Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzdeulionio, Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, šaltkalviu, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštu 30 parų, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalį, areštu 60 parų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio (toliau – str.) 2 dalies (toliau – d.) 3 punktą (toliau – p.), 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. T. Š. nužudė savo artimą giminaitį – motiną. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2024-05-18 vakare, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto su savo artimu giminaičiu – motina I. Š. metu, tyčia pastūmė ranka pastarąją į dešinę petį, dėl ko I. Š. nugriuvo ant grindų. Vėliau jis ranka tyčia sudavė stovinčiai nukentėjusiajai į veidą ne mažiau kaip 2 smūgius, o I. Š. nukritus tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į galvą, krūtinę, galūnes ir kitas kūno vietas, tokiu būdu suduodamas 8 smūgius ir padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas kakle, dešinio peties srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, rankose, dešinio klubakaulio viršutinio priekinio dyglio projekcijoje, kairio kelio priekiniame paviršiuje; dauginius odos nubrozdinimus krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, rankose; minkštųjų audinių kraujosruvą skydinės kremzlės priekinio paviršiaus viduryje; galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, minkštųjų audinių kraujosruvomis veide, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu dešinės smilkininės srities sferiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimu dešinės smilkininės srities pamatiniame paviršiuje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumu, dėl ko nukentėjusioji 2024-05-22 mirė ir tokiu būdu jis tyčia nužudė savo artimą giminaitį – savo motiną pagal kilmę I. Š.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

1.2. taip pat T. Š., smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2024-05-18 vakare, daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto su savo šeimos nare - sugyventine L. K. metu, tyčia sudavė pastarajai 2 smūgius rankos delnu į veidą, po ko L. K. nukritus ant žemės, taip pat koja tyčia spyrė pastarajai į jos koją, taip padarydamas pastarajai poodines žaizdą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus veido kairėje, keliuose, poodinę kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. K.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

7.3.4. I. Š. sirgo širdies vainikinio arterinio bei aortos ateroskleroze, galvos smegenų minkštųjų dangalų ir kasos fibroze, kepenų suriebėjimu. Šie susirgimai priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo, tačiau galėjo sunkinti organizmo bendrąją būklę.

7.4.2. I. Š. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti gegužės 16 dieną – jų atsiradimo laikas buvo trumpesnis. I. Š. tikėtina mirė gegužės 22 d. apie 1-2 valandą nakties.

8.1.5. L. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. (t. 1, b. l. 168-169).

8.2.1. L. K. sužalojimai veido srityje padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais prieš 3-7 paras.

8.2.2. Kiti tuo pačiu laikotarpiu prie 3-7 paras padaryti sužalojimai, išskyrus senesnius sužalojimus nugaros kairėje pusėje padaryti dar 4 trauminiais poveikiais.

8.2.3. Sužalojimai alkūnėse galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant.

8.2.4. Žasto srityje sužalojimas galėjo būti suspaudys pirštais ir galėjo būti taip pat atsitrenkiant į kažkokį ribotą paviršių.

8.2.5. Peties srityje sužalojimas galėjo atsirasti tiek nuo atsitrenkimo, tiek nuo suspaudimo pirštais.

8.3. 2024-05-22, 09:32 val. L. K. nustatytas 3,27 promilių girtumas (t. 1, b.l. 87).

9.1. Specialisto išvadoje Nr. G 1529/2024 (01) konstatuota, kad:

9.1.1. T. Š. padaryta poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos nugaroje padarytos prieš 1-3 paras, dešinėje šlaunyje – prieš 3-6 paras, odos nubrozdinimas – prieš 1-2 savaites iki apžiūros.

9.1.2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą.

9.1.3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais.

9.1.4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

9.1.5. T. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

9.2. 2024-05-22 T. Š. nustatytas 0,85 promilių girtumas (t. 1, b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

10. BK 129 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė savo artimąjį giminaitį – motiną I. Š.. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, patvirtina I. Š. lavono tyrimo išvados, eksperto D. Fomin paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (7.1. – 7.4.8. p.), nukentėjusiosios L. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teisme (3.1.5.- 3.3.1.-3.3.7. p.), policijos pareigūnų dėvimomis kameromis daryti įrašai, kuriuose užfiksuoti be kitą ko pirminiai L. K. paaiškinimai (3.2.1.-3.2.3. p.), kaimynių Z. R. ir E. S. parodymai (5.1.- 6.2. p.).

12. Dėl smurto prieš I. Š. pobūdžio. T. Š. kaltinamas, tuo, kad sudavė 24 smūgius į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mačiau kaip 3 smūgius į veidą. Specialisto išvada nustatyta, kad I. Š. nustatyti kūno sužalojimai tikrai padaryti 24 trauminiais poveikiais, tačiau ne visi šie sužalojimai vienareikšmiškai gali būti vertinami kaip suduotų smūgių pasekmė. Dalis kūno sužalojimų galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant. Teisme ekspertas D. Fomin paaiškino, kad griuvimu negali būti paaiškinti 2 sužalojimai veido srityje, 5 kraujosruvos kaklo bei krūtinės srityje, taip pat kraujosruva kairio klubo srityje. Tokiu būdu, teismo medicinos ekspertas nustatė, kad I. Š. buvo suduoti ne 24, kaip nurodoma, kaltinime, o 8 smūgiai, iš kurių 2 smūgiai teko į galvos sritį, 5 smūgiai į kaklo ir krūtinės sritį ir 1 smūgis į kairio klubo sritį (pastarojo sužalojimo atsiradimo mechanizmas nustatytas remiantis paties kaltinamojo I. Š. parodymais). Todėl kaltinime nurodytas I. Š. suduotų smūgių skaičius mažinamas nuo 24 iki 8.

13. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, neatmetama, kad kiti kaltinime nurodyti I. Š. kūno sužalojimai, tai yra 6 sužalojimai galvos srityje bei sužalojimai kairės plaštakos, riešo, alkūnės srityje, dešinės plaštakos, alkūnės, peties srityje, galėjo būti padaryti griūnant. Šie sužalojimai taip pat yra tyčinių kaltinamojo veiksmų pasekmė, todėl jam inkriminuoti pagrįstai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis visuma šių duomenų: teismo medicinos ekspertas D. Fomin teisme nurodė, kad visi I. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti maždaug vienu metu (7.4.8. p.); pats kaltinamasis T. Š. nurodė, kad I. Š. buvo nugriuvusi ne mažiau kaip du kartus – vieną kartą virtuvėje ir kitą kartą – pas save kambaryje (2.1.1., 2.2.3. p.); liudytoja E. S. parodė, kad paskutinį kartą I. Š. matė penktadienį (gegužės 17 d.) ir nieko ypatingo kaimynės išvaizdoje nepastebėjo (6.1., 6.2. p.). Remiantis tokiais duomenimis, nėra pagrindo manyti, kad likę I. Š. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, nei griūvant ar atsitrenkiant į kietus daiktus nuo T. Š., kaltinime nurodytu laiku suduotų smūgių.

14.1. Dėl nusikaltimo padarymo laiko. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad I. Š. po visų sužalojimų padarymo galėjo gyventi nuo 2 iki 7 parų. Labiausiai tikėtina, kad 2024-05-18 (7.2.5., 7.3.2. p.). Teisme papildomai apklaustas ekspertas D. Fomin kategoriškai atmetė galimybę, kad sužalojimai padaryti anksčiau nei 1-2 dienas iki I. Š. mirties ir pakartojo, kad labiausiai tikėtinas sužalojimų padarymo intervalas yra 2-7 paros iki mirties, kuri įvyko 2024-05-22 apie 01-02 val. nakties (7.4.2., 7.4.8. p,). Vadinasi, remiantis teismo medicinos specialisto išvadomis ir paaiškinimais, sužalojimai I. Š. galėjo padaryti laikotarpiu tarp 2024-05-14 ir 2024-05-19. Nukentėjusiosios L. K. paaiškinimai įvykio vietoje esantiems pareigūnams ir pirmos apklauso metu, kad I. Š. sumušta 2024-05-18 (3.2.2., 3.3.2., 3.3.3 p.), patenka į ši intervalą. I. Š. kaimynė I. S., mačiusi mirusiąją 2025-05-17, nieko ypatingo I. Š. išvaizdoje nepastebėjo (6.1., 6.2. p.). Remiantis šių duomenų visuma, teismas daro išvada, kad sužalojimai I. Š. padaryti butent kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2024-05-18 vakare.

14.2. T. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodo, kad mirtį sukėlusius smūgius motinai I. Š. sudavė ne 2024-05-18, bet 2024-05-21 vakare. Šie kaltinamojo parodymai atmetami, nes teismo medicinos ekspertas pateikė kategorišką išvadą, jog mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne anksčiau kaip 2-7 paros iki mirties. Be to, T. Š. turi motyvą slėpti tikrą konflikto datą, nes 2024-05-18 jam dar galiojo kitame ikiteisminiame tyrime skirtas įpareigojimas gyventi atskirai nuo L. K., t. y. negyventi ir nesilankyti bute, kuriame gyveno ir mirusioji I. Š..

14.3. Nukentėjusioji L. K. teisme taip pat iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu ir sekdama kaltinamojo T. Š. parodymais, taip pat nurodė, kad sužalojimai I. Š. padaryti ne 2024-05-18, bet 2024-05-21. L. K. parodymai šioje dalyje tai pat atmetami. Pirmiausia, kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertas kategoriškai atmeta galimybę, jog mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti prieš tokį trumpą laiką. Toliau – aiškindama kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė vieną 2024-05-18 datą, o teisme – kitą (2024-05-21), L. K. nurodo, kad pirmųjų apklausų metu 2024-05-22 ji buvo šoko būsenos, neblaivi, negalėjo adekvačiai vertinti situacijos ir duoti teisingų parodymų. Teismas sutinka, kad atvykus policijai ir pirmos apklausos metu L. K. buvo neblaivi, 2024-05-22, 09:32 val. jai nustatytas 3,27 promilių girtumas (8.3. p.). Tačiau apklausta ji ne tuojau pat, o praėjus maždaug 7 valandom ir šios apklausos metu pakartojo tai, ką pasakė policijos pareigūnams įvykio vietoje, t. y. tai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti 2024-05-18 vakare. Nors apklausos liudytoja metu L. K. galimai dar nebuvo visiškai išblaivėjusi, tačiau ši aplinkybė netrukdė jai prisiminti su visomis smulkmenomis to, kas įvyko per paskutines kelias dienas. Pavyzdžiui be 2024-05-18 vakare tarp T. Š. ir I. Š. įvykusio konflikto aplinkybių, L. K. su visomis smulkmenomis papasakojo kur buvo, su kuo susitikinėjo, pas ką lankėsi visomis dienomis nuo 2024-05-18 ryto (3.3.2. - 3.3.6. p). Teisme L. K. patvirtino, kad visos šios smulkmenos yra teisingos. Taigi, nors pirmos apklausos liudytoja metu L. K. dar galimai nebuvo visiškai išblaivėjusi, ši aplinkybė jai nestrukdė prisiminti kas vyko visomis pastarosiomis dienomis nuo 2024-05-18. Be to, apklausta po 3 mėnesių, L. K. patvirtino 2024-05-22 duotus parodymus (3.4. p.). Remiantis išdėstytais motyvais, teismas atmeta nukentėjusiosios L. K. parodymus teisme toje dalyje, kurioje nukentėjusioji tvirtina, kad sužalojimai I. Š. padaryti ne 2024-05-18, bet 2024-05-21.

15. T. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., tačiau kaltinime I. Š. neteisingai įvardinta kaip kaltinamojo artimas šeimos narys. „Artimo šeimos nario“ sąvokos BK nėra. BK 249 str. 1 d. nustato, kad BK kontekste tėvai laikomi artimais giminaičiais. Kadangi BK 129 str. 2 d. 3 p., nustato atsakomybę ir už artimo giminaičio nužudymą, T. Š. veiksmų kvalifikacija pataisius kaltinimą šioje dalyje nesikeičia ir kaltinimas netampa sunkesnis.

Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d.

16. BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., t. y. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis padarė savo šeimos narei L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis T. Š. savo kaltės nepripažino, ją įrodo nukentėjusiosios L. K. parodymai, teismo medicinos specialistės išvada ir paaiškinimai teisme bei liudytojų Z. R. bei E. S. parodymai.

18.1. Dėl smurto prieš L. K. pobūdžio. Nukentėjusioji L. K. 2024-05-22 ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje policijos pareigūnams parodė, kad fizinį smurtą ir kūno sužalojimus patyrė ir ji (3.2.3. p.). Tą pačią dieną apklausta liudytoja L. K. parodė, kad išgertuvių metu sugyventinis koja spyrė jai į nugarą, nuo ko ji griuvo, veidu slydo per kiliminę dangą, patyrė fizinį skausmą (3.3.3. p.). papildomai apklausta dėl jai padarytų kūno sužalojimų L. K. patikslino, kad 2024-05-18 T. Š. ne mažiau kaip tris kartus delnu trenkė jai į veidą. Jautė fizinį skausmą. Mano, kad po šių smūgių ir atsirado žaizdelė ant nosies, taip pat pamena, kad smūgiai buvo ir į skruostus. Po to T. Š. pastūmė nukentėjusiąją rodos į kairį petį, nuo ko ši nukrito, griūdama trenkėsi kojų keliais, pajuto, kad ėmė perštėti alkūnė. Gulėdama pajuto dar vieną spyrį koja į savo koją (3.4. p.). Apklausta teisme L. K. parodė, kad išgertuvių metu gavo smūgį į veidą, nuo kurio nukrito, tada patyrė spyrį į nugarą su koja. Buvo nubrozdinta nosis, atsirado kelios mėlynės (3.1.2. p.). Iš paminėtų L. K. parodymų seka, kad T. Š. jai galėjo suduoti nuo 1 iki 3 smūgių į veido sritį. Nukentėjusioji griūdama keliais, alkūne ir veidu slystamai kontaktavo su kilimine danga. Toks nukentėjusiosios aprašytas sužalojimų atsiradimo mechanizmas atitinka teismo medicinos specialisto išvadą. Apklausta teisme išvadą pateikusi teismo medicinos eksperte paaiškino, kad sužalojimai veido srityje padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, sužalojimus alkūnėje ir keliuose nukentėjusioji galėjo patirti griūdama (8.2.1., 8.2.3. p.). Įvertinus paminėtus L. K. parodymus ir teismo medicinos ekspertės paaiškinimus visumoje, teismas daro išvadą, kad T. Š. sudavė L. K. ne 3, kaip nurodoma kaltinime, bet 2 smūgius į veidą, taip padarydamas pastarajai poodines žaizdą nosies nugarėlėje, po ko nukentėjusioji griūdama patyrė sužalojimą keliuose ir alkūnėje, po ko T. Š. gulinčiai nukentėjusiajai spyrė į koją.

18.2. Iš kaltinimo šalinami L. K. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame petyje, nes jų negalima paaiškinti T. Š. inkriminuojamais veiksmais – dviem smūgiais į nukentėjusiosios veidą, pastarosios griuvimu ir T. Š. spyriu gulinčiai nukentėjusiajai į koją.

19. Dėl nusikaltimo padarymo laiko. 2024-05-22, įvykio vietoje atsakydama į policijos pareigūnės klausimus, L. K. parodė, kad sužalojimai jai pačiai padaryti prieš 3 dienas (3.2.3. p.). Tą pačią dieną apklausta liudytoja, nukentėjusioji nurodė, kad smurtą nuo sugyventinio patyrė tą pačią išgertuvių dieną, kai buvo sumušta ir I. Š., t. y. 2024-05-18 (3.3.3. p.). Tą patį laiką nukentėjusioji nurodė ir 2024-08-30 papildomos apklausos metu (3.4. p.). Teisme nukentėjusioji nurodė, kad sužalojimai jai padaryt ne 2024-05-18, bet 2024-05-16 ir ne tą pačią dieną, kai buvo sumušta I. Š. (3.1.2. p.). teismo medicinos ekspertė R. Gaidienė paaiškino, kad kaltinime nurodyti sužalojimai L. K. padaryti prieš 3-7 paras, kas apima laikotarpį nuo 2024-05-15 iki 2024-05-19 (8.1.1., 8.2.2. p.). Remiantis vien ekspertės paaiškinimais, neįmanoma nustatyti, ar sužalojimai L. K. padaryti 2024-05-18, tų pačių išgertuvių metu, kurių metu buvo sumušta ir I. Š., kaip tvirtino L. K. ikiteisminio tyrimo metu, ar 2024-05-16, kaip L. K. nurodė teisme. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. ne mažiau kaip tris kartus (įvykio vietoje ir dviejose po to sekusiose apklausose) patvirtino, kad buvo sužalota 2024-05-18, tų pačių išgertuvių metu, kai buvo sumušta I. Š., todėl konstatuojama, kad kaltinime nusikaltimo data 2024-05-18 nurodyta teisingai.

20. Be jau išdėstytų L. K. parodymų, teismo medicinos specialisto išvados, teismo medicinos ekspertės paaiškinimų teisme, kaltinamojo T. Š. parodymus paneigia ir faktas, kad jis ir anksčiau periodiškai smurtavo prieš L. K.. Tai rodo liudytojų Z. R. bei E. S. parodymai. Abi liudytojos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad periodiškai girdėdavo iš kaimynų buto sklindančius L. K. riksmus, sutikdavo L. K. kieme, pasipuošusią mėlynėmis (5.1.- 6.2. p.). Ankstesnius T. Š. smurto prieš sugyventinę atvejus įrodo ir faktas, kad jis jau du kartus pripažintas kaltu pagal 140 str. 2 d. už 2022-03-22 ir 2024-02-16 fizinio smurto atvejus prieš sugyventinę (t. 3, b.l. 65-80).

21. BK 141 str. 2 d, nustato, kad veiką padariusio asmens šeimos narys yra be kitą ko ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, todėl T. Š. smurtiniai veiksmai prieš sugyventinę L. K. teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, padarytas prieš šeimos narį.

22.1. Dėl bausmės. T. Š. nusikaltimą padarė turėdamas vieną neišnykusį teistumą. Duomenų apie psichikos ligas ir priklausomybes nėra. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T. Š. nors dalinai pripažino savo kaltę pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.,, tačiau neigia dalį apinkybių, siekia sumažinti prieš motiną pavartoto smurto inensyvumą, klaidina teismą nurodydamas neteisingą įvykio datą. Savo kaltę dėl prieš L. K. pavartoto smurto visai neigia. Todėl tokio kaltinamojo požiūrio į savo paties padarytą veiką negalima vertinti kaip nuoširdaus prisipažinimo, gailėjimosi, siekio padėti ištirti nusikalstamą veiką. T. Š. atsakomybę sunkinančia aplinnkybe pripažintina tai, kad veiką padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

22.2. BK 61 str. 1, 2 d. nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

22.3. Įvertinus BK 61 str. 1, 2 d. nurodytas aplinkybes, T. Š. pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. skirta laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijos vidurkiui. Pagal BK 140 str. 2 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant be kitą ko dar ir į tai, kad tai pakartotinis smurto prieš nupkentėjusiąją L. K. atvejis. Laisvės atėmimo bausmės už šią nusikalstamą veiką dydis taip pat nustatomas artimas sankcijos vidurkiui. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmė skirta pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. bendrintina su bausme, skirta pagal BK 140 str. 2 d., apėmimo būdu.

23. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

23.1. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-27 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 445,83 Eur už T. Š. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

23.2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

23.3. BK 129 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, be to T. Š. yra suimtas. BPK 51 str. 1 d. 4, 7 p. nustato, kad tokiose bylose gynėjo dalyvavimas privalomas. Kadangi T. Š. neturėjo gynėjo, teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, su prašymu parinkti jam gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius kaltinamajam parinko gynėją advokatą Rimantą Prėskienį, kuris ir paskirtas 2024-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. 3, b.l. 131).

23.4. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese BPK numato imperatyviai, todėl asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą ir prašomos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimą 14 metų;

pagal BK 140 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 14 metų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-05-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendis įsiteisės – skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

N. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Sunaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrioje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) saugomus daiktus: (I. Š. daktiloskopinę kortelę, supakuotą į voką; du stikliukus, supakuotus į voką Nr. 1; rankšluostį, supakuotą į voką Nr. 2; tuščią butelį „Ballantines“, supakuotą į dėžę Nr. 3; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, supakuotą į voką Nr. 5; pagalvės užvalkalą, supakuotą į voką Nr. 6; paklodę, supakuotą į voką Nr. 7; nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, supakuotą į voką Nr. 8; juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinio tipo kelnes, juodos spalvos batelius su užrašu „N. S.“, supakuotus į paketą Nr. 1; rudos spalvos marškinėlius, baltos su raudona spalva kelnes, 1 porą margos spalvos kojinių, 1 porą pilkos spalvos puskojinių, raudonos spalvos virvutes (5 vnt.), supakuotas į dėžę; T. Š. abiejų rankų panagių turinį, supakuotą į voką Nr. 1; L. K. abiejų rankų panagių turinį, supakuotą į voką Nr. 2.), (t. 1, b. l. 160-161, t. 2; b. l. 13-15).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.