai nėra tinkami, bylos nagrinėjimo eigoje teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesiūlė ieškovui atlikti ekspertizę, neįpareigojo/nepasiūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų, kurie padėtų atskleisti bylos esmę bei teisingai ir objektyviai išnagrinėti civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštaringi „(...) Atsakovas nenurodo, kada pas ieškovą buvo galimai savavališkai pakeista šildymo sistemos vonioje prijungimo schema, taip pat nenurodo, kada atsakovui apie tai tapo žinoma. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių nustatyta, jog jau 2012-12-14 d. ieškovas kvietė atsakovo atstovą ateiti perplauti grindų šildymo sistema. Ši aplinkybė patvirtina, jog jau nuo 2012 m. atsakovui buvo žinoma apie ieškovo bute esanti grindini šildymą. Atsakovas tik 2018 m. atliko ieškovo bute apžiūrą ir surašė 2018-02-05 dienos aktą apie galimai nustatytus šildymo sistemos įrenginių pakeitimus ieškovo bute. Teismo posėdžio metu atsakovas nepaaiškino, kodėl tik 2018 m. buvo atlikta ieškovo buto šildymo apžiūra (...)" (sprendimo 24 pastraipa). Sprendimo 14 pastraipos motyvuojamojoje dalyje teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio argumentus, nurodo priešingas faktines aplinkybes: „(...) Byloje iš pateikto susirašinėjimo teismas nenustatė, kad ieškovas yra informavęs atsakovą apie jo buto vonioje esantį grindini šildymą ir jame esančius gedimus“. Taigi teismas neatidžiai, netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl atmetant ieškovo ieškinį rėmėsi nepagristais ir vienas kitam prieštaraujančiais argumentais.

11.5. Nors teismas ir konstatavo, kad atsakovei problemos, susijusios su ieškovo bute nešylančiu gyvatuku, buvo žinomos jau 2012 m., o atsakovė ieškovo buto šildymo sistemos apžiūrą atliko tik 2018 m., tačiau priimant sprendimą nesirėmė šia reikšminga aplinkybe, o ieškovo argumentus laikė neįrodytais. Jei teismas įrodymus būtų vertinęs pagal tikėtinumo taisyklę - laisvo įrodymų vertinimo principą, būtų turėjęs pagrindą daryti išvadą apie ieškovo nurodytų aplinkybių egzistavimą.

11.6. Teismas nepagrįstai liudytojų R. M. S. ir I. S. parodymus vertino kritiškai dėl liudytojų suinteresuotumo. Būtent šeimos nariai geriausiai žino susidariusią faktinę situaciją, kadangi dukros yra tiesioginės įvykių liudytojos.

11.7. Teismas nelaikė reikšmingomis aplinkybių, kad atsakovė daugelį metų ignoravo ieškovo nusiskundimus ir tik 2018 m. atvyko į ieškovo namus įvertinti šildymo sistemos. Atsakovė nesistengė bendradarbiauti su ieškovu. Atsakovė 2018 m. kovo 23 d. pateikė atsakymą į pretenziją Nr. KCB_RI_18_0334, kuriame nenurodė, ar šalins ieškovo nurodytus trūkumus, tačiau vėl prašė pateikti atsiradusių pakeitimų įteisintą dokumentaciją arba savanoriškai demontuoti nelegalius šildymo sistemos pakeitimus. Ieškovas pats neįrenginėjo grindinio šildymo, todėl neturi jokių dokumentų ir negali demontuoti nelegalių šildymo sistemos pakeitimų, kurių pats neatliko.

11.8. Nelogiški ir neatitinkantys faktinių aplinkybių teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė, kad pats vonioje neatliko jokių sistemos pakeitimų. Vien aplinkybė, kad ieškovas pats inicijavo procesus dėl problemos sprendimo, kreipėsi į atsakovę, teikė pretenziją atsakovei, ieškinį teismui, pagrindžia jo argumentus, kad jis pats nekeitė šildymo sistemos savo buto vonioje ir neįrenginėjo grindinio šildymo. Atsakovė nebandė ieškoti kompromiso su ieškovu, piktybiškai išmontavo siurbliuką, kurio dėka vyko cirkuliacija ieškovo vonios kambaryje ir visoje sistemoje. Dėl to apie dvejus metus nebešyla ieškovo bute esantis gyvatukas, vonios patalpa tapo nešildoma.

11.9. Teismas nepagristai nevertino, kad atsakovė, nors ir buvo teismo įpareigota, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent ieškovas neleistinai įrengė atsakovės minimus šildymo įrenginius. Tokių įrodymų atsakovė pateikti negalėjo – jų nėra, kadangi ieškovas pats savo bute jokių neleistinų veiksmų neatliko.

11.10. Teismas neįvertino, kad dėl atsakovės veiksmų atjungus šilto vandens cirkuliaciją ir jos neatstačius, ieškovo buto vonioje gyvenimo sąlygos nebeatitinka higienos reikalavimų, ieškovas yra priverstas gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, nes vonia yra šalta, kaupiasi drėgmė, gali pradėti veistis pelėsis.

12. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio įpareigoti daugiabučio namo administratorę atlikti veiksmus, susijusius su karšo vandens cirkuliacijos sistemos gedimų pašalinimu.

16. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas, yra nepagrįstos ir prieštaringos.

17. Ieškovo teigimu, jo teisių pažeidimą sudaro tai, kad, atsakovei karšto vandens tiekimo sistemoje išmontavus 0,4 KW galios papildomą siurblį, nebeveikia jo buto vonios grindyse 1992 metais tuometinės namų valdybos įrengta šildymo karštu vandeniu sistema (nešyla grindys), rankšluosčių džiovinimo radiatorius (gyvatukas), o karšto vandens projektinė temperatūra atsukus karšto vandens čiaupą pasiekiama tik po 3-4 minučių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui šių faktų neįrodžius (t. y. nepateikus įrodymų apie dabartinę faktinę situaciją). Konstatavo, jog teismas nenustatė, kad ieškovas yra informavęs atsakovę apie jo buto vonioje esantį grindinį šildymą ir vonioje esančius gedimus. Byloje esantį šalių susirašinėjimą vertino kaip ieškovo nusiskundimus, kurie negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais nurodytas aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis), liudytojų (dukterų) parodymus atmetė dėl galimo suinteresuotumo. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pats ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su karšto vandens cirkuliacinės sistemos problemomis, jo pateiktą 2018-03-07 vėdinimo sistemos veikimo efektyvumo ir karšto vandens cirkuliacijos vonios patalpoje vertinimą adresu (duomenys neskelbtini), laikė netinkamu įrodymu, nes jame pateikti pasiūlymai yra susiję su vėdinimo sistemos problemomis (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ir būtų galima sutikti, kad liudytojos (ieškovo dukterys) gali būti suinteresuotos bylos baigtimi ieškovo naudai, juolab atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pozicija dėl šildymo vonios grindyse įrengimo laiko nenuosekli (ieškinyje nurodė, kad šildymo karštu vandeniu sistemą 1992 m. įrengė tuometinė namų valdyba, tačiau bylos proceso metu įrodinėjo, kad ta sistema egzistavo nuo 1963 metų), pirmosios instancijos teismo išvadas apie ieškovo aktyvių veiksmų nebuvimą, atsakovės neinformavimą apie gedimus ir pačių gedimų faktą paneigia byloje esantys įrodymai, kuriuos, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip bendro pobūdžio nusiskundimus arba duomenis, nesusijusius su karšto vandens cirkuliacijos sistema.

19. Atsakovė yra užfiksavusi tokius ieškovo pranešimus: 2013-03-19 – nėra karšto vandens; 2012-12-13 prašo ateiti santechniko praplauti grindų šildymo sistemą, paskambinti, suderinti laiką; 2013-01-24 – nešyla vonioje radiatorius gyvatukas. Gyventojas sako, kad reikia išvalyti termoreguliatorius, nes po karšto vandens atjungimo greičiausiai užsikimšo; 2012-12-11 – rūsyje yra sumontuotas papildomas karšto vandens siurblys. Jo valdymas yra sumontuotas kitoje patalpoje. Gyventojas nori siurblio valdymą perkelti į rūsio koridorių, kontakt. (duomenys neskelbtini); 2012-12-03 – 26,27 dienomis tvarkė vandenį, nuo to laiko nešyla gyvatukas, kreipėsi į Paulių, viską pažada, bet nieko nedaro, gyventojas nutraukia mokėjimą už paslaugas, kol nebus sutvarkytas gyvatukas; 2012-12-14 – prašo ateiti santechniko praplauti grindų šildymo sistemą, paskambinti, suderinti laiką.

20. Tai patvirtina, kad ieškovas dar 2012 metais kreipėsi į atsakovę ir dėl nešylančių grindų, ir dėl nešylančio gyvatuko, pranešė apie rūsyje sumontuotą papildomą karšto vandens siurblį. Pažymėtina, jog šiais duomenimis kaip vienu iš įrodymų teismas rėmėsi atmesdamas atsakovės priešieškinį ir konstatuodamas, jog šių darbų, susijusių su karšto vandens cirkuliacija, ieškovas neatliko savavališkai.

21. Ieškovo užsakymu G. A., turinti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projekto, statinio dalies kvalifikacijos atestatus, atliko karšto vandens cirkuliacijos vertinimą ieškovo buto vonios patalpoje per šildomų grindų kontūrą, per vonios šildymo gyvatuką, ir dėl karšto vandens projektinės temperatūros užtikrinimo atsukus karšto vandens čiaupą. 2018-03-07 akte „Vėdinimo sistemos veikimo efektyvumo ir karšto vandens cirkuliacijos vonios patalpoje adresu (duomenys neskelbtini) vertinimas“ ji konstatavo, kad šilumnešis šildymui ir karšto vandens ruošimui tiekiamas centralizuotai iš Kauno miesto tinklų į šilumos punktą, esantį trečios laiptinės rūsyje. Užsakovas ne kartą kreipėsi į namą aptarnaujančią įmonę UAB „Kauno centro būstas“ dėl to, kad karšto vandens tiekimo sistemoje išmontavus papildomą siurblį 0,4 KW galios, vonios patalpoje nešyla grindys, vėsus vonios šildymo gyvatukas ir karšto vandens projektinė temperatūra atsukus karšto vandens čiaupą pasiekiama tik po 3-4 minučių, gedimai nelikviduoti iki šiol. Pasiūlyti problemų sprendimai: jeigu bus randama pažeidimų lyginant su projektu, projektiniai sprendimai turi būti atstatyti į projektinę padėtį.

22. Akto turinys paneigia, kad jame konstatuoti faktai tik dėl vėdinimo.

23. Ieškovo užsakymu statinio dalinės ekspertizės vadovas M. A. V., vietoje apžiūrėjęs esamą karšto vandens sistemos padėtį (duomenys neskelbtini) vonios ir rūsio patalpose, 2018-07-18 esamos padėties įvertinimo akte, be kita ko, nustatė: namas trijų laiptinių su rūsiu, pastatytas 1959 m. pagal MSPI paruoštą projektą, nerenovuotas (išskyrus šiluminį punktą); karšto vandens tiekimas gyventojams į butus vykdomas iš naujai renovuoto rūsio patalpose esančio šiluminio punkto. Magistraliniai karšto vandens sistemos vamzdynai pravesti rūsio patalpose su atsišakojimais į butuose praeinančius karšto vandens tiekimo ir cirkuliacinius stovus. Ant karšto vandens vamzdynų atšakų nuo stovų į butus įrengti karšto vandens apskaitos skaitikliai. Pastato statybos metu ieškovo buto vonioje, skirtingai nei toje pačioje laiptinėje antro-penkto aukštų butų voniose, šilumos nuostolių kompensacijai buvo įrengtas ne radiatorius, pajungtas prie vandens šildymo sistemos, bet vonioje įrengtas grindinis šildymas, pajungtas prie rankšluosčių džiovintuvo (gyvatuko) karšto vandens linijų. Geresnei karšto vandens cirkuliacijai užtikrinti ant grįžtamos karšto vandens linijos statybos metu buvo sumontuotas papildomas cirkuliacinis 0,4 KW galingumo siurbliukas. Pastato vidaus inžinerinių tinklų aptarnavimą ir priežiūrą vykdo įmonė „UAB Kauno centro būstas“. Šios įmonės darbuotojai 2018 m. pavasarį išmontavo papildomai cirkuliacijai įrengtą siurbliuką, nuo karšto vandens sistemos atjungė vonios grindų šildymą ir nutraukė karšto vandens tiekimą į rankšluosčių džiovintuvą (gyvatuką). Dabartiniu metu vonios patalpa nešildoma, nuo karšto vandens sistemos atjungtas gyvatukas šaltas. Išmontavus papildomą cirkuliacinį siurbliuką, žymiai sumažėjo karšto vandens cirkuliacija visoje sistemoje. Karštas, reikiamos temperatūros vanduo į vonios vandens ėmimo čiaupus juos atsukus atiteka tik po 2-3 min. Pagal LR ūkio ministro 2017-07-19 įsakymu Nr. 1-119 patvirtintų |Pastatų karšto vandens įrengimo taisyklių 9 punktą, karšto vandens temperatūra naudojimo vietose turi būti ne mažesnė nei 50 laipsnių Celsijaus. Pagal šių taisyklių 36 punktą, gyvenamajame name vonių ir dušų patalpose turi būti įrengti rankšluosčių džiovintuvai su termostatu ir pajungti prie karšto vandens tiekio bei cirkuliacinių stovų. Pagal taisyklių 37 punktą, vonioms ir kitoms patalpoms šildyti draudžiama naudoti karšto vandens sistemoje (išskyrus rankšluosčių džiovintuvuose) cirkuliuojantį vandenį. Akte pateikta išvada, kad gyvenamojo namo inžinerinius tinklus aptarnaujanti įmonė turėtų pertvarkyti buto Nr. 1 vonios šildymą, atstatyti karšto vandens sistemoje cirkuliaciją, užtikrinančią karšto vandens temperatūrą naudojimo vietose ne mažesnę nei 50 laipsnių Celsijaus, pajungti rankšluosčių džiovintuvą prie karšto vandens sistemos, užtikrinant jame pastovią karšto vandens cirkuliaciją.

24. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame akte ir nurodyti ieškovo paaiškinimai, kurių pagrindu surašytas aktas, tai savaime nepaneigia akte užfiksuotų faktų, juolab kad jame konstatuotos faktinės aplinkybės atitinka atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes dėl karšto vandens cirkuliacinės sistemos pakeitimus (t. y. pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog aktas nepagrindžia ieškovo vonioje atliktų pakeitimų).

25. 2018-02-21 rašte Nr. KBC-IR-18-0190 atsakovė ieškovui pranešė 2018-02-05 statinio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustačiusi, jog namo 1-jame bute hidraulinė karšto vandens sistema neatitinka projektinėje dokumentacijoje esančios schemos. Aptikti neatitikimai yra dėl (duomenys neskelbtini) bute įrengto vonioje grindinio šildymo nuo karšto vandens šildymo sistemos ir sumontuoto papildomo įrenginio, sukuriančio pamaišymo mazgą, apeinant vonioje gyvatuką. Tai įtakojo karšto vandens cirkuliacijos sutrikimus aukščiau esančiuose butuose. Prie rašto pridėtame 2018-02-05 apžiūros akte, kurį pasirašė du apžiūros vykdytojo atstovai ir namo gyventojų deleguotas atstovas, nurodyta, jog apžiūros tikslas yra nustatyti (duomenys neskelbtini) buto karšto vandens ir cirkuliacinės linijos pajungimo schemą. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto hidraulinė karšto vandens ir karšto vandens cirkuliacinė schema neatitinka pastato projektinėje dokumentacijoje esamos schemos. Aptikti neatitikimai: įrengtas grindinis šildymas nuo karšto vandens vonioje, įrengta papildoma reguliuojanti armatūra, apeinanti gyvatuką, sukurianti pamaišymo mazgą (akto priedu Nr. 1 nurodoma namo tipinė karšto vandens ir karšto vandens cirkuliacijos schema su grindiniu šildymu, priedu Nr. 2 pirmojo buto principinė karšto vandens ir karšto vandens cirkuliacijos schema su grindiniu šildymu). Pateiktos išvadas: siekiant atstatyti cirkuliaciją aukščiau esančiuose butuose, būtina panaikinti galimai savavališkai įrengtą grindinio šildymo kontūrą; nustačius, kad pasijungimas savavališkas, darbai atliekami pasijungusiojo kaštais.

26. 2018-03-23 rašte Nr. KVB-IR-08-0334 atsakydama į 2018-02-19 ieškovo atstovų pretenziją atsakovė nurodė, jog minėta 1-me bute pakeista šildymo sistemos įrenginių prijungimo schema neatitinka oficialiai registruotos projektinėje dokumentacijose esančios schemos. Nustačius neatitikimus ir lyginant įrašus, AB „Kauno energija“ archyve esančioje pirminėje dokumentacijoje schemos nesutampa, „ko pasekoje nustatyta, kad pakeitimai galėjo turėti įtakos karšto vandens cirkuliacijos sutrikimams aukščiau esančiuose butuose“. Buto savininko paprašyta pateikti atsiradusių pakeitimų įteisintą dokumentaciją arba savanoriškai demontuoti nelegalius šildymo sistemos pakeitimus. Analogiškai atsakovė ieškovui nurodė 2018-03-23 rašte Nr. KCB-RI-18-0300.

27. 2018-03-12 rašte Nr. KCB-RTI-18-0255 atsakovė, atsakydama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2018-03-01 raštą Nr. 53-2-64 nurodė, jog susipažino su rašte pateikta informacija ir namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojų pridėtais laiškais. Namo apžiūros metu atsakovė nustatė, jog (duomenys neskelbtini) bute hidraulinė cirkuliacinė sistema neatitinka projektinėje dokumentacijoje esančios informacijos. Apžiūros metu rūsyje (sandėliuke po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) butu) rastas nelegalus įrenginys, kurį namo administratorius demontavo. Įvertinus per statinio apžiūrą surinktą informaciją bei sutikrinus su turima dokumentacija darytina išvada, jog nelegalus įrenginys (siurbliukas) suteikė galimybę (duomenys neskelbtini)buto savininkui naudotis grindiniu šildymu nuo gyvatuko, taip išderinant viso namo šildymo ir karšto vandens cirkuliacinę sistemą. (duomenys neskelbtini) buto savininkas yra įpareigotas iki 2018-03-05 pateikti suderintą ir patvirtintą projektą bei kitą dokumentaciją dėl jo bute įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos pakeitimų. Namo administratorius, negavęs prašomos informacijos, planuoja minėtame bute demontuoti grindinį šildymą, tokiu būdu atstatant šildymo ir karšto vandens sistemą į pirminę projektinę padėtį, Tikėtina, jos atstačius pakitimus atsirastų galimybė užtikrinti ir vandens temperatūrą vamzdyne, atitinkančią nustatytas higienos normas. Namo administratorius vykdys šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų profilaktiką legioneliozės prevencijai, pakeldamas vandens temperatūrą vamzdynuose virš + 50 laipsnių temperatūros. Esant mažesnei temperatūrai susidaro sąlygos atsirasti ir daugintis Legionella bakterijoms.

28. 2018-05-23 rašte Nr. KCB-IR-18-0438 atsakovė ieškovui pranešė apie Legionella mikroorganizmų aptikimą namo (duomenys neskelbtini) karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje, kurių egzistavimui palankios sąlygos susidarė jo bute įrengus pirmiau minėtus pakeitimus, įtakojusius karšto vandens cirkuliacijos sutrikimus aukščiau esančiuose butuose. Nurodė, jog ieškovas nesutinka geranoriškai pateikti projektinės dokumentacijos dėl jo bute karšto vandens cirkuliacinės sistemos įrengimų teisėtumo. Administratorius imsis atsakomųjų veiksmų – namo karšto vandens sistemos cirkuliacinę liniją koreguos, atjungiant sumontuotą papildomą ieškovo vonios kambaryje įrenginį, sukuriantį pamaišymo mazgą apeinant gyvatuką, ir apėjimo būdu karšto vandens sistemą pajungs naujai, tuo tarpu ieškovui bus atjungtas gyvatukas.

29. 2018-06-04 rašte Nr. KCB-IR-18-0491 atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administracijos daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui nurodė apie neatitikimus (duomenys neskelbtini) bute esančio hidraulinės karšto vandens cirkuliacijos sistemoje bei kad pirmiau minėtas nelegalus įrenginys namo rūsyje išderino viso namo šildymo ir karšto vandens cirkuliacinę sistemą; galimai dėl jame užsistovėjusio vandens buvo sudarytos sąlygos atsirasti ir daugintis Legionella bakterijoms; nerasdama jokio kompromiso su (duomenys neskelbtini) buto savininku, atsakovė tarpininkaujant namo įgaliotam asmeniui pateko į tuščią sandėliuką po (duomenys neskelbtini) butu, kur buvo operatyviai atlikti karšto vandens cirkuliacinės sistemos pusiausvyros atstatymo veiksmai. 2018-10-24 rašte Nr. KCB -IR-18-0224 šia institucijai atsakovė nurodė, kad ieškovo vonios kambaryje nelegaliai pajungtas grindinis šildymas buvo atjungtas rūsyje uždėjus aklę, nes buto savininkas neapteikė jokių įrodymų, įrodančių tokio įrenginio buvimo galimumą. Ieškovo bute nebuvo atlikti jokie veiksmai, nes jis atsisako bendradarbiauti, todėl šilumos sistemos vamzdynas buvo „apeitas“ per kaimynės butą, jai sutikus. Kai buvo atstatyta namo šildymo sistema į projektinę padėtį, visame name pradėjo tinkamai funkcionuoti šildymo sistemos įrenginiai. Manytina, kad nelegalus ieškovo šildymo sistemos įrenginys ir buvo priežastis šildymo sistemos trikdžiams bei prielaida atsirasti legioneliozei. Mano, kad šiuo metu vykstant teismo procesui, vykdyti bet kokius veiksmus dėl ieškovo įrenginių būtų neapdairu.

30. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neprašė atlikti teismo ekspertizę, nepateikė duomenų apie dabartinę faktinę situaciją, todėl reali dabartinė padėtis, susijusi su karšto vandens cirkuliacine sistema jo vonioje nėra įrodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog išvardinti duomenys ir be ekspertinio vertinimo pagrindžia faktus apie grindinio šildymo įrangos ieškovo buto vonios kambaryje pajungimą nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, rankšluosčių džiovintuvo nešilimą ir reikiamos karšto vandens temperatūros nebuvimą vonios kambario vandentiekio čiaupuose (CPK 177 straipsnio 1,2 dalys, 185 straipsnis).

31. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DGNKPPSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

32. LR energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, kaip atliekama pastato savininkui arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (daugiabučio namo bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis arba šilumos bei karšto vandens tiekėjams priklausančių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalių priežiūra (eksploatavimas), kaip pasirenkamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), nustatomi prižiūrėtojo atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Pagal šiame Apraše vartojamas sąvokas, energetikos įrenginių eksploatavimas yra energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai (7.1 punktas); korekcinė priežiūra – tai priežiūra, kurios techninės veiklos pagrindą sudaro pasireiškusių ar pasireiškimo procese esančių gedimų pašalinimas. Šią veiklą gali sudaryti komponentų remontas, restauravimas ar pakeitimas (7.2 punktas). Aprašo 9, 10 punktuose įtvirtinta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus (Aprašo 2 priedas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais užtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus reikalavimus, nustatytas šio Aprašo 3 priede. Pagal aprašo 10 punktą, daugiabučio namo karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

33. Atsakovė neneigia savo pareigos užtikrinti karšto vandens sistemos vamzdynų, kurie yra bendroji dalinė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybė, ir nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti jos priešieškinio įpareigoti ieškovą demontuoti nelegalius šildymo sistemos pakeitimus. Apeliacine tvarka ji nekvestionavo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jos atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad karšto vandens cirkuliacinę sistemą ieškovas pertvarkė savavališkai. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vien šios aplinkybės ir pirmiau išdėstyti karšto vandens cirkuliacinės sistemos pažeidimo faktai nesudaro galimybės nuspręsti dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo (nepagrįstumo) apeliacinės instancijos teisme.

34. Teismo sprendimas turi būti priimtas dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmesti (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų priimant ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, pagal byloje pareikštus ir teismo priimtus ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus negalima priimti teismo sprendimo, atitinkančio nurodytus įstatymų leidėjo reikalavimus.

35. Visų pirma, 2020-11-26 nutartimi teismas priėmė ieškovo patikslintą ieškinį ir nutarė bylą nagrinėti pagal pradinį 2018-05-09 ieškovo ieškinį ir 2020-11-18 patikslintą ieškinį, registracijos Nr. DK-137381, todėl ieškovo reikalavimai yra tokie: 1) įpareigoti atsakovę pašalinti daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens cirkuliacinės sistemos gedimus/trūkumus, t. y. kad karšto vandens projektinė temperatūra būtų pasiekiama iš karto atsukus karšto vandens čiaupą; 2) įpareigoti atsakovę pertvarkyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios šildymą, atstatyti karšto vandens sistemoje cirkuliaciją, užtikrinančią karšto vandens temperatūrą naudojimo vietose ne mažesnę nei 50oC, pajungti rankšluosčių džiovintuvą prie karšto vandens sistemos, užtikrinant jame pastovią karšto vandens cirkuliaciją.

36. Tai reiškia, kad pirmasis ieškinio reikalavimas yra susijęs su viso namo karšto vandens cirkuliacinės sistemos trūkumų pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas paminėjo atsakovės nuorodą, kad pašalinus papildomą įrenginį namo rūsyje karšto vandens cirkuliacija kituose butuose atsistatė, tačiau priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio ieškinio reikalavimo nebuvo pasisakyta. Priėmus tokį reikalavimą, dalyvauti byloje turėtų būti įtraukti ir kitų namo butų savininkai (CPK 47 straipsnis), todėl sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme atveju nepagrįstai būtų sprendžiama (nuspręsta) dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

37. Antra, ieškinio dalykas turi atitikti CK 1.138 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus ir turi būti suformuluotas aiškiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą, kadangi tinkamas ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, todėl aiškus ieškinio dalyko suformulavimas bei faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

38. Ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pertvarkyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), vonios šildymą yra visiškai neaiškus. Nesuprantama, kokio pertvarkymo reikalauja ieškovas, toks sprendimas būtų neįvykdomas. Taigi, šis ieškinio reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų ieškinio dalykui, tačiau pirmosios instancijos teismas nei priimdamas ieškinį, nei priimdamas patikslintą ieškinį netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Minimas ieškinio reikalavimas turėtų būti aiškiai suformuluotas dar ir tam, kad atsakovė ir teismas galėtų įvertinti, ar ieškovas prašo įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priklausančius daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto korekcijos veiksmus.

39. Trečia, spręsdamas ieškovo reikalavimus pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vertinant, ar tie reikalavimai yra pagrįsti, svarbu nustatyti, kaip ieškinyje nurodyta įranga turi būti įrengta ir funkcionuoti pagal namo projektinius duomenis. Ieškovas nurodė tokių duomenų neturintis, nes pakeitimus padarė ne jis pats, t. y. ne savavališkai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju svarbu ne tai, kas ir kada ieškovo bute atliko karšto vandens cirkuliacinės sistemos pakeitimus, o tai, kaip nurodyta sistema turi būti įrengta ir funkcionuoti pagal namo projektinę dokumentaciją. Teismas įpareigojo atsakovę ją pateikti, tačiau nurodė negalintis remtis prie atsakovės rašto ieškovo atstovei paminėtomis pridedamomis schemomis, nes jų nėra nei prie rašto, nei toks dokumentas pateiktas į bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors prie atsakovės 2018-02-21 rašto Nr. KBC-IR-18-0190 pridėtame 2018-02-05 apžiūros akte schemos tik minimos, atsakovė į bylą jas apteikė ( t. 1 b. l. 130-131). Teismas jomis nesirėmė pažymėjęs, kad nepateikti jų originalai ir kad atsakovė nurodė jų kitokių neturinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taip nutardamas pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 114 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl įpareigojimo dokumentą pateikusį asmenį pateikti to dokumento originalą, šiam jo neturint nepagrįstai nesprendė dėl teismo liudijimo išdavimo gauti įrodymo originalą iš AB „Kauno energija“ ar, gindamas viešąjį interesą, tokį įrodymą iš nurodytos bendrovės išreikalauti pats (minėta, kad dėl karšto vandens cirkuliacinės sistemos pakeitimo joje aptikta Legionella bakterija tai patvirtina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2018-04-16 mikrobiologinio tyrimo protokolas; visuomenės sveikata yra viešojo intereso objektas, taigi byloje buvo CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas teismui rinkti įrodymus ir savo iniciatyva).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

40. Netinkamo proceso pirmosios instancijos teisme identifikavimas lemia būtinybę jį pakartoti, nes tokių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

41. Vadovaujantis nurodytais argumentais sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, panaikintina dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, ir ta bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika