Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U. a.k (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pavaduotoju, laikinai nušalintas nuo pareigų, besiverčiantis ūkininko veikla, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 str. 3 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti ir susitarė priimti didelės vertės kyšį bei tiesiogiai savo naudai priėmė dalį kyšio už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - AB “ (duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2013 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlio (filialo) vedėjo A. Č. tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 40000 Lt kyšį už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad R. U., turėdamas teisę iniciuoti atleidimo iš darbo procedūrą, o, nesant direktoriaus, ir atleisti AB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojus, neatleistų A. Č. iš AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėjo užimamų pareigų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. U. 2013 m. lapkričio 29 d. apie 13.15 val. AB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose adresu (duomenys neskelbtini) tiesiogiai savo naudai toliau reikalavo iš A. Č. didelės vertės kyšio bei susitarė dėl kyšio dalies priėmimo už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. U. 2013 m. gruodžio 16 d. apie 14 val. savo darbo kabinete, esančiame AB “ (duomenys neskelbtini)” patalpose adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai susitarė su A. Č. dėl reikalaujamo didelės vertės kyšio dalies 25000 Lt priėmimo už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. U. 2013 m. gruodžio 18 d. apie 12 val. AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė iš A. Č. didelės vertės kyšio dalį 25000 Lt už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad R. U., turėdamas teisę iniciuoti atleidimo iš darbo procedūrą, o nesant direktoriaus ir atleisti AB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojus, neatleistų A. Č. iš AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėjo užimamų pareigų.

Tokiais veiksmais R. U., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai reikalavo iš A. Č. didelės vertės 40000 Lt kyšio bei susitarė priimti ir priėmė reikalauto didelės vertės kyšio dalį 25000 Lt už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Apklaustas kaltinamuoju, R. U. kaltės iš esmės nepripažino ir parodė, kad jis nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pavaduotoju, o A. Č. dirba AB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), sandėlio vedėju. Jie pažįstami nuo 2012 m. liepos mėnesio, kai jis (R. U.) pradėjo dirbti bendrovėje, iš pradžių dirbo kitame skyriuje, santykiai tarp jų yra darbiniai, draugiški. 2013 m. birželio mėnesį, AB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) sandėlio patalpose pokalbio su A. Č. metu R. U. prasitarė, kad jam reikalinga paskola, paskolos sumos neįvardino, jis papasakojo apie problemas finansų srityje, turimus kreditus. A. Č. pasakė, kad, jeigu jam kada nors gyvenime reikės pagalbos, pinigų, gali drąsiai kreiptis. Tuo jų pokalbis pasibaigė.

2013 m. liepos mėnesį, prasidėjus grūdų supirkimo sezonui, naujai paskirtas AB „(duomenys neskelbtini)" generalinis direktorius M. L. gavo nusiskundimą iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėjo A. G., kuris R. U., M. L. ir A. O. išsakė priekaištus dėl (duomenys neskelbtini) sandėlio darbo organizavimo - skundžiasi ūkininkai, jog yra dirbtinai sudaroma eilė, falsifikuojami laboratoriniai ėminiai, blogai nustatomas grūdų švarumas, drėgmė, taip pat išsakė abejonę, kad tame pačiame sandėlyje dirba ir yra jam pavaldi A. Č. žmona. A. Č. žmona tikrai dirba (duomenys neskelbtini) sandėlyje laboratorijos vyresniąja laborante. A. G. paprašė imtis priemonių trūkumams ištaisyti. 2013 m. liepos pabaigoje AB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykusio gamybinio susirinkimo metu A. Č. minėtos pastabos buvo išsakytos. M. L. nusprendė (duomenys neskelbtini) sandėlyje įdarbinti dar vieną laborantę. A. Č. nenorėjo naujos laborantės, siekė, kad laborantė nebūtų paskirta, nes jis su darbais susitvarko ir nauja laborantė nereikalinga, nederino su ja darbo grafiko bei dar kartą užsiminė R. U. apie galimybę gauti iš jo finansinę paramą. Jis A. Č. atsakė, kad kol kas jam paramos nereikia, o jei reikės - paprašys.

2013 m. rugpjūčio mėnesį AB „(duomenys neskelbtini)" buvo patvirtinta nauja organizacinė struktūra, kuri palietė tam tikrą dalį įmonės vadovybės, nes buvo panaikintos kai kurios pareigybės, o žmonės atleisti. Po šių pasikeitimų A. Č. vėl sunerimo dėl savo, kaip AB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) filialo vedėjo, ateities. Tikslios dienos nepamena A. Č. užėjo pas jį į kabinetą; pokalbio metu jis kalbėjo, kad jam iki pensijos liko 3 metai, ir prašė užtarti už jį žodį, kad nebūtų atleistas iš darbo. A. Č. dar kartą užsiminė, kad jo pasiūlymas dėl finansinės paramos galioja. R. U. pradėjo sakyti, kad jam reikės pinigų, kiek - nenurodė.

2013 m. spalio mėnesio pabaigoje naujam AB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui P. K. pradėjus išsamiau nagrinėti bendrovės veiklą ir bandant ją suprasti, A. Č. vėl sunerimo dėl savo ateities bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)". Kiek R. U. žinoma, A. Č. jau buvo pasiruošęs išeiti iš darbo, tačiau jis paprašė, kad pastarasis liktų savo pareigose.

2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, R. U. nuvyko pas A. Č. į darbą adresu (duomenys neskelbtini) ir paprašė finansinės paramos, sakydamas: „Gal gali man padėt finansiškai?". A. Č. paklausė, kiek jis nori. R. U. atsakė, kad jam reikia sumokėti firmai 40 000 Lt už kombainą ir kad A. Č. padėtų tiek, kiek gali. A. Č. pasakė, kad 40 000 Lt neturi, bet 20 000 Lt galės duoti ir kada galės juos duoti, tai praneš. R. U. pasakė, kad pinigai jam reikalingi iki 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Šio pokalbio metu turėjo būti aptartos ir pinigų grąžinimo aplinkybės, t.y. jis A. Č. pasakė, kad pinigus grąžins - kai galės, neįvardindamas konkrečios datos. Taip pat R. U. klausė A. Č., ar reikalinga pinigus apiforminti dokumentais, į tai A. Č. pasakė, kad nereikės. Pokalbio metu A. Č. klausinėjo, kaip bus su jo ir jo žmonos darbu. R. U. atsakė, kad kol kas niekas neatleis, bent jau iki Naujųjų metų. Sutarė susiskambinti, kai A. Č. turės pinigus.

Mano, kad 2013-11-29 buvo nuvykęs pas A. Č. į darbą ir klausinėjo, kada jam tikėtis pinigų. Pokalbio metu A. Č. pradėjo keistai elgtis, sakydamas, kad pinigus jam gauti yra sunku, kad 20 000 Lt jam yra didelė suma. 2013-12-16 A. Č. buvo atvykęs į jo darbovietę ir užėjo pas jį į kabinetą bei pasakė, kad pinigai - 25 000 Lt bus šią savaitę. 2013-12-18 jis T. Z. paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini) pas A. Č., nes pats prieš tai vykusiame renginyje buvo išgėręs degtinės ir vairuoti negalėjo. AB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiu automobiliu „Toyota Corola Verso" jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), pakeliui jis T. Z. užsiminė, jog A. Č. jam paskolins pinigų. Atvykus jis A. Č. pasakė, kad norėtų negaišinti pastarojo laiko ir pasiimti tai, kas jau yra sutarta. A. Č. nurodė T. Z. išeiti iš kabineto, nors R. U. A. Č. sakė, kad nuo to žmogaus neturi jokių paslapčių. T. Z. išėjus iš kabineto, A. Č. kažką pradėjo kalbėti, kodėl čia jis, kodėl jis užkliuvo. Jis A. Č. pasakė, kad visi jie savo srityje atsakingi. A. Č. pasakė, kad čia jam didelis smūgis. Tada jie išėjo į lauką parūkyti. Jis A. Č. paprašė duoti pinigus, nes jie taip susitarė. Grįžus į kabinetą, A. Č. demonstratyviai metė pinigus ant stalo. Jis paėmė pinigus nuo stalo, atsisveikino ir išėjo iš kabineto. Jis galvojo, kad gautus pinigus gal kada nors reikės A. Č. grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

2013-11-18 d. 11.03 val. AB „(duomenys neskelbtini)" patalpose adresu (duomenys neskelbtini) įvykęs A. Č. ir R. U. susitikimas, kurio metu R. U. teiraujasi, ar A. Č. galvoja apie pasitraukimą iš užimamų pareigų. A. Č. atsakius, kad ne, dirba, R. U. sako, kad girdėjo, jog į jo vietą jau yra kažkoks žmogus. R. U. sako, kad už A. Č. galvą guldė. A. Č. pasakius, kad ateitis neaiški, R. U. atsako, kad viskas čia aišku, šiandien vieni, o rytoj jau kiti. A. Č. pasakius, kad čia ne darbas, jei taip šokdins, R. U. sako, kad kol jie yra su juo, tol niekas nešokdins, nebent jį. A. Č. paklausus, kokios garantijos, R. U. sako, kad garantijos yra (t.1 b.l.146-148).

2013-11-29 d. 13.15 val. AB „(duomenys neskelbtini)" patalpose adresu (duomenys neskelbtini) ir šalia šių patalpų lauke įvykęs A. Č. ir R. U. pokalbis, kurio metu R. U. klausia A. Č., kiek šis gali tempti, kada bus išspręstas klausimas. A. Č. atsakius, kad sprendžia, R. U. sako, kad jam jau ant galvos lipa, o jis vis tempia. A. Č. teiraujasi, kodėl būtent prie jo pristojo, ir klausia, kiek dabar reikia sumokėti. R. U. nurodo, kad tiek, kiek galės, o likusią dalį vėliau ir būtų gerai pinigus gauti kitą savaitę. A. Č. perklausus, ar pusę sumos, R. U. pakartoja, kad tiek - kiek išeis (t.1 b.l.149-151) .

2013-12-09 d. 10.11 val. - 10.12 val. R. U. skambina A. Č. ir klausia, kada šis atvažiuos. A. Č. atsako, kad nėra pasitarimų, tai ir neatvažiuoja. R. U. siūlo šiaip atvažiuoti, į ką A. Č. atsako, kad jeigu dar reikia pasikalbėti, kad R. U. pats atvažiuotų. R. U. sutinka (t.1 b.l.152, 153).

2013-12-16 d. 11.18 val. R. U. skambina A. Č. ir sako, kad užvažiuos rytoj iš ryto pas pastarąjį (t.1 b.l.154, 155).

2013-12-16 d. 13.53 val. AB „(duomenys neskelbtini)" patalpose adresu (duomenys neskelbtini) A. Č. ir R. U. pokalbis, kurio metu A. Č. sako, kad rytoj iš ryto jis negali, nes važiuoja pas dantistę, pasiūlo susitikti po pietų. R. U. atsako, kad po pietų nebus, nes važiuoja į Vilnių, atvažiuos trečiadienį. R. U. pastebėjus, kad A. Č. nervinasi, pastarasis sako, kad visų neturi. R. U. klausia, kiek A. Č. turi, pastarasis atsako, kad dvidešimt penkis. R. U. pasakė, kad dabar tiek, o paskui žiūrės. A. Č. paklausus, ar vis tiek reikės visų keturiasdešimt, R. U. atsako, kad kol kas taip. A. Č. klausia, ar yra kokios garantijos, R. U. atsako, kad garantijos yra, viskas bus gerai. Pašnekovai sutarė susitikti trečiadienį apie pietus (t.1 b.1. 156-158).

2013-12-17 d. 15.56 val. A. Č. paskambina R. U. ir sako, kad rytoj ryte jo nebus. R. U. atsako, kad tada apie pietus, sutaria susiskambinti (t.1 b.1. 159, 160).

2013-12-18 d. 8.26 val. R. U. paskambina A. Č. ir sutaria, kad prieš 12.00 val. atvažiuos (t.1 b.1.161, 162).

2013-12-18 d. 11.44 val. AB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlio patalpose adresu (duomenys neskelbtini) pas A. Č. į kabinetą atvyksta R. U. ir T. Z.. Po pokalbio apie įmonės veiklą R. U. A. Č. teiraujasi, ar šis sutvarkęs ko buvo prašytas. A. Č. pasiūlo pasišnekėti be T. Z.. R. U. sako, kad T. Z. yra dar svarbesnis, nei jis. Tačiau A. Č. nesutikus, T. Z. išeina iš kabineto. R. U. ir A. Č. išeina į lauką, prieš tai R. U. liepia A. Č. palikti telefoną kabinete. Lauke A. Č. teiraujasi R. U., kodėl prie jo pristota, ar čia visi turi mokėti, juk čia valstybinė įmonė. R. U. paragina A. Č. nemoralizuoti. Į A. Č. klausimą, ar tada galėsiąs dirbti iki pensijos, R. U. atsako teigiamai. A. Č. sako, kad turi dalį pinigų, ir klausia, kaip su likusiais. R. U. atsako, kad likusius reikės atiduoti po Naujųjų metų. A. Č. paklausus, ar vis tiek reikės keturiasdešimt tūkstančių atiduoti, ar negalima sumažinti, R. U. atsako, kad kaip buvo sutarta. R. U. pasakius padėti pinigus į automobilio daiktų dėtuvę, A. Č. nesutinka ir nueina į savo kabinetą. Kabinete A. Č. piktinasi, kad žmonės visai be sąžinės, prieina prie spintos, o tuo metu R. U. sako, kad čia draugiška parama ir dar kartą patvirtina garantiją, kad A. Č. liks savo pareigose iki pensijos. A. Č. numeta ant stalo polietileninę įmautę su 25 000 litų. R. U. paima pinigus, atsisveikina su A. Č. ir išeina (t.1 b.l.163-166).

Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2013-12-09 protokolo Nr. S6-14-28 (t.1 b.l.14, t. 2 b.l. 47-52) matyti, kad apžiūrėtos 125 kupiūros po 200 litų (viso 25 000 litų), skirtos panaudoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu, perduotos A. Č..

R. U. asmens kratos metu striukės vidinėje kairės pusės kišenėje rastos 125 kupiūros po 200 litų (viso 25 000 litų), kupiūros apžiūrėtos, jų serijiniai numeriai pilnai sutapo su kupiūrų, skirtų panaudoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu, serijiniais numeriais, (t. 2 b.l.57-72).

Iš 2013-12-18 tarnybinio pranešimo (t.1 b.l.1-2) matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo kriminalinės žvalgybos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo R. U. ir kitų asmenų, galimai rengiamų ir vykdomų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2,3 d. (kyšininkavimas), 226 str.2,4 d. (prekyba poveikiu), 228 str. 1,2 d. (piktnaudžiavimas) metu gauti duomenys apie R. U. veiksmus A. Č. atžvilgiu, kuriuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d., požymiai. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2014-03-04 raštu Nr. 2014/41 AB „(duomenys neskelbtini)" pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2010-2013 metais papildoma laborantė buvo siunčiama sezoniniam darbui į (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlį (t. 1 b.l.38-59).

UAB „(duomenys neskelbtini) " pateikė dokumentus: 2012-07-09 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06- 29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), banko mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad R. U. 2012-07-09 paėmė iš bendrovės 314 600 litų paskolą, už kurią įsigijo kombainą „Vector 420". Pagal paskolos sutartį 2013 metais iki 2013-12-31 R. U. turėjo grąžinti 45 000 litų, kuriuos 2013-12-30 bankiniu pavedimu sumokėjo A. U., (t.1 b.l.61-70)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1 b.l.71-108) matyti, kad R. U. pateikė 2012-07-09 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 4 pirkimo-pardavimo sutarčių kopijas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo 2011 metais, 2011-08-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 478 Lt kredito gavimo iš AB banko (duomenys neskelbtini).

2014-02-03 raštu buvo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo ir (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlio vedėjo pareiginiai nuostatai (t.1 b.l.113-129).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2014-09-16 raštu Nr.4-01-5389 pateikta informacija, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2013-02-06; atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą šioje byloje, buvo gauta informacija, išdėstyta pranešimuose apie gautą informaciją 2013-11-14 Nr.S8-14-1294 ir 2013-11-15 Nr.S8-14-1306. Atsižvelgiant į šią informaciją, kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-11-18 buvo papildyta nauju tiriamuoju - R. U. (buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas R. U. atžvilgiu).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba 2015-02-06 raštu Nr.4-01-874 informavo teismą, kad pagal teismo pateiktą užklausimą informacijos pateikti nėra galimybės, nes, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnams atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (kriminalinės žvalgybos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2013-11-14 nebuvo užfiksuota jokių pokalbių tarp R. U. ir A. Č..

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Teismas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu daro išvadą, kad R. U. padarė BK 225 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. Baudžiamojoje byloje surinkti, aukščiau išdėstyti ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, duoda pagrindą padaryti išvadą, kad R. U. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nors kaltinamasis savo kaltę paneigė, pripažindamas tik aplinkybę, kad paėmė iš R. U. pinigų sumą, tačiau nurodydamas, kad tai buvo finansinė parama, kurią, pagerėjus finansinei padėčiai, būtų A. Č. sugrąžinęs, visgi jo tęstiniai tyčiniai veiksmai įrodyti liudytojo A. Č. parodymais, kurie patvirtinti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais gautais susitikimų ir telefoninių pokalbių garso ir vaizdo įrašais, iš dalies kitų liudytojų parodymais, be to, ir pats kaltinamasis neneigia kaltinime jam inkriminuoto pinigų gavimo fakto bendravimo su A. Č. pasėkoje, tačiau pateikia kitokį įvykių sekos vertinimą. Gi liudytojas A. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir detaliai nurodė bendravimo su R. U. aplinkybes. Liudytojas nurodė, kad su R. U. artimai nebendravo, buvo pažįstamas kaip su bendradarbiu, o nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio - tiesioginiu viršininku, apie R. U. asmeninį gyvenimą, finansinę padėtį, skolas ar kt. nieko nežinojo. Jam, kaip sandėlio vedėjui, niekas dėl darbo jokių pretenzijų nebuvo išsakęs, todėl jį nustebino 2013-11-06 įvykęs (duomenys neskelbtini) sandėlio teritorijoje įvykęs R. U. pokalbis su juo, kuriame R. U. išsakė, kad yra juo nepatenkintų, kad juo domisi viršūnėse, vyksta visokie teismai, o po to pasakė, kad iš jo reikia 50000 Lt, po A. Č. nusistebėjimo šią sumą sumažino iki 40000 Lt ir paaiškino, kad reikia mokėti, jei nori dirbti, pasakė, kad nesumokėjus - jų nei vieno čia neliks. Tai A. Č. suprato, kaip kyšio reikalavimą, kad jis nebūtų atleistas iš darbo, nes R. U. buvo jo tiesioginis viršininkas ir turėjo teisę inicijuoti jo atleidimo procedūrą. A. Č. 2013-11-11 kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ P. K., pranešdamas apie R. U. moralinį spaudimą dėl darbo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas P. K., kuris nurodė, kad iš A. Č. buvo girdėjęs, kad bendrovėje vyksta negražūs dalykai, daugiau šis savo pasakymo nedetalizavo. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad už kelių dienų 2013-11-18 įvykusio pokalbio metu R. U. klausė A. Č., dėl ko šis galvoja išeiti iš darbo, gyrė jį, kad jis yra naudingas įmonei, ir R. U. už jį guldo galvą; kai A. Č. pasakė, kad ateitis neaiški, R. U. atsakė, kad kas jam neaišku - šiandien vieni, kitą dieną - kiti, A. Č. pasiskundus, kad jeigu bus šokdinamas, bus sunku dirbti, o juk norisi iki pensijos pratraukti, R. U. sakė, kad, kol jis yra, niekas A. Č. nešokdins, o šiam paklausus, kokios garantijos - atsakė, kad garantuoti niekas negali. Šio pokalbio turinys yra patvirtintas garso įrašo stenograma. Šio pokalbio turinio analizė rodo, kad kalbama apie A. Č. klausimus dėl galimybės dirbti bendrovėje iki pensijos, į ką R. U. žada užstoti jį, nors garantijų niekas negali duoti. Tolesni pokalbiai patvirtina, kad iniciatyvą dėl pinigų sumokėjimo rodo R. U., jis nurodo, kada reikia pinigų, kada reikia tuo klausimu susitikti, paaiškindamas, kad sumokėjus bus garantijos, kita vertus nemini konkrečios sumos, sakydamas – dalis, visa ir kt. Vėliau R. U. aktyviai domisi, kada A. Č. sumokės – kaip jis sako – sutvarkys reikalą, dėl kurio jie susitarę. Susitarus, kad tai įvyks 2013-12-18, R. U. atvyksta į (duomenys neskelbtini) sandėlį kartu su T. Z., pokalbio metu užsiminus apie reikalo sutvarkymą, pakviečia A. Č. į lauką parūkyti, paliekant telefoną kabinete, sako pinigus įdėti į automobilio daiktadėžę. Kai A. Č. nesutiko, jis grįžta į kabinetą ir, ištraukęs iš spintos, pinigus, supakuotus į polietileninį maišelį, padeda ant stalo, tuo tarpu R. U., jų neskaičiavęs, įsideda į kišenę. A. Č. paklausus, ar dabar bus garantija, kad dirbs iki pensijos, R. U. atsakė, kad jis garantuoja. R. U. savo kalbomis apie tai, kad yra A. Č. nepatenkintų, kad juo domisi viršūnėse, kad norint dirbti, reikia mokėti, kitaip čia jų nei vieno neliks, sudarė A. Č. įspūdį, kad prieš jį gali būti inicijuota atleidimo iš darbo procedūra, o jei šis nenori, kad būtų atleistas – turi sumokėti jo nurodytą sumą. Šie jo veiksmai sudaro kyšio reikalavimo sudėtį, taip pat R. U., susitardamas dėl sumos ir jos gavimo laiko, susitarė priimti didelės vertės (didesnio nei 250 MGL dydžio) kyšį bei dalį kyšio tiesiogiai savo naudai priėmė. Tuo tarpu visi baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai paneigė aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo galima A. Č. atleidimo iš darbo procedūra – jam asmeniškai niekas jokių pretenzijų neišreiškė, nusiskundimai dėl grūdų priėmimo laikotarpiu susidarančių ūkininkų eilių, nors pastarieji neturėtų laukti eilėse, buvo išsakyti visos AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, ne vien (duomenys neskelbtini) sandėlio ir jo vadovo A. Č. atžvilgiu. Todėl šiuos nusiskundimus galima laikyti bendrovės darbo organizavimo tvarkos problema, o ne kažkurio asmens blogo darbo rezultatu. Tai patvirtino liudytojai M. L., P. K., A. G., A. O.. Nors liudytoja I. K. nurodė, kad A. Č. buvo nepatenkintas dėl jos paskyrimo grūdų priėmimo sezonu dirbti (duomenys neskelbtini) sandėlyje papildoma laborante, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji į pastarąjį padalinį buvo siunčiama nuolat ir prieš tai buvo komandiruota dar du metus, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent 2013 metų vasaros sezonu (duomenys neskelbtini) sandėlyje buvo išaiškinti tam tikri darbo trūkumai, dėl ko ji buvo siųsta ten dirbti. Liudytoja D. P. nepatvirtino A. Č. nurodytos jos pasakytos frazės, kad R. U. pas jį atvyks prašyti duoklės, tačiau tai nepaneigia kitų išsamiai ir detaliai A. Č. nurodytų faktinių aplinkybių. Gi R. U., viso ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog pats A. Č. po įvykusių pertvarkų bendrovėje susirūpino, kad nebūtų atleistas iš darbo, todėl pasiūlė finansinę paramą, kurios jis (R. U.) dėl susiklosčiusios prastos finansinės padėties buvo A. Č. prašęs, teisme gi ėmė aiškinti, kad joks atleidimas A. Č. negrėsė ir jam buvo nesuprantamas pastarojo susirūpinimas ir klausinėjimas garantijų dėl tolesnio darbo. R. U. poziciją, kad A. Č. duotus pinigus jis suprato, kaip paskolą, kurios prašė, paniegia jo paties veiksmai – kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių turinio, jis pats duodamus pinigus siejo su garantijomis, kad, kol jis bus, A. Č. išliks darbe, kalbantis dėl pinigų, kviesdavo A. Č. išeiti iš patalpos, palikti telefono aparatą, kalbėdavo lauke, kas rodo tam tikrą konspiraciją, R. U., tardamasis dėl nemažos pinigų sumos, nesitarė dėl paskolos apiforminimo dokumentais, pinigus nurodė nunešti ir įdėti į automobilio daiktadėžę ir, tik A. Č. nesutikus, nuėjo su juo į kabinetą ir, paėmęs pinigus nuo stalo, įsidėjo į kišenę, jų net nesuskaičiavęs. Visas nurodytas aplinkybes patvirtina tiek liudytojas A. Č., tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuoti liudytojo A. Č. ir įtariamojo R. U. susitikimai, telefoniniai skambučiai ir jų metu vykę pokalbiai.

Teisminio įrodymų tyrimo metu buvo keliamas klausimas dėl galimybės kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotus faktinius duomenis laikyti leistinais kaltinamojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal teismų praktiką apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti ir duomenimis, gautais, atlikus Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus veiksmus, tačiau tokie duomenys turi būti tinkamai ištirti teismo posėdyje ir šiais duomenimis įrodinėjamos svarbios bylai aplinkybės nustatomos ir BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. U. atžvilgiu sankcionuoti 2013-11-19, turint faktinį pagrindą - 2013-11-14 pranešimus apie gautą informaciją Nr.S8-14-1294, S8-14-1306, kuriuose pateiktą konkrečią informaciją patvirtino liudytojas A. Č., parodydamas, kad jis po 2013-11-06 įvykusio pokalbio tarp jo ir R. U., kurio metu R. U. nurodė, jog iš A. Č. reikia 50 000 Lt (po to sutiko, kad 40000 Lt), jei nori dirbti, ir kurio turinį liudytojas detaliai atskleidė. Nors pranešimuose minima, kad 50000 Lt reikalingi partijai, dėl ko keliamas klausimas dėl A. Č., kuris teigė supratęs, kad pinigus turi sumokėti tam, kad nebūtų atleistas iš darbo, parodymų patikimumo, visgi be nurodytos aplinkybės pranešimuose užfiksuota, kad R. U. išsakė priekaištus A. Č., kad yra nepatenkintų juo „viršuje“, o sumažintą sumą 40000 Lt turi sumokėti per dvi savaites, išsireikšdamas, kad priešingu atveju „jūsų nei vieno čia neliks“. Visos šios aplinkybės suponavo A. Č. nuomonę, jog reikia sumokėti pinigus už tai, kad galėtų toliau dirbti, ką jis nuosekliai teigė viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Netikėti A. Č. parodymais teismas neturi pagrindo, jie patvirtinti garso ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip R. U. kalbas apie sutvarkymą, ko jis buvo prašęs, lydi A. Č. klausimai dėl tolesnio darbo garantijų. Užfiksuotų pokalbių fakto neneigia ir kaltinamasis R. U., nurodydamas, kad jis prašė finansinės paramos, kurią, pagerėjus materialinei padėčiai, būtų A. Č. grąžinęs.

2013-11-19 prašymo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo gautas teisinis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas - matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2013-02-06; prašymo pagrindu šioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2013-11-20 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai R. U. astžvilgiu. Teismui patikrinus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, nustatytas tiek faktinis, tiek teisinis šių veiksmų atlikimo pagrindas ir darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai R. U. atžvilgiu buvo atliekami, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. Minėto įstatymo nuostatų pagrindu surinkti faktiniai duomenys buvo patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nors byloje yra duomenys, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sankcionuoti atitinkami veiksmai R. U. atžvilgiu, buvo pradėta 2013-02-06, neabejotinai nustatyta, kad R. U. atžvilgiu veiksmai buvo sankcionuoti laikotarpiui nuo 2013-11-20 iki 2014-02-20: techninių priemonių panaudojimas R. U. atžvilgiu specialia tvarka, slaptas patekimas į darbo vietą ir pagalbines patalpas adresu (duomenys neskelbtini) bei sekimas. Duomenų, kad minėti veiksmai R. U. atžvilgiu galėjo būti atliekami nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos pradėjimo, byloje nėra, tai kategoriškai paneigė ir kriminalinės žvalgybos subjektas - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba. Vertinant byloje esančio 2013-11-18 R. U. ir A. Č. susitikimo garso įrašo padarymo aplinkybes, kaip nurodė A. Č., jis po 2013-11-06 pokalbio su R. U. ir jo išsakyto reikalavimo kreipėsi į STT ir ten savo išsakytos informacijos pagrindu gavo garsą įrašančią techniką. Todėl konstatuotina, kad 2013-11-18 garso įrašas buvo padarytas, naudojant garso įrašymo techniką bendra tvarka, kai apie įrašymą žinoma vienam iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų.

Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 21 p. reglamentuotas techninių priemonių panaudojimo bendra tvarka apibrėžimas: tai techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 22 dalyje neišvardytais atvejais (kuomet taikomas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka); techninės priemonės bendra tvarka naudojamos taip pat ir šio straipsnio 22 dalyje išvardytais atvejais, kai jos panaudojamos sekimo viešose vietose metu gaunamai informacijai fiksuoti arba kriminalinės žvalgybos subjektų iniciatyva jų naudojamose patalpose ir transporto priemonėse vidaus saugumui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas juridinių asmenų, įsteigtų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokiu atveju teismo sankcija nereikalinga, o tokiu būdu užfiksuoti duomenys atitinka leistinumo reikalavimą.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, laikytini kaltinamojo R. U. kaltę patvirtinančiais įrodymais, kuriais teismas pagrindžia išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kurie atitinka BPK 20 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. U., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, laikotarpyje nuo 2013-11-06 iki 2013-12-18 tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti ir susitarė priimti didelės vertės kyšį bei tiesiogiai savo naudai priėmė dalį kyšio už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad jis, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę inicijuoti atleidimo iš darbo procedūrą, o nesant generalinio direktoriaus - ir atleisti iš darbo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, neinicijuotų AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėjo A. Č. atleidimo iš darbo procedūros ir neatleistų jo iš užimamų pareigų.

Pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia, viršydamas savo įgaliojimus.

Pagal BK 225 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, pastarojo sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 07 05 ir galiojanti R. U. veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas, arba eiti arbitro ar prisiekusiojo pareigas. Šio straipsnio prasme darbas viešame ar privačiame juridiniame asmenyje iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. BK 225 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

BK 230 str. 4 dalyje išaiškinta kyšio sąvoka. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą, vykdant įgaliojimus.

BK 225 str. 3 dalies sudėtį sudaro valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjimas ar susitarimas priimti arba reikalavimas ar provokavimas duoti, arba priėmimas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų matyti, kad į generalinio direktoriaus pavaduotojo funkcijas įėjo pareigos tinkamai ir rūpestingai atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauti ir organizuoti jam pavaldžių padalinių kasdieninę gamybinę-ūkinę veiklą, užtikrinti ritmingą ir nepertraukiamą darbą, užtikrinti darbo drausmę pavaldžiose tarnybose ir padaliniuose, organizuoti ir užtikrinti grūdų ir aliejinių kultūrų priėmimą, saugojimą, perdirbimą, vystyti komercinę veiklą bei užtikrinti pavaldžių padalinių sklandų darbą, organizuoti darbuotojų atestaciją, konkursus į konkurso būdu parenkamas pareigybes jam pavaldžiose tarnybose, organizuoti darbo vietų higieninį įvertinimą ir kt.

Minėtų pareigybės nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad R. U., eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, turėjo administracinius įgalinimus, teisę veikti juridinio asmens vardu, todėl jis laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir atitinka specialaus subjekto kriterijų.

Nagrinėjant nurodytos kategorijos bylas, svarbu nustatyti, už kokius veiksmus valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia: ar už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ir ar tų veiksmų atlikimas (ar neatlikimas) susijęs su jam suteiktais įgaliojimais. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. U., užimdamas vadovaujančias pareigas bendrovėje ir turėdamas atitinkamus įgalinimus, pavaldaus padalinio vadovui A. Č. įvairiais pasisakymais suformavo įsitikinimą, kad pastarasis gali būti atleistas iš darbo, jeigu nesumokės atitinkamos pinigų sumos; pinigų sumokėjimo atveju jis garantuoja, kad tai neįvyks. Tokiu būdu R. U. reikalavo duoti jam didelės vertės, viršijantį 250 MGL dydžio sumą kyšį - tiesiogiai reikalavo kyšio, nurodydamas, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti teisėtus veiksmus, kuriuos valstybės tarnautojui prilygintas asmuo galėjo atlikti, vykdydamas įgaliojimus (inicijuoti atleidimo iš darbo procedūrą ir atleisti iš darbo), t.y. už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, susitarė jį priimti - susitarė dėl kyšio dydžio, priėmimo laiko, būdo, vietos bei tiesiogiai dalį kyšio savo naudai priėmė už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. R. U. veikė tiesiogine tyčia - darydamas nusikaltimą, asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įstatymo dispozicijoje kyšininkavimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 225 straipsnis kvalifikuojamas, padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Pagal teismų praktiką kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Kada kyšis priimtas, t.y. iki ar po kokių nors kyšio davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Valstybės tarnautojui prilyginto asmens, reikalavusio, susitarusio priimti didesnės negu 250 MGL (kas nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė 32500 Lt) vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ir priėmusio, veiksmai kvalifikuojami pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Todėl konstatuotina, kad R. U. veiksmai, tiesiogiai savo naudai reikalavusio duoti 40000 Lt kyšį, susitarusio jį priimti bei tiesiogiai savo naudai priėmusio dalį kyšio 25000 Lt už teisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus kvalifikuoti teisingai ir atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 3 d., sudėties požymius.

Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad 2013 m. lapkričio 29 d. apie 13.15 val. R. U. veikė ne AB “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę nurodė liudytojas A. Č., o pats kaltinamasis neneigė, kad nurodytą dieną bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) turėjo pokalbį su A. Č., nors pokalbio turiniui pateikė kitokį vertinimą.

Teismas, skirdamas bausmę R. U., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant tiesiogine tyčia, tęstiniais veiksmais ir yra baigta. R. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis

buvo anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos nebegaliojančios (t.2 b.l.102-103), anksčiau neteistas (t.2 b.l.101), psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįtrauktas (t. 2 b.l. 124-131). Kaltinamasis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, besiverčiantis ūkininko veikla, bendrovėje buvo charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei pusantrų metų) būtų padaręs naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. U. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam R. U. skirtina straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmė ir jo atžvilgiu taikytina BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-24) nuostata, kuri laikytina švelninančia R. U. padėtį ir BK 3 str. 2 d. pagrindu taikytina.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, spręstina, kad vidurkio trukmės laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajam R. U. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. U. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui – septyni kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą bei be nuteistojos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. U. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. U. laikiną nušalinimą nuo pareigų palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos tyrimui – septynis kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo įteikimo dienos, dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.