Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutarties, kuria iš dalies patenkintas D. B. skundas ir panaikinta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo 2015-04-02 nutarimo Nr. 14N-28386800 dalis dėl D. B. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 3 d. (dėl policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją 2015-03-17 15.00 val. nevykdymo) 42 Eur bauda ir šioje dalyje byla nutraukta, o kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo V. M. 2015-04-02 nutarimu Nr. 14N-28386800-15 D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, 2015-02-18 d. 16:45 val. Vilniuje, Mindaugo gt. 11, jam pasirašytinai įteikus šaukimą 2015-02-19 13:00 val. atvykti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d., nurodytu laiku į policijos komisariatą neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, tokiu būdu nevykdydamas teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 3 d.

Taip pat jis, 2015-03-05 apie 17:00 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK patalpose Vilniuje, Pylimo gt. 52, jam pasirašytinai įteikus šaukimą 2015-03-17 15:00 val. atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 118 kab., nurodytu laiku neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, tokiu būdu nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policijos įstaigą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 3 d.

Šį Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo nutarimą D. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Išnagrinėjęs D. B. skundą dėl 2015-04-02 tyrėjo nutarimo panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-05 priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad D. B. veiksmuose viename iš jam inkriminuotų epizodų (epizodas dėl neatvykimo į policijos įstaigą 2015-03-05) nėra ATPK 187 str. 3 d. nurodyto pažeidimo sudėties ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. nutraukė. Kitoje dalyje 2015-04-02 nutarimas paliktas nepakeistu.

Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, jog neaišku kodėl, Vilniaus miesto apylinkės teismas jo pateiktus, jog pareigūnė N. A. iš karto privalėjo surašyti jam protokolus, o ne įteikti šaukimą atvykti pas ją pačią, kur vėliau surašo administracinį protokolą, laiko nepagrįstais. Kyla klausimas, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis teismas konstatavo, kad jam šaukimas buvo įteiktas teisėtai ir pagrįstai, nors kaip teismas konstatuoja, automobilio vairuotojo nebuvo, nors šaukimas įteiktas vairuotojui. Tokie teismo argumentai visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys tarpusavyje. Be to, teismas savo sprendime apie ATPK 263 str. nuostatų reglamentavimą ir jų realizavimą daugiau nieko absoliučiai nebepasisako, o labai didelį dėmesį skiria pareigūnų naudai pasisakydamas apie ATPK 259 str. 1 d. nuostatas.

Pareiškėjo nuomone, iš visos pateiktos medžiagos teismui t. y. pareigūnų tarnybinių pranešimų, pareigūnės N. A. ir V. M. duotų parodymų teisme, teismui buvo formuojama priešinga nuomone apie jį, kad koks jis nepaklusnus ir sąmoningai vengiantis atvykti į policijos komisariatą ir pan., todėl tokia teismo pozicija priimant sprendimą argumentuoti ir remtis tik ATPK 259 str. 1 d. nuostatomis, o nesivadovauti ATPK 263 str. nuostatų reikalavimais. D. B. nuomone, pareigūnų teisė pasirinkti veiksmus, turi būti visų pirma ne naudotis jiems suteiktomis teisėmis, o gerbti piliečių teises stengiantis juos auklėti. Todėl, tokie veiksmai, kai pareigūnas vietoj privalomo surašyti protokolo, surašo šaukimą – taip pats ilgindamas procesą, jo sąnaudas, be to, išrašant šaukimą iš anksto jau žinant, kad jis 2015-02-19 dieną negalės atvykti, tik parodo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės pareigūnui nėra svarbios.

Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi netyrė jo pateiktų duomenų apie tai, kad 2015-03-20 jis pateikė žodinį skundą anoniminiu telefonu dėl pareigūnės N. A. veiksmų ir jos šališkumo.

Taip pat, D. B. nuomone, teismas nepagrįstai nagrinėdamas administracinių bylų išskyrimo klausimą t. y. kad 2015-03-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 PK. Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė N. A. surašė man šešis administracinius protokolus dėl tariamo automobilio statymo prie Maximos parduotuvės ir dėl šių protokolų nutarimą perdavė priimti 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismui bei tuo pačiu momentu surašė kitus du protokolus dėl jo tariamo neatvykimo ir nutarimą perdavė priimti jau ne tam pačiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK. Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistui V. M., teisinio reglamentavimo pažeidimo neįžvelgė. Įvertinus tai, kad administracinius teisės pažeidimus, kuriais esu kaltinamas, yra padaryti skirtingu metu, savarankiškais veiksmais ir pažeidimų nagrinėjimo metu, t. y. 2015-03-26, jis nebuvo nė už vieną nubaustas, tarp padarytų pažeidimų yra realioji sutaptis, dėl ko Vilniaus m. 3 PK nepagristai išskyrė mano atžvilgiu pradėtas teisenas. Vadovaujantis ATPK 224 str. nuostatomis pareigūnė visą medžiagą privalėjo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau ji sudarė dvi atskiras ir savarankiškas administracinio teisės pažeidimo bylų teisenas, pažeidžiant ATPK 224 str. 1, 2 d. reikalavimus ir nepagristai apsunkindama jo padėtį (ATPK 302¹¹ str. 2 d.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris prašo netenkinti D. B. apeliacinio skundo. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, o D. B. teiginiai yra siekiams išvengti atsakomybės dėl padaryto teisės pažeidimo.

D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

D. B. skunde teigia, jog jo atžvilgiu pradėtos administracinės bylos dėl KET pažeidimų ir dėl neatvykimo į policijos įstaigą turėjo būti nagrinėjamos kartu apylinkės teisme, o tyrėja N. A. nepagrįstai jas išskyrė į atskiras teisenas taip apsunkindama jo padėtį. Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose nebuvo sutapties, kadangi, jo nuomone, jo veiksmuose yra reali sutaptis. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Pagal ATPK 224 str. 2 d. vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Apylinkės teismas savo nutartyje pagrįstai nurodė, jog D. B. inkriminuoti ATPK 124¹ str. 4 d. bei 187 str. 3 d. numatyti pažeidimai buvo padaryti, fiksuoti ir tiriami atskirai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie nustatyti vienu metu ir visų šių pažeidimų nagrinėjimas turėjo būti perduotas tik teismui.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. B. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 3 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 m. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartyje atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Konstatuodamas, kad D. B. veiksmuose yra ATPK 187 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais – liudytojų V. M., N. A. parodymais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti liudytojų N. A. ir V. M. parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie galėtų būti šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliacinio skundo apygardos teismui argumentai yra iš esmės analogiški pareiškėjo skundo, pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismui argumentams. D. B. nepateikė apygardos teismui jokių naujų duomenų, kurie nebūtų įvertinti ir dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas savo 2015-06-05 nutartyje. Apygardos teismo nuomone, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisės aktų nuostatų nepažeidė, nutartyje išsamiai ir pagrįstai argumentuota, kodėl daroma išvada, jog D. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 str. 3 d. dėl neatvykimo į policijos komisariatą 2015-02-18. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo 2015-06-05 nutartyje padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su teismo nutartyje išdėstytomis išvadomis bei motyvais, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, ir tai nereiškia, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-05 nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.