Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko Tomo Bartninko teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, formalaus kriterijaus atitikimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laivės atėmimo bausme, privalo įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

2025 m. birželio 11 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. R. bausmės atlikimo metu 2006 m. įgijo pradinį išsilavinimą, o 2010 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. dirbo gamybos bare, jam buvo duotas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu, siuvinėjimu, piešimu, drožinėjimu). Nuteistojo teigimu, nuo 2014 m. iki 2016 m. jis taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Atlikdamas (duomenys neskelbtini) kalėjime, G. R. 2025 m. įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, nuo 2024 m. gegužės 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą (mezgimas, karoliukų vėrimas), tačiau veikla nėra prilyginta darbinei veiklai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su žmona, broliu ir motina, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistasis G. R. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 19 kartų už nepriekaištingą elgesį, sąžiningai atliekamą darbą ir aktyvų dalyvavimą įvairiose programose, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis G. R. nėra gavęs vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Nors šios aplinkybės rodo nuteistojo G. R. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Be to, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmę vykdančios institucijos administracija G. R. elgesį bausmės vykdymo metu tik 2018 m. charakteristikoje įvertino teigiamai. Nors nuteistasis bausmės vykdymo metu ne kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis 10 kartų baustas už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinė nuobauda nuteistajam skirta 2017 m. spalio 13 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas 5 kartus, kas patvirtina nenuoseklų teigiamą ir nepakankamai disciplinuotą elgesį. Vertinant nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdį, matyti, dalis pažeidimų yra grubūs (necenzūrinių žodžių vartojimas bei prižiūrėtojo įžeidinėjimas, piktybiškas elgesys, uždraustų daiktų laikymas). Nors nuteistasis G. R. paskutinį kartą už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą baustas 2017 m., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos ir neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.

Iš G. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pirmąjį kartą rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinta 2020 m. lapkričio 24 d., nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. gruodžio 1 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai, nors ir su rizikos mažėjimo tendencijomis, liko nepakitę – išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio, atlikto 2025 m. gegužės 30 d., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo G. R. elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis mažėja, tačiau nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra reikšmingai sumažėjęs. Šią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai: vienas statinis (informacija apie teisės pažeidimus) ir du dinaminiai (mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad statinio kriminogeninio veiksnio buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus – dinaminius veiksnius jis gali pašalinti. Taigi nors nuteistojo G. R. pastangos ir motyvacija keisti elgesį teigiama linkme yra vertinamos pozityviai, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro pagrindo spręsti apie jo reikšmingą pavojingumo sumažėjimą visuomenei.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis G. R. linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie faktus, kurie jį charakterizuoja neigiamai. Vertinant nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas sau naudos, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis būdamas laisvėje neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis nesivadovavo visuomenei priimtinomis normomis, nesilaikė įstatymų ir būdamas laisvėje kėlė pavojų aplinkiniams. Padaryti nusikaltimai rodo, kad tam tikrais atvejais nuteistajam būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys, buvo stebimi nuolatinio smurto naudojimo atvejai, problemas spręsdavo naudodamas fizinę agresiją. Nuteistasis linkęs kaltinti administraciją, kaip problemą, trukdančią greičiau pasiekti jam naudingus tikslus. Vertindamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis linkęs atsakomybę perkelti aplinkai ir aplinkiniams, kas patvirtina, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai.

Sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis G. R. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (kartu su broliu apiplėšė, išžagino ir nužudė moterį). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad G. R. praeityje buvo teistas 2 kartus, abu kartus skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmą kartą jis buvo teisiamas 19 metų amžiaus už išžaginimą, o antrą kartą – 21 metų amžiaus už turto prievartavimą ir santykiavimą su vyru prieš jo valią bausmės atlikimo metu. Nusikaltimų modelio dalis – seksualiniai ir smurtiniai nusikaltimai, kurie vis sunkėjo. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis G. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamų vertybių orientacijos. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu G. R. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Nors nagrinėjamu atveju stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, taip pat apie tai, kad jis ilgą laiką nesilaikė bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės kalėjimo viršininko teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko Tomo Bartninko teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.