Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos T. S. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-29129-101/2014, iškeltos pagal T. S. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Pareiškėja nurodė, kad ji pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 266 str. ir 366 str. 1 d. 9 p., pagrindu t.y. kad teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens. Anot pareiškėjos ji ir T. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi asmenys, todėl visi teismo bei antstolės išduoti dokumentai buvo skirti ne pareiškėjai, o kitam asmeniui T. S. su asmens kodu (duomenys neskelbtini).

Tokie pareiškėjos teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokius jos teiginius, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Pareiškėjos pateikiami įrodymai netgi paneigia minėtus pareiškėjos teiginius ir leidžia daryti išvadą, jog yra priešingai nei nurodo pareiškėja. Šias išvadas teismas daro įvertinęs tiek bylos, tiek teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis. T.y. pareiškėja nurodo, kad ji 2001 m. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, o Vokietijoje jai buvo išduoti nauji asmens tapatybės dokumentai, suteiktas naujas asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris nesutampa antstolio ir teismo nurodomu asmens kodu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad T. S. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2001 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1501 (b.l. 40-41), tačiau šiuo dekretu nebuvo nurodyta, kad pareiškėjai buvo panaikintas jai Lietuvos Respublikos institucijų suteiktas asmens kodas. Pareiškėja pateikiamuose dokumentuose nurodo savo gimimo datą (duomenys neskelbtini), ši data sutampa asmens kodo, kuris anot pareiškėjos priklauso visiškai kitam asmeniui skaičiais, kuriais lietuviškuose asmens koduose yra nurodoma asmens gimimo data- (duomenys neskelbtini). Neatmestina tikimybė, jog gali egzistuoti du asmenys, gimę tą pačią dieną, kurių sutampa vardai ir pavardės (T. S.), tačiau tai turi įrodyti pati pareiškėja. T.y. pareiškėja, siekdama įrodyti, kad visuose dokumentuose nurodomas asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ne jai, o kitam asmeniui, turėjo pateikti įrodymus iš kurių būtų galima matyti koks jos asmens kodas buvo prieš jai atsisakant Lietuvos Respublikos pilietybės. T.y. turint duomenis apie buvusį pareiškėjos asmens kodą, būtų aiškiai galima identifikuoti pareiškėją ir atskirti nuo kito asmens tokiu pačiu vardu, pavarde ir gimusio tą pačią dieną.

Tačiau, nepaisant to, kad pareiškėja nepateikė minėtų duomenų, iš kitų jos pateiktų dokumentų, galima daryti išvadą, kad ji ir T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra tas pats asmuo. Pareiškėja į bylą pateikė asmens dokumento (duomenys neskelbtini), išduoto Vokietijos institucijų kopiją (b.l. 42-43). Anot pareiškėjos, remdamasi šiuo dokumentu ji ir sudarė darbo sutartį su UAB „Egira“. Pareiškėja į bylą taip pat pateikė dvi identiškas 2014 m. gegužės 2 d. darbo sutarties su UAB „Egira“ kopijas (b.l. 55 ir b.l. 70). Nei vienoje iš kopijų nėra nurodyta, kad dokumentas surašytas su klaidomis ir nematyta jokių ištaisymų. Todėl laikytina, kad šiuose įrodymuose pateikti duomenys yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Minėtoje darbo sutartyje yra labai aiškiai nurodyta: priimamas į darbą asmuo (toliau vadinamas – darbuotojas) T. S. A/k (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, darbo sutartyje asmens dokumento numeris atitinka pareiškėjai Vokietijos institucijų išduoto asmens dokumento numerį, o asmens kodas atitinką tą, kuris siejamas su pareiškėja visuose antstolio ir teismo išduotuose dokumentuose. Taigi, ši įrodymas paneigia teiginius, jog pareiškėja ir T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nėra tas pats asmuo.

Pažymėtina, kad pagal CK 2.1 straipsnį galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Pagal CK 2.2 straipsnio 1 dalį fizinio asmens teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Taigi nei pagal materialinės, nei pagal procesinės teisės normas fizinio asmens teisnumas nėra siejamas su pilietybe, asmens dokumento ar asmens kodo turėjimu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nuo 2001 m. iki 2013 m. buvo neteisnus asmuo ir kad ji neprivalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, teismų bei antstolių reikalavimų.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad T. S. vardu yra užvesta nemažai bylų, kurių aplinkybės yra labai panašios į šios bylos: T. S. buvo nubausta administracine tvarka, tačiau baudos nesusimokėjo, o jos vykdymas buvo perduotas antstoliui, tačiau T. S. minėtose bylose teigia, jog išieškojimo veiksmai nepagrįstai nekreipti prieš ją, nes ji turi Vokietijoje išduotus dokumentus su vokišku asmens kodo, todėl ji ir T. S. a.k. (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi asmenys. Kai kuriuose bylose tuo pagrindu prašoma atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad bylas nagrinėję teismai tokius T. S. argumentus atmetė kaip neįrodytus, t.y. nelaikė, kad yra dvi T. S. – viena su Vokietijos institucijų suteiktu asmens kodu (duomenys neskelbtini), kita su Lietuvos institucijų išduotu asmens kodu (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja kita T. S., teismas daro išvadą, kad nebuvo jokio pagrindo proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-29129-101/2014, nes į ją nuo pat pradžios skolininke (kituose procesiniuose dokumentuose pareiškėja) buvo įtrauktas tinkamas asmuo- T. S., turinti Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų suteiktą asmens identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) bei išduotą kelionės dokumentą Nr(duomenys neskelbtini) , dirbanti UAB „Egira“ indų plovėja-valytoja. T.y. nebuvo nustatyta, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų (CPK 266 str., 366 str. 1 d. 7 p.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuose nurodė kitą įstatymo pagrindą proceso atnaujinimui (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), laikytina tik formaliu pažeidimu, nekeičiančiu procesinio sprendimo esmės, nes galutinis rezultatas yra toks pats: teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.