Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens bylos matyti, kad R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003-01-03 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2, 5, 7 p., 278 str. 2 d. Vadovaujantis BK 42 str. paskirta 20 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-29 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 2 p., 5 p, 7 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 6 p., 11 p., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 20 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996-04-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Nuteistasis atliko BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 m. 1 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-10-27).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip minėta anksčiau, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (38 balai pagal „OASys“ metodiką), nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai: vienuolika kartų pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos ir nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas taip pat įvertina tai, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – du labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes (dviejų žmonių nužudymas), anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis net ir pripažindamas ir suprasdamas padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmes, nemano, kad jo smurtiniai veiksmai (kelis kartus peiliu dūrė nukentėjusiam) galėjo sukelti asmens mirtį, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs visiškai prisiimti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje) Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius tokia apimtimi, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo nepriekaištingo elgesio laisvėje, taikius lygtinio paleidimo institutą, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. K. daroma pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra šiuo metu visiškai pakankama spręsti, jog, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2016-10-31 nutarimą Nr. 93-792 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 str. 3 d., BPK 360 str. 5-7 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-10-31 nutarimą Nr. 93-792 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė