- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-320-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Natalija Fočenkova
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. (S. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str., 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 178 str. 1d. skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Iš S. L. nukentėjusiajam R. M. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. nuteistas už tai, kad 2008-03-31 apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė R. M. kumščiu į veidą ne mažiau trijų smūgių, padarydamas pastarajam nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, S. L. nuteistas ir už tai, kad 2008-03-31 apie 21 val. 32 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., konflikto metu pagrobė nukentėjusiojo R. M. pamestą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020", kurio vertė 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad, pargriaudamas jo draugą ant žemės ir smogdamas pastarajam kumščiu į veidą, R. M., pats išprovokavo muštynes (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apeliantas teigia, kad gynė draugą, buvo išgėręs butelį alaus, tačiau nebuvo apsvaigęs, o policijos pareigūnai alkoholio kiekio kraujyje nenustatinėjo. Be to, liudytojos A. M. parodymai prieštaringi, nes iš pradžių teigusi, kad nukentėjusysis iškart buvo mušamas, paskui nurodė, kad iš pradžių jis buvo laikomas. Nuteistasis skunde pažymi, kad kai kurie liudininkai susidarė neteisingą nuomonę apie muštynes, be to, yra R. M. kaimynai ir jį palaiko, duodami parodymus nukentėjusiojo, kuris dar yra ir pirmininkas, naudai.
Apeliantas nurodo, kad telefono vogti neketino, manė, kad jis muštynių metu iškrito kažkam iš jo draugų, bet vėliau jų paklausus, kieno telefonas, nė vienas nepasigedo, todėl šį ir išmetė. Nuteistasis teigia, kad jo draugė paėmė iš banko paskolą, nes R. M. paprašė 2000 Lt žalos atlyginimui, tačiau susitikus tam, kad perduoti pinigus, nukentėjusysis siūlomų pinigų atsisakė ir užsiprašė daugiau. Apeliantas teigia, kad yra dirbantis, gali atlyginti žalą dalimis, dar kartą atsiprašyti, iš ankstesnių klaidų pasimokė ir nenori atsidurti nelaisvėje.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė bausmę sušvelninti, kadangi su nuteistuoju susitaikė, žala jam atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str.1 p., 2 p.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Nors apeliantas ir teigia, kad, pargriovęs jo draugą, nukentėjusysis pats išprovokavo muštynes, tačiau netgi tokiu atveju, po to sekę S. L. veiksmai, dėl kurių buvo nesunkiai sužalotas R. M., buvo neadekvatūs ir nepateisinami. Pateikdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, pirmosios instancijos teismas S. L. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d. argumentavo tuo, kad jis viešoje vietoje elgėsi įžūliai, agresyviai ir moralės požiūriu nepriimtinai, t. y. viešoje vietoje smurtavo kito žmogau atžvilgiu. Jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. motyvavo nukentėjusiojo sužalojimu iš chuliganiškų paskatų. S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su M. G. grįžęs iš parduotuvės pamatė, jog brolis A. L. kalbasi su nukentėjusiuoju, vyko konfliktas dėl šuns, todėl jis, S. L. įsikišo, apšaukė nukentėjusįjį, kuris netrukus nuėjo. Po to, pastebėjęs, jog R. M. ketina skambinti policijai, A. L. pastarąjį nuo to bandė atkalbėti, įsikišo M. G., todėl jis, S. L., pamanė, kad reikia pagalbos ir priėjęs sudavė apie porą smūgių R. M., kad šis paleistų M. G., tada visi ėmė skirstytis (b. l. 148; t. 2). Nukentėjusysis R. M. apylinkės teisme parodė, kad įvykio vakarą kieme A. pasakė, kad čia šuns negalima vedžioti, priėjęs S. apšaukė, kad ko kabinėjamasi prie pastarojo brolio. Nukentėjusysis paaiškino, jog po to jis nuėjo, norėjo skambinti policijai, bet pribėgo vaikinai, A. ištraukė telefoną, prasidėjo smūgiai (b. l. 149; t. 2). Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio vakarą priėjęs nukentėjusysis jam pasakė, kad šunys negali vaikščioti po gėlynus, į pokalbį įsikišo grįžęs S. ir nukentėjusysis nuėjo. A. L. matė, jog nukentėjusysis bandė kažkam skambinti, todėl pribėgęs prašė to nedaryti, bet R. M. jį nustūmė, pribėgo ir M. G., kurį nukentėjusysis ėmė mušti, todėl jis, A. L., prašė brolio pagalbos, pats nieko R. M. nepadarė (b. l. 150-151; t. 2). Liudytojas M. G. parodė, kad R. M. pasakė pastabą dėl šuns, įvyko apsižodžiavimas, po to prasidėjo muštynės, tačiau jis nieko nematė, nes buvo nustumtas ir parkrito, nukentėjusiajam nesmogė, nematė, ar kas pastarajam sudavė smūgius (b. l. 10; t. 3). Taigi nukentėjusiojo, liudytojų ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad nusikaltimo vakarą, kieme konfliktas prasidėjo nuo to, jog R. M. papriekaištavo A. L. dėl ne vietoje lakstančio šuns, įsikišo S. L. ir M. G., bet nukentėjusysis, nenorėdamas konfliktuoti, nuėjo toliau, bandė skambinti policijai, o tai pastebėję, vaikinai pribėgo prie R. M., S. L. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, tuo padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog S. L. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo R. M. asmenį. Nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimt ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 str. 2 d. 8 p.), kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinė byla Nr. 2K-235/2009). Todėl nuosprendis dėl BK 284 str. 1 d. keistinas, pagal BK 284 str. 1 d. nuteistasis išteisinamas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.)..
Apeliantas nesutinka ir su jo veikos pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikacija, teigia telefono vogti neketinęs. BK 178 str. vagystę apibrėžia kaip svetimo turto pagrobimą. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Nuteistasis padarė ne vieną nusikalstamą veiką, nes telefoną pasisavino iškart po chuliganiškų veiksmų, dėl kurių buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, be to, kas iš pradžių turėjo šį mobilųjį telefoną esminės reikšmės apelianto veikos kvalifikacijai neturi, kadangi teisiamajame posėdyje S. L. patvirtino, jog suprato, kad telefonas, kurį paėmė, yra svetimas turtas (b. l. 148; t. 2).
Dėl bausmės.
Apylinkės teismas konstatavo, kad S. L. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog apsvaigęs nebuvo, pareigūnai alkoholio kiekio kraujyje nenustatinėjo. Apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ne tik alkoholio matuoklio parodymais ar medicininės apžiūros metu, bet ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki nusikaltimo ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, juolab, jog BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad vaikinai buvo piktai nusiteikę, manė, kad yra išgėrę, gali pridaryti bėdos (b. l. 149; t. 2).Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo apsvaigęs, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodė, jog buvo išgėręs butelį alaus. S. L. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo R. M., t. y. padarė smurtinį nusikaltimą, o būtent apsvaigęs asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams. Todėl apylinkės teismas pagrįstai S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš S. L. nukentėjusiajam R. M. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje yra gautas R. M. 2009-06-25 prašymas nutraukti bylą, nes nuteistasis jam atlygino žalą, atsiprašė, gailisi. Nukentėjusysis nurodė, kad jokių pretenzijų S. L. neturi. BK 38 str. suteikia galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, tačiau šio straipsnio 2 d. numatyta, jog šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas. S. L. naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė neišnykus teistumui už ankstesnę nusikalstamą veiką, taigi yra recidyvistas BK 27 str. prasme, todėl atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimybės. Tačiau BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, jog aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą, lengvina jo atsakomybę. Žala turi būti atlyginama iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nukentėjusysis raštu patvirtino, jog nuteistasis jam padarytą žalą atlygino, ši aplinkybė pripažintina, lengvinančia S. L. atsakomybę, kas sudaro pagrindą švelninti pastarajam paskirtą bausmę.
Pasikeitus nusikalstamos veikos kvalifikacijai bei pripažinus BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, iš naujo sprendžiamas ir bausmės pagal BK 132 str. 2 d. 8 p., skyrimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas už nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų S. L. buvo paskyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi apeliantas atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir ši aplinkybė buvo pripažinta švelninančia jo atsakomybę, kolegija laiko galimu pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę švelninti.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
S. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nenori atsidurti nelaisvėje. BK 75 str. nustato, kad, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti, bet bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam S. L. dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šioje byloje nenustatė. S. L. praeityje ne kartą teistas, yra recidyvistas, neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,3 d. kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti.
S. L. pagal BK Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.
Pripažinti S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirti S. L. laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtos bausmės pridėti , paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir S. L. paskirti galutinę subendrintą 1( vienerių) metų 8 ( aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš S. L. R. M. buvo priteista 3000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.