Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1098-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
A8.-1098-972/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00552-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
M. G.
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1098-972/2017 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00552-2017-5
Registro objektas ROIK: 17068034705
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 9.38; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Jūratei Galginienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovu, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. G., būdamas atsakingas už muitinės dokumentų ir prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų dokumentų teisingumą, 2017 m. gegužės 9 d. 09.08 val. Nemuno g. 24, Klaipėda, muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją, kuriai suteiktas Nr. MRN17LTLUB000IM010966. Įvertinus lokalią riziką, priimtas sprendimas atlikti muitinį tikrinimą pagal RATIS patikrinimo akte Nr. 17LTLUB000IM1254406 nurodytus tikrinimo būdus. Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 301/2012 (2012-04-02), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. vasario 16 d. sprendimu byloje Nr. C-145/16, PTI Nr. SI2009/0089, importuojama transporto priemonė klasifikuojama KN 87032190, o ne kaip motociklas KN 87115000. Priimtas sprendimas, kad neteisingai nurodytas prekių kodas deklaracijos 33 langelyje, neteisingai užpildytas 46 langelis „Statistinė vertė“ – 3847,42 Eur, turi būti 3707,54 Eur, neteisingai užpildytas mokesčių apskaičiavimo langelis Nr. 47, vietoje tipas A00 – 3847,42, muito norma – 6 proc., suma – 231, B00 – 4158,42, PVM norma – 21 proc., PVM suma – 873 Eur, turėjo būti A00 – 3707,54, muito norma – 10 proc., suma – 371, B00 – 4158,54, PVM norma – 21 proc., PVM suma – 873 Eur. Nepriskaičiuotų muito mokesčių – 140 Eur. UAB „Atlantic Express“ muitinės tarpininko atstovas M. G., pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą.

Teismo posėdžio metu M. G. nepripažino jam inkriminuojamo nusižengimo, nurodė, kad jis 2017 m. balandžio 11 d. Malkų įlankos jūrų uosto postui pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją dėl importuojamos transporto priemonės. Tą dieną jis bendravo su muitinės pareigūne A. G., ir jie kartu nusprendė, kad importuojama prekė – triratė transporto priemonė yra motociklas. 2017 m. gegužės 9 d. Pilies jūrų uosto postui jis vėl pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją dėl analogiškos importuojamos transporto priemonės (skyrėsi tik pagaminimo metai). Tačiau patikrinimo metu buvo priimtas sprendimas, kad pastaruoju atveju jis pateikė importo deklaraciją, nurodydamas joje neteisingus duomenis dėl prekės. Dėl 2017 m. balandžio 11 d. pateiktos deklaracijos muitinės pareigūnė po kažkiek laiko jam nurodė, kad jis kažką neteisingai deklaravo toje importo deklaracijoje, tačiau jis nesuprato, kas minėtoje deklaracijoje buvo negerai, todėl pasiteiravo savo darbdavio, ar nebuvo gautas koks pranešimas iš muitinės, tačiau įmonė nebuvo gavusi jokio pranešimo apie neteisingai pateiktą deklaraciją.

Liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė A. B. parodė, kad muitinės pareigūnė D. S., žinodama, kad triratės transporto priemonės yra klasifikuojamos kaip automobiliai, o ne motociklai, gavusi muitiniam patikrinimui pateiktą M. G. elektroninę deklaraciją, nustatė, kad muitinės tarpininko atstovas minėtoje deklaracijoje nurodė neteisingą prekės kodą, todėl buvo nuspręsta atlikti detalų prekės muitinį patikrinimą. Šią jos versiją patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad importuojama prekė klasifikuojama kitu kodu, kaip automobilis. Kadangi pareigūnei D. S. dar nebuvo suteikta teisė sistemoje surašyti administracinių nusižengimų protokolus, jai, A. B., buvo pateikta visa medžiaga. Ji, peržiūrėjusi šią medžiagą, remdamasi teisės aktais bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. vasario 16 d. sprendimu byloje Nr. C-145/16 nusprendė, kad minėtos muitinės pareigūnės išvada teisinga, todėl surašė M. G. administracinio nusižengimo protokolą dėl neteisingų duomenų pateikimo elektroninėje importo deklaracijoje.

Liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė A. G. parodė, kad M. G., 2017 m. balandžio 11 d. pateikdamas muitiniam patikrinimui elektroninę importo deklaraciją, kreipėsi į ją, nurodydamas, jog nežino, kaip deklaruoti importuojamą prekę, tai yra ar kaip automobilį, ar kaip motociklą. Ji dirba Malkų įlankos jūrų uosto poste ir nei ji, nei kiti inspektoriai nebuvo susidūrę su atvejais, kad būtų importuojamos triratės transporto priemonės, todėl susisiekusi su Muitų ir tarifų skyriumi pasiteiravo, kokiu kodu reikėtų deklaruoti minėtą prekę. Jai patvirtino, kad triratė transporto priemonė klasifikuojama kaip motociklas. Pasitarusi su kolegomis, kurie dirba su importuojamomis prekėmis, ji papildomai kreipėsi ir į pamainos viršininką. Pamainos viršininkas dar sykį konsultavosi su Muitų ir tarifų skyriuje dirbančiais pareigūnais, ir visi bendrai nusprendė, kad triratė transporto priemonė klasifikuojama kaip motociklas, todėl šią aplinkybę nurodė ir M. G.. Tačiau pamainos viršininkui išlikus abejonėms, tą pačią dieną parašė užklausimą į Tarifų skyrių, kad išaiškintų raštiškai, kaip klasifikuojamos triratės transporto priemonės. Už savaitės, lyg 2017 m. balandžio 19 d. buvo gautas atsakymas, kad triratės transporto priemonės klasifikuojamos kaip automobiliai. Po dar keleto dienų ji sutiko M. G. ir pranešė jam, kad jis deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis ir jam bus perskaičiuoti muito mokesčiai. Tvirtina, kad M. G., pateikdamas gegužės 9 d. importo deklaraciją, jau žinojo, kad triratė transporto priemonė klasifikuojama kaip automobilis.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė paaiškino, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2017 m. balandžio 11 d. įformintos elektroninės importo deklaracijos šiuo metu yra atliekamas tikrinimas po prekės išleidimo.

Iš 2012 m. liepos 18 d. Muitinės mokymo centro muitinės tarpininko atstovo pažymėjimo Nr. 001989, 2014 m. vasario 26 d. darbo pažymėjimo matyti, kad M. G. suteikta muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija, jis nuo 2014 m. vasario 26 d. dirba muitinės tarpininko atstovu UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 7).

Iš 2017 m. gegužės 9 d. importo deklaracijos Nr. MRN17LTLUB000IM010966 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. G., 2017 m. gegužės 9 d. deklaruodamas importuojamą transporto priemonę „Bjorg“ CAM-AM Spyder (naudotas motociklas su defektais), 33 langelyje nurodė prekių kodą 87115000, 46 langelyje (statistinė vertė) – 3847,42 Eur, 47 langelyje – mokesčių apskaičiavimo tipus A00 – 3847,42, B00 – 4158,42, muito normas – 6 proc., 21 proc., sumas – 231 Eur, 873 Eur (b. l. 9-10).

Iš 2017 m. gegužės 11 d. importo deklaracijos Nr. MRN17LTLUB000IM0118C9 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. G., 2017 m. gegužės 11 d. pakartotinai deklaruodamas importuojamą transporto priemonę „Bjorg“ CAM-AM Spyder, 33 langelyje nurodė prekių kodą 87032190, 46 langelyje (statistinė vertė) – 3707,54 Eur, 47 langelyje – mokesčių apskaičiavimo tipus A00 – 3707,54, B00 – 4158,54, muito normas – 10 proc., 21 proc., sumas – 271 Eur, 873 Eur (b. l. 28).

Iš 2017 m. balandžio 11 d. importo deklaracijos Nr. MRN17LTLU9000IM00EB60 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovas M. G., 2017 m. balandžio 11 d. deklaruodamas importuojamą transporto priemonę „Aurora“ CAM-AM Spyder (naudotas motociklas su defektais), 33 langelyje nurodė prekių kodą 87115000 (b. l. 39).

Iš 2017 m. gegužės 10 d. patikrinimo akto Nr. 17LTLUB000IM1254406 matyti, kad atlikus muitinį patikrinimą, tai yra patikrinus prekes vizualiai, jų muitinę vertę, prekių klasifikavimą, transporto priemonės identifikavimo duomenis, nustatyta, kad vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 301/2012 (2012-04-02), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C 145/16 (2017-02-16), PTI Nr. SI2009/0089, transporto priemonė klasifikuojama KN 87032190, o ne kaip motociklas KN 87115000. Neteisingai nurodytas prekių kodas deklaracijos 33 langelyje, neteisingai užpildytas 46 langelis „Statistinė vertė“ – 3847,42 Eur, turi būti 3707,54 Eur, neteisingai užpildytas mokesčių apskaičiavimo langelis Nr. 47: vietoje tipas A00 – 3847,42, muito norma – 6 proc., suma – 231, B00 – 4158,42, PVM norma – 21 proc., PVM suma – 873 Eur, turi būti A00 – 3707,54, muito norma – 10 proc., suma – 371, B00 – 4158,54, PVM norma – 21 proc., PVM suma – 873 Eur. Nepriskaičiuoti muito mokesčiai – 140 Eur (b. l. 11).

Iš elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad pamainos viršininkas R. R. 2017 m. balandžio 11 d. kreipėsi į muitinės pareigūnę A. A. konsultacijos dėl triračio motociklo. 2017 m. balandžio 19 d. gautas atsakymas, kad 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo – reglamento redakcija, išdėstyta 2012 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (EB) Nr. 927/2012 – 1 priede esanti Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad triratė transporto priemonė, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurios padangos specialiai pagamintos triračiams motociklams, tačiau yra panašios į automobiliams skirtas padangas, kuri valdoma išilginiu vairu ir kurioje įrengta Akermano principu grindžiama vairavimo sistema, priskiriama prie šios nomenklatūros 8703 pozicijos (b. l. 37).

Iš 2017 m. balandžio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimo tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą tikrinimą matyti, kad UAB „K.“ išsiųstas pranešimas apie tai, kad atliekamas UAB „K.“ įformintos elektroninės importo deklaracijos Nr. MRN17LTLU9000IM00EB60 (2017 m. balandžio 11 d.) tikrinimas po prekės išleidimo, informuojama, kaip turi būti klasifikuojamos transporto priemonės nurodyta, kad prekė – triratis motociklas, turintis automobiliams būdingą vairavimo sistemą, deklaruota neteisingu TARIC kodu 8711500000 (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 212 straipsnio 5 dalis numato deklaranto atsakomybę už pakartotinį jo neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2446/2015 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Įvertinęs anksčiau aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. G. kaltė dėl ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad jis padarė nusižengimą, nurodė, kad jis neturėjo tyčios pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, 2017 m. balandžio 11 d. pateikdamas muitiniam įforminimui importo deklaraciją, konsultavosi su muitinės pareigūnais dėl importuojamos prekės, todėl 2017 m. gegužės 9 d. importo deklaracijoje dėl analogiškos importuojamos transporto priemonės nurodė tuos pačius duomenis. Nors muitinės pareigūnė po kažkiek laiko nurodė jam, kad jis nurodė neteisingus duomenis 2017 m. balandžio 11 d. deklaracijoje, tačiau jis nesuprato, kokie neteisingi duomenys buvo nurodyti. Šie jo teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Klaipėdos teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė A. G. paaiškino, kad nors ji 2017 m. balandžio 11 d. pasitarusi su kolegomis M. G. nurodė, kad jo deklaruojama prekė turėtų būti klasifikuojama kaip motociklas, tačiau po kiek laiko sužinojusi teisingą šios prekės klasifikaciją, dar po kelių dienų pranešė M. G. apie tai, kad jis 2017 m. balandžio 11 d. deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis ir kad jam bus perskaičiuoti muito mokesčiai, todėl tvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pateikdamas 2017 m. gegužės 9 d. importo deklaraciją, jau žinojo, kad deklaruojama triratė transporto priemonė klasifikuojama kaip automobilis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos muitinės pareigūnės paaiškinimais, abejoti jų patikimumu ir objektyvumu, nes pareigūnė atliko savo tiesiogines darbo funkcijas, nėra jokių duomenų, kad ji galėtų būti suinteresuota bylos baigtimi ir nepagrįstu M. G. patraukimu administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad iš 2017 m. balandžio 28 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimo tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą (išsiųstas 2017 m. gegužės 2 d.) matyti, jog prekės gavėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad importuotas triratis motociklas deklaruotas neteisingu TARIC kodu. Taigi jei, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis nesuprato, kas buvo neteisingai nurodyta 2017 m. balandžio 11 d. deklaracijoje, jis galėjo pasitikslinti, kokie duomenys minėtoje deklaracijoje buvo nurodyti neteisingai, tačiau to nepadarė, vėl pateikė muitiniam įforminimui importo deklaraciją, nurodydamas joje neteisingą importuojamos prekės TARIC kodą. Tokiu būdu M. G., būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas muitinei importo deklaraciją, prieš tai nesiimdamas jokių veiksmų pasitikslinti, ar tikrai prekės kodas atitinka Europos Sąjungoje siunčiamų prekių muitinį klasifikavimą, sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Nustatytas nepriskaičiuotų muito mokesčių dydis – 140 Eur, tai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat nustatyta, kad M. G. anksčiau baustas administracine tvarka pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį. Tokia M. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes (muitinės veiksmus M. G. pateikiant pirmąją importo deklaraciją), į tai, kad padarytas nusižengimas formalaus pobūdžio, juo jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas M. G. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 212 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskyrus 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 212 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17068034705, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė