Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A M apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarties A M, V. P. ir V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. balandžio 9 d. prie namo Šarūno g. Nr. 14 – Vytauto g. Nr. 27 (kampinis namas) nugenėtos liepos be leidimo Šarūno-Vytauto g., Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Su komisija patikrinus gautą 2005 m. balandžio 12 d. pranešimą paaiškėjo, kad gyventojas A. M. be leidimo nugenėjo liepas diametro 26 cm, 21 cm, 25 cm, 26 cm, 19 cm, 25 cm, 32 cm, 24 cm, 20 cm, 20 cm, nupjaunant lajas bet kuriame aukštyje, paliekant tik bešakį kamieną. Nustatyta, kad gyventojas leidimo genėti medžiams neturi (leidimas 2004 m. rugsėjo 6 d. Nr. AL-220 genėti medžių apatines šakas Šarūno g., išduotas Miesto ūkio departamento Miesto ūkio skyriui), medžius – liepas, A. M. genėjo savavališkai, kai leidimas genėjimui reikalingas. Nugenint medžius (paliekant tik bešakį kamieną) grubiai pašalintos suaugusių liepų medžių lajos, sutrumpėjo medžių amžius, medžiai nepajėgia užgydyti žaizdų, o per tą laiką patenka puvinį sukeliančių grybų sporos ir prasideda nesustabdomas medienos puvimo procesas, medžiai prarado gyvybines funkcijas. Surašytas medžių saugos ir leidimo kirsti komisijos aktas, yra filmuota medžiaga, pridedamos nuotraukos. A. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 32 straipsnių, aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 78 ,,Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo” Medžių genėjimas 5, 5.1 punktų reikalavimus. A. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalį.

Institucijos 2005 m. balandžio 19 d. nutarime konstatuota, kad A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirta 150 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad pažeidimo metu padaryta 9353,40 Lt žala kraštovaizdžiui. Konstatuota, kad A. M. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 32 straipsnių, aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 673 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos” III skyriaus 14 punkto, aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 78 ,,Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo” Medžių genėjimas 5, 5.1 punktų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. DV-41 I skyriaus 1, 2, 3 punktų, II skyriaus 6 punkto reikalavimus.

V. K., V. P. Institucijos 2005 m. balandžio 19 d. nutarimais taip pat pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos – po 150 Lt baudą.

A. M., V. K. ir V. P. su skundais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Institucijos 2005 m. balandžio 19 d. nutarimus ir administracinę bylą nutraukti. A. M. taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.

A. M. nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. buvo parašytas kolektyvinis prašymas Alytaus miesto savivaldybei nugenėti Šarūno g. augančius medžius arba leisti juos nugenėti patiems. 2004 m. rugsėjo 22 d. gavo administracijos direktoriaus F. Džiauto raštą, kuriame nurodoma, jog medžių genėjimui leidimas gautas, tačiau nėra lėšų šiems darbams atlikti. Savivaldybės institucija, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 673 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos” 4, 6, 9, 10, 12 punktais, nesprendė jai priskirtų klausimų, formaliai atsakė į prašymą. Kadangi savivaldybė nenugenėjo medžių, buvo nutarta nugenėti liepas pagal ankstesniais metais taikytą genėjimo modelį. Nenugenėti medžiai trukdė eismo saugumui, gatvės apšvietimui, elektros laidams. Medžiai nugenėti maždaug 4 m aukštyje, išskyrus vieną medį, kurį nugenėjus panašiame, kaip gretimų medžių, aukštyje būtų likęs tik bešakis kamienas. Taip pat žemesni palikti medžiai prie kelio ženklo. Medžiai gyvi, jie vėl atžels, suformuos naują lają. Teigė, kad buvo pažeisti ATPK 257, 272, 283, 284 straipsnių reikalavimai. Nurodė nesupratęs, jog genėdamas tėvų sodintas liepas daro pažeidimą, savo veiksmais – genėjimu, nesiekė neigiamų medžiams pasekmių ir jų nekilo. Taigi pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės.

V. K. ir V. P. skunduose iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir A. M.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė Institucijos 2005 m. balandžio 19 d. nutarimus – V. P. paskyrė 50 Lt baudą, V. K. – 100 Lt baudą, o A. M. paliko paskirtą 150 Lt baudą. Teismas išanalizavęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitą rašytinę medžiagą, esančią byloje, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymu (1992 m. sausio 21 d. Nr. I-2223 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 673 ,,Dėl aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 “Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo, aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78 ,,Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo” konstatavo, kad pareiškėjai medžius genėjo savavališkai (be leidimo). Teismas nesivadovavo Alytaus miesto tarybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintomis Alytaus miesto želdinių apsaugos taisyklėmis, nes jos nepaskelbtos vietinėje spaudoje. Teismas nurodė, kad medžių saugos ir leidimo kirsti komisija, sudaryta iš specialistų, apžiūrėjo negenėtus medžius ir konstatavo, kad nupjauta 1 liepos laja, bet kokiame aukštyje, paliekant tik bešakį kamieną, o kitos liepos grubiai nugenėtos, pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas. Grubiai pašalinus liepų ir klevo medžių lajas sutrumpėjo medžių amžius. Teismas nustatė, kad V. P. nugenėjo vieną liepą, V. K. – tris liepas, A. M. – 10 liepų. Teismas pažymėjo, kad administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad ATPK teismo išlaidų atlyginimo nenumato.

A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą ir panaikinti Institucijos 2005 m. balandžio 19 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį. Teismas nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvimo jo veiksmuose. Teismas nenustatė, kad jis suprato darąs teisės pažeidimą. Genėdamas medžius nesiekė neigiamų pasekmių. Pasekmės nekilo, nes medžiai suformavo naujas lajas. Be to, genėdamas medžius ne tik kad nesiekė neigiamų pasekmių, o priešingai, siekė išvengti galimų eismo įvykių, nes liepa uždengė kelio ženklą, įspėjantį apie susikirtimą su pagrindiniu keliu; siekė išvengti galimų elektros energijos sutrikimų, nes medžių šakos siekė elektros laidus, dengė gatvės šviestuvus. Teismo nutartyje nepasisakyta dėl kaltės buvimo jo veiksmuose. Nesant jo veiksmuose kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. buvo parašytas kolektyvinis prašymas Alytaus miesto savivaldybei nugenėti Šarūno g. augančius medžius arba leisti juos nugenėti patiems. 2004 m. rugsėjo 22 d. gavo administracijos direktoriaus F. Džiauto raštą, kuriame nurodoma, jog medžių genėjimui leidimas gautas, tačiau nėra lėšų šiems darbams atlikti. Šis atsakymas pažeidžia aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 673 ,,Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos” 9, 10, 12 punktus. Savivaldybės institucija nesprendė jai priskirtų klausimų, formaliai atsakė į prašymą. Teigia, kad nepažeidė aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 78 ,,Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo”, nes medžius nugenėjo maždaug 3,5 m aukštyje, išskyrus vieną liepą, kuri nugenėta 4 m aukštyje, nes, nugenėjus analogiškai kaip kitus medžius, būtų likęs tik bešakis kamienas. Nesutinka su nutarties motyvais, kad liepos grubiai nugenėtos, pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas, sutrumpėjo medžių amžius. Šie motyvai niekuo nepagrįsti. Priešingai, medžiai gyvi, jie leidžia atžalas (tai įrodo fotonuotraukos). Apeliantas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatytas atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad medžių saugos ir leidimų kirsti komisija 2004 m. rugsėjo 2 d. apžiūrėjo prašomus apgenėti medžius ir surašė aktą Nr. 232, kuriame nutarė leisti genėti apatines medžių šakas Šarūno g. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius 2004 m. rugsėjo 6 d. išdavė Miesto ūkio departamento Miesto ūkio skyriui leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, kuris galioja 1 metus nuo jo išdavimo datos. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. SD-54505 ,,Dėl medžių genėjimo ir gatvės apšvietimo” informavo, kad medžių genėjimui yra gautas leidimas, tačiau dėl lėšų stokos šiais metais darbų vykdyti negalima. Teigia, kad medžiai auga bendro naudojimo teritorijoje, todėl jų priežiūrą vykdyti kompetentinga tik savivaldybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista. A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Savavališkas medžių naikinimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip kirtimas, <...>, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, <...>. Tai blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus, o šiuo atveju įvardintus skundžiamame nutarime.

Aplinkos apsaugos įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir norminiai aktai. Šis įstatymas neaptaria medžių ir krūmų genėjimo tvarkos, todėl Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 32 straipsnių pažeidimų inkriminavimas laikytinas neargumentuotu ir yra šalintinas iš A. M. pareikšto kaltinimo.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. DV-419 (toliau – ir Įsakymas Nr. DV-419) nebuvo paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnio reikalavimų, todėl nėra galiojantis (b.l. 99, 102, 107). Taigi skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog A. M. pažeidė Įsakymo Nr. DV-419 1-3,6 punktus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu, padarytos žalos įvertinimo skaičiuote, Medžių saugos ir leidimo kirsti komisijos aktu, surašytu 2005 m balandžio 13 d., pačio asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimais, prie bylos pridėtomis fotonuotraukomis neabejotinai įrodyta, kad A. M. liepas nugenėjo, nesilaikydamas Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78 „Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo“ 5.1 p. nuostatos, t. y. jis pažeidė medžių genėjimo taisykles (nustatytą tvarką), o vien tai suponuoja jo atsakomybę pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog nuoroda į Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 673 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus atlyginimo tvarkos“ 14 punkto pažeidimą taip pat paremta byloje surinktais faktiniais duomenimis.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn apeliaciniame skunde tvirtina jo veikoje nesant subjektyvinės pusės elemento - kaltės, tačiau užimta pozicija nėra motyvuota, kadangi jis, kartu su kitais asmenimis, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę su prašymu nugenėti augančius medžius arba leisti tai atlikti patiems. Akivaizdu, jog A. M. suprato apie galiojančias atitinkamas procedūras, kurių privalu paisyti bei suprato savo veikos ir jos padarinių priešingumą teisei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priėmė pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.