Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (toliau – Pareiškėjo) V. J., gim(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2025 m. gegužės 19 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato trečiojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. balandžio 1 d. V. J. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis būdamas UAB „E. C.“ direktoriumi, būdamas transporto priemonės CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini), tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą laikotarpį nenurodė visų duomenų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 611 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmens duomenų (dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. kovo 20 d., 08 val. 52 min., Šiauliuose, vairuodamas transporto priemonę pažeidė ANK 417 straipsnio 2 dalį, vairavo ar valdė UAB „E. C.“ priklausančią transporto priemonę CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nevykdė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Taikytas administracinis nurodymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų”.

ANK 431 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl priimto nutarimo. V. J. savo pateiktame skunde teismui nurodo, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai išsiaiškinta pažeidimo esmė ir situacija, kadangi buvo klaidingai nustatyta ir konstatuota, kad jis padarė administracinį nusižengimą, galimai norėdamas išsisukti, pateikė nepilnus duomenis apie vairavusį asmenį. Taip pat nurodė, jog jo pažeidimo metu nebuvo L., buvo komandiruotėje P. 2025 m. kovo 18 - 21 dienomis, todėl jokio nusižengimo fiziškai negalėjo padaryti. Kas vairavo įmonės L. C. darbinį automobilį, tik gavus iš policijos apie administracinį nusižengimą, per keletą dienų išsiaiškino ir visus turimus duomenis, paso kopiją, asmeninius iš migracijos departamento paimtus duomenis pateikė. Kitų duomenų, kaip vairuotojo pažymėjimo, jo patikimumą, kuris išduotas Rumunijoje, neturi galimybių patikrinti ir nuomojant automobilį jiems nereikalingas. Pagal duomenų apsaugą, duomenų nerenka ir nefiksuoja ir pateikė policijai pakankamai duomenų.

Visų pirma pažymėtina tai, jog prie skundo pridėti papildomi dokumentai, kurie patvirtina asmens nebuvimą L., yra vertintini kritiškai. Pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad asmuo minėtu laiku nebuvo L.. Autobuso bilietuose yra nurodytas tik jų pirkėjas, bilietų numeris tas pats, tačiau nurodyta, kad keleiviai du (b. l. 12). Autobuso bilietų, kurie patvirtintų, kad asmuo juo tikrai važiavo nėra. Duomenyse apie skrydį (b. l. 11), yra pateikiami tik skrydžių laikai, tačiau nėra jokios informacijos, nei kokios datos yra skrydžiai, nei kas skrido, t. y. pateikta bendro pobūdžio, abstrakti informacija. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šie duomenys negali būti vertintini, kaip objektyvūs ir patvirtinantys asmens nebuvimą L., V. J. nurodomu metu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėjas skunde nurodo visai kitokią pažeidimo esmę, nei ta, dėl kurios jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, todėl teismas dėl šių aplinkybių, daugiau nepasisako.

Asmuo tiek el. susirašinėjimuose, tiek savo skunde, nurodo, kad apie asmenį, vairavusį automobilį, žino tik tiek, kiek duomenų pateikė policijai, t. y. paso duomenis. Kitų duomenų neturi, nes jie yra nereikalingi, jiems nuomojant automobilį. Pateikė policijai pakankamai duomenų.

Pažymėtina tai, jog tokių duomenų, kuriuos pateikė Pareiškėjas užtenka, jei juridinio asmens perduoda transporto priemonę naudoti pagal lizingo sutartį, tokiu atveju privaloma pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą). Šiuo konkrečiu atveju, automobilis kitam asmeniui buvo perduotas nuomos tikslais, t. y. pagal nuomos sutartį.

Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „E. c.“ atsiuntė informaciją apie asmenį, vairavusį automobilį, bet nurodė tik automobilį vairavusio ukrainiečio vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamąją vietą U., tačiau kitų reikalaujamų duomenų nepateikė. Pažymėtina tai, jog apie tai, kad pateiktų dokumentų nepakanka ir reikia pateikti papildomus duomenis, Pareiškėjas buvo informuotas, tačiau, kaip nurodė pats Pareiškėjas, to padaryti negali, kadangi tokių duomenų neturi ir jų asmenų, nuomojančių automobilius, neprašo.

Aptartų aplinkybių visuma, patvirtina, jog juridinio asmens atstovas, t. y. V. J., žinodamas apie pareigą pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, jos nevykdė. Ir nors prašomus duomenis pateikė per įstatymo nustatytą terminą, tačiau ne visus, kaip to reikalauja įstatymo leidėjas, t. y. per ANK nustatytą terminą, nenurodė asmens duomenų (dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, numerio, išdavimo datos ir dokumentą išdavusios institucijos). Apie tai, jog pateikė ne visus reikalaujamus duomenis ir pateiktų duomenų neužtenka, pareiškėjas buvo informuotas ir tai žinojo. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, asmens veiksmai, teisingai kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, yra lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui. Asmuo nepasinaudojo galimybe sumokėti administraciniu nurodymu jam paskirtą baudą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 642 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo V. J. skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.