Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 30 MGL (3 750 litų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 5 MGL (625 litų) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 20 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 25 parų arešto bausme;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 7 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 40 parų arešto bausme. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmė;

14) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas subendrintas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme;

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalyje, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams;

19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos iš BK 178 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. NR. XIV-1925 redakcija), už kiekvieną veiką paskiriant po 45 parų areštą, nekeičiant nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalies paskirtos 30 parų arešto bausmės. Subendrinus minėtu nuosprendžiu skirtas bausmes skirti galutinę 60 parų arešto bausmę. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis, kuria buvo subendrintos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad keitėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio galutinė bausmė - paskirta galutin subendrinta 90 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

21) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 22 parų arešto bausme (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

J. V. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 29 d., vakaro metu, užėjo į pranešime apie įtarimą minimą parduotuvę „Maxima“ nusipirkti cigarečių. Užėjęs pasiėmė pirkinių krepšį ir jam spontaniškai kilo mintis iš parduotuvės pavogti sviesto. Kodėl būtent sviesto, jis nežino. Taip pat buvo išalkęs, todėl su savimi pasiėmė greipfrutą ir batoną. Kodėl ėmė tokį didelį kiekį sviesto, taip pat negali pasakyti. Į parduotuvės krepšį įsidėjęs pranešime apie įtarimą minėtas prekes, jis su visu parduotuvės krepšiu ir prekėmis išėjo iš parduotuvės pro parduotuvės įėjimą už prekes nesusimokėjęs. Nematė, kad kažkur parduotuvėje būtų buvęs apsaugos darbuotojas. Mano, kad išeinant iš parduotuvės su prekėmis, jo niekas nematė. Po vagystės iš karto autobusu nuvažiavo į Kalvarijų turgų ir ten pardavė pavogtą sviestą nepažįstamam asmeniui, kuris nupirko visą sviestą. Kiek šis jam sumokėjo, neprisimena, tačiau pamena, kad vieną pakelį pardavė už vieną eurą. Batoną ir greipfrutą suvalgė. Gautus už sviestą pinigus išleido savo reikmėms. Vagystę įvykdė vienas, su juo jokio kito asmens nebuvo, su niekuo šios vagystės neplanavo. Parduotuvei padarytą žalą galėtų atlyginti per du mėnesius gavęs algą. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Liudytojo E. L. (E. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 30 d. Taikos g. 1, Vilniuje, apsaugos darbuotojas atliko skaičiavimus sviesto ir pastebėjo trūkumą, todėl apie tai apsaugos darbuotojas informavo jį. Jis peržiūrėjo 2023 m. gruodžio 29 d., apie 18.17 val. parduotuvės „Maxima“ Taikos g. 1, Vilniuje, esančių vaizdo kamerų įrašus. Pastebėjo, kad jam nepažįstamas asmuo, kuris apsivilkęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, su juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, avintis mėlynos spalvos sportinius batus, ant pečių užsikabinęs pilkos spalvos kuprinę, užėjęs į parduotuvę pasiima parduotuvės krepšelį ir nueina į parduotuvės sviesto skyrių, o priėjęs prie lentynų, į krepšelį įsidėjo dėžutę, kurioje buvo sviesto „Saulės pieva“, 32 vienetai, kurio vieno kaina 2,49 eurų, ir vėliau paėmė dėžutę, kurioje buvo sviestas „Dvaro“, 24 vienetai, kurio vieno kaina 2,79 eurų, jas įsidėjo į krepšelį ir išėjo iš skyriaus, pasiėmė greipfrutą, kurio kaina 2,49 eurų ir duonos „Toste“, kurio kaina 1,79 eurų. Vėliau vyras nuėjo prie įėjimo į parduotuvę ir dešinėje pusėje ant grindų, palikęs krepšelį su prekėmis, nuėjo į kitą parduotuvės skyrių. Grįždamas arčiau įėjimo į parduotuvę, pamatė kai atsidarė durys, paėmęs paliktą krepšelį su prekėmis, išėjo iš parduotuvės. Parduotuvei padaryta 152,91 eurų turtinė žala.

Iš UAB „Maxima LT“ pareiškimo matyti, kad 2023 m. gruodžio 29 d., apie 18.17 val. Taikos g. 1, Vilniuje, parduotuvėje „Maxima“ vyras, prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes: sviestą „Saulės pievos“ 32 vnt., 1 vnt. kaina 2,49 eurų, sviestą „Dvaro“ 24 vnt., 1 vnt. kaina 2,79 eurų, greipfrutą, kurio svoris 1,8 kg, kaina 4,48 eurų, duoną „Toste“, kurios kaina 1,79 eurų. Bendra padaryta UAB „Maxima LT“ parduotuvei žala – 152,91 eurų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Maxima“, esanti Taikos g. 1, Vilniuje. Parduotuvėje užfiksuota sviesto „Saulės pievos“ kaina – 2,49 eurų, „Dvaro“ sviesto kaina – 2,79 eurų. Priešai esančioje lentynoje – duonos „Toste“ kaina nurodyta 1,79 eurų.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėtas parduotuvės „Maxima“ pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip pro parduotuvės duris užeina vyras (toliau – ir J. V.), prieina prie prekių lentynų ir nuo ketvirtos lentynos, skaičiuojant iš apačios, kaire ranka pasiima dėžutę, kurioje sudėtas sviestas, kiek dėžutėje vienetų, nematyti ir prekės pavadinimo taip pat nesimato dėl blogos vaizdo kokybės, šią pasideda į parduotuvės krepšelį ir antrą kartą, iš tos pačios lentynos pasiima dar vieną dėžutę, kurioje sudėtas sviestas, kiek dėžutėje vienetų, nematyti ir prekės pavadinimo nesimato dėl blogos vaizdo kokybės, šią taip pat įsideda į krepšelį. J. V. vėliau nueina prie vaisių lentynų ir kaire ranka pasiima greipfrutą, kurį įsideda į krepšelį. Vėliau J. V. priėjo prie duonos lentynų ir pasiima duoną bei įsideda į krepšelį, tada nueina prie parduotuvės įėjimo ir dešinėje pusėje padeda ant grindų krepšelį su prekėmis bei grįžta į parduotuvės salę. Po kurio laiko matyti, kaip J. V. grįžta prie palikto krepšelio, jį paima ir išeina pro parduotuvės įėjimo duris.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), tačiau neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad J. V., veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą UAB „Maxima“ priklausantį nedidelės vertės turtą. Tokią tiesą byloje patvirtina paties J. V. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai paaiškintos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat liudytojo E. L. tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo tyrimo metu peržiūrėtas parduotuvės pateikti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota įvykdyta vagystė. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad J. V. iš parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos g. 1, Vilniuje, paėmė prekių, kurių bendra vertė 152,91 eurų, ir išėjo iš minėtos parduotuvės nepateikęs prekių apmokėjimui.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad J. V. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 152,91 eurų, t. y., tokia vertė, kuri viršijanti 3 MGL (150 eurų), bet neviršijanti 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, todėl J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, J. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.

J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

J. V. tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Minėtą baudžiamąjį nusižengimą padarė praeityje būdamas teistas 20 kartų, šiuo metu teistas jau 21 kartą. J. V. ankstesni teistumai daugeliu atveju taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu. Pažymėtina ir tai, kad kaltininkas vykdo pasikartojančias veikas, susijusias su svetimo turto grobimais, plėšimu savanaudiškais tikslais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. V. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas eilę kartų, didžiąją dalį kaltininko praeityje padarytų nusižengimų yra susiję su smulkiomis vagystėmis, paskirtų baudų nemoka. J. V. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus ir dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintis nuolatinę gyvenamą vietą. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. V. paskyrus prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, pateikusi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį per du mėnesius nuo įpareigojimo pasirašymo atlyginti turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Teismas pažymi, kad įpareigojimo atlyginti ar pašalinti turtinę žalą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas, kad turtinė žala būtų atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis). Turtinės žalos atlyginimo priteisimas baudžiamuoju įsakymu visiškai ar iš dalies patenkinus civilinį ieškinį savaime reiškia pareigą atlyginti priteistą turtinę žalą. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą, kreditorius gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad galėtų jį pateikti antstoliui, kitą dieną po to, kai nuosprendis įsiteisėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 588 straipsnis). Šiuo atveju kaltininkas pats įsipareigojo atlyginti žalą per 2 mėnesius, dėl ko nustatyti terminą žalos atlyginimui apskritai nereikalinga. Įvertinus visa tai, prokurorės prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį per du mėnesius nuo įsipareigojimo pasirašymo atlyginti turtinę žalą - teisiškai yra nepagrįstas, dėl ko kaltinamajam prašoma baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

UAB „Maxima LT“ tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškė civilinį ieškinį dėl 152,91 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis J. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad dėl jo veiksmų parduotuvei UAB „Maxima LT“ atsirado turtinė žala ir įsipareigojo per 2 (du) mėnesius nuo 2024 m. balandžio 22 d. (įsipareigojimo pasirašymo) atlyginti parduotuvei padarytą žalą. Teismas nustatė, kad žala minėtai parduotuvei atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo J. V. veiksmų. Dėl to UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš J. V. UAB „Maxima LT“ naudai priteisiamas 152,91 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

VI. Dėl kardomųjų priemonių

J. V. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį bei skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Iš J. V. UAB „Maxima LT“ naudai priteisti 152,91 (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt vieno euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2) J. V. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.