Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-718-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
1-718-961/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44134-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
I. V.
Kaltinamasis
S. T.
Advokatai
Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-718-961/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44134-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,nukentėjusiajai I. V. – T.,kaltinamajam S. T. – V.,jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T. – V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2018 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d. – 50 MGL (2500 eurų) bauda su uždraudimu 2 metams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. – V. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjo prie lovoje gulėjusios buvusios sutuoktinės I. V.-T. ir su ranka sugriebė už jos plaukų, juos tempė, vėliau su koja spyrė du kartus I. V.-T. į galvą, tuo padarydamas I. V.-T. poodinę kraujosruvą pakaušyje, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu S. T. – V. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad vakare grįžo iš kavinės namo (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs. Namuose buvo I. ir jos mama. I. gulėjo ir žiūrėjo televizorių, jos mama buvo kambaryje. Konfliktas kilo dėl buvusio Inesos vaikino ar vyro. Susipyko dėl buvusios meilės. Jis turėjo ateiti susirinkti daiktus, todėl jis (S. T. – V.) išėjo į kavinę, ten kavinėje pralaukė, ir galvojo, kad grįš ir jo nebebus, jo nebuvo. Paaiškėjus, kad tas buvęs vaikinas nebuvo atėjęs, su I. susibarė. Jis pradėjo priekaištus reikšti, kad iš jo tyčiojasi, kad turėjo ateiti ir neatėjo. I. pasakė, kad ramintųsi. Tada jis dar labiau sužvėrėjo. I. V.-T. sėdėjo ant lovos, jis paėmė už plaukų ir trenkė. Trenkė į pakaušį, su koja, pėda. Ji pradėjo klykti ir tada jis suprato, kad uošvienė iškvietė policiją, ji atėjusi pradėjo rėkti, jis pasišalino iš buto. Jis I. atsiprašė, atrodo, atleido. Anksčiau jėgos panaudojimų nebuvo. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jie bandė atstatyti santykius. Gyvena kartu apie pusę metų, bandė, kad būtų kaip santuokoje. Lytinius santykius jie palaikė iškart, kai jis atėjo pas I. gyventi. Už butą moka per pusę. Atlyginimus kiekvienas naudoja savo reikmėms. Miegodavo atskirai, tačiau tame pačiame kambaryje. Jis namie beveik nevalgo. Jis nelaiko jų šeima, jie išsiskyrę. Šeimos narys yra žmona, vaikai. Jeigu nesusituokę, vadinasi ne šeima. Buvo pripratimas. Santykiai draugiški. Jis gailisi. Inesą nuskriaudė kaip buvusią žmoną, su kuria bandė atkurti santykius. Jis pripažįsta kaltę, kad pakėlė ranką prieš I.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. – T. parodė, kad santykiai su S. T. – V. draugiški, jie nėra šeima, jie yra draugai. Jie 2012 metais išsiskyrė, jis išsikraustė, pradėjo gyventi atskirai. 2017 metų pabaigoje susitiko, pasikalbėjo, pabandė pradėti viską iš naujo. 2016 metais mirė S. mama ir jis neteko gyvenamosios vietos, jis gyveno pas seserį, kai pabandė iš naujo ir jis neturėjo kur gyventi, ji pasikvietė jį pas save, bandė lipdyti iš naujo, prisimindavo, kad turėjo abu draugus ir dėl to nebuvo santarvės. Tą dieną buvęs draugas norėjo ateiti pasiimti daiktus, S. emociškai sureagavo. Grįžusi namo jo nerado, apie 23.00 val. ji atsigulė miegoti. S. grįžo, pradėjo įžeidinėti rusiškais necenzūriniais žodžiais, kad užmuš nesakė, visokiais žodžiais vadino, ji prašė, kad nusiramintų ir jis jai sudavė. Jie gyvena kaip kaimynai, jis gyvena jos bute, nes neturi gyvenamosios vietos, ji iš žmoniškos pusės leido gyventi savo bute. Jie susitaikė, jis atsiprašė, atlygino žalą, ji jam atleido, nes kai gyveno kartu, jis nekėlė rankos prieš ją. Tą vakarą, kai jis trenkė, atvažiavo pareigūnai, ji buvo sutrikusi ir pareigūnai klausė, ar rašys pareiškimą, ir ji sutiko. Kai jis jos atsiprašė, paskambino tyrėjui ir pasakė, kad nori atsiimti pareiškimą. Palaiko, kad byla būtų nutraukta, jai pasakė, kad nėra galimybių atsiimti pareiškimo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. – V. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-09-11 apie 13.00 val. jam būnant savo darbovietėje (duomenys neskelbtini), į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino buvusi jo sutuoktinė I. V. – T., kuri jam pasakė, kad į jos butą apie 21.00 val. ateis jos buvęs draugas V., pasiimti savo daiktų ir kad jis tuo metu neitų į jos butą. Taip pat jis minėto pokalbio metu iš I. sužinojo, kad I. su minėtu vyru palaiko santykius ir toliau. Tai jį užgavo ir labai sunervino. Po darbo apie 16.30 val. jis grįžo į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. V. –T. ir jos motinai J. V.. Apie 19.00 val. jis išėjo iš namų, kadangi jis buvo pažadėjęs Inesai, kad kai ateis V. jo nebus namuose. Po to jis nuėjo į šalia namų esančią kavinę, kur išgėrė apie vieną litrą degtinės. Apie 23.00 val. jis grįžo į Inesos butą, tuo metu ji gulėjo ant čiužinio ir žiūrėjo televizorių. Jis jos paklausė ar V. buvo atėjęs ir ar susirinko savo daiktus ? I. atsakė, kad nebuvo užėjęs. Šis atsakymas jį labai suerzino, nes pasijuto be reikalo varinėjamas, todėl priėjo prie gulinčios I., su dešine ranka sugriebė už jos galvos plaukų ir kilstelėjo jos galvą nuo pagalvės. Po to jis su kaire koja sudavė du kartus į Inesos galvos pakaušį, nuo ko ji pradėjo šaukti, kad jis apsiramintų. Taip pat jis kelis kartus spyrė į spintos duris, tačiau jų nesulaužė. Išgirdusi triukšmą į jų kambarį atėjo jo buvusi uošvienė J. V. ir pradėjo juos raminti. Taip pat matė, kad ji kažkam skambino savo telefonu. Jis suprato, kad ji kviečia policijos pareigūnus, todėl pasišalino iš jų buto. Vėliau jis nuėjo pas savo seserį, kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kur pasiliko nakvoti. 2018-09-13 jis atėjo pas I. V. – T. į jos namus, jos atsiprašė, jie susitaikė ir ji man pretenzijų neturi. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Nori pabrėžti, kad jis atlygins Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą pagal jos civilinį ieškinį. Prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi jis susitaikė su nukentėjusia I. V. –T. (b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. – V. papildomai parodė, kad laikosi 2018-09-25 duotų parodymų, savo kaltę pripažįsta pilnai. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 30,52 eurų turtinę žalą atlygino. Nukentėjusiosios I. T. – V. atsiprašė ir ji jam atleido. Prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kadangi jis ir I. T. – V. susitaikė ir ji jam pretenzijų neturi (b.l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. – T. parodė, kad 2013 metais teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir sutuoktinio S. T. – V. santuoka abipusiu susitarimu. Po skyrybų ji ir buvęs sutuoktinis S. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai ir jos motinai J. V.. 2016 metų lapkričio mėnesį S. išėjo gyventi į kitą butą ir nuo to laiko jie bendro ūkio nevedė. Nuo 2017 metų ji ir S. pradėjo bendrauti su savo partneriais ir ryšio nepalaikė. 2017 metų rugsėjo mėnesį ji ir S. nusprendė atnaujinti jų santykius, kadangi jis neturėjo gyvenamosios vietos. Tuo metu tarp jų buvo draugiški santykiai. 2018-09-11 apie 13.00 val. ji S. telefonu pasakė, kad vakare į jos butą ateis jos buvęs draugas V. S., kuris pasiims bute paliktus savo daiktus. Taip pat tuo metu ji S. papasakojo, kad su juo turėjo intymių santykių, dėl ko jis akivaizdžiai susinervino. 2018-09-11 apie 21.00 val. ji grįžo į namus, tačiau S. namuose nebuvo. Apie 23.00 val. ji gulėjo ant savo čiužinio ir miegojo. Tuo laiku į namus grįžo S., kuris buvo akivaizdžiai girtas. Jis pradėjo iš spintos mėtyti savo rūbus ir reikalauti, kad juos surinktų. Jai atsisakius tai daryti ir pasiūlius tai padaryti kitą dieną, jis matyt dar labiau susinervino. Tada jis priėjo prie jos čiužinio, su dešine ranka sugriebė už jos galvos plaukų ir kilstelėjo jos galvą nuo pagalvės. Po to jis su koja sudavė jai ne mažiau kaip du kartus per galvos pakaušį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tada ji pradėjo verkti ir šaukti, kad jis liautųsi smurtavęs. Tai išgirdusi į jos kambarį atėjo jos motina J. V.. S. paleido jos plaukus, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais rusų kalba ir su koja spyrė nemažiau kaip tris kartus į spintos duris, tačiau durų nesulaužė. Tada jam kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir po pokalbio S. pasakė, kad turi eiti ir išėjo iš buto. Taip pat tuo metu jos motina S. informavo, kad telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Apie 23.50 val. į jos butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji įteikė jos parašytą skundą. Pareigūnai S. nesulaikė, kadangi jis buvo išėjęs iš buto anksčiau. Į įvykio vietą policijos pareigūnai iškvietė GMP paramedikus, kurie ją apžiūrėjo ir nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Minėtoje gydymo įstaigoje jai buvo diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (TLK kodas S 00.05). Po šio konflikto į VTMT Vilniaus skyrių nesikreipė ir nesikreips. Šio konflikto liudytoja yra tik jos motina J. V.. Civilinio ieškinio klausimą spręs vėliau. Pagalbos iškvietimo elektroninis įrenginys jai nereikalingas, nes nėra tokios pagalbos poreikio. Prašo įvertinti S. T. – V. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu galiojančių įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. – T. papildomai parodė, kad po 2018-09-11 įvykusio konflikto tarp jos ir buvusio sutuoktinio S. T. –V., jos buvęs sutuoktinis jos atsiprašė dėl jos atžvilgiu panaudotų smurtinių veiksmų, jie susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala jai nepadaryta. Prašo nutraukti S. T. – V. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 29).

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. I. V. – T. skundo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini), grįžo namo išgėręs buvęs vyras S. T. – V. ir kojomis pradėjo spardyti jai galvą, rovė plaukus, vadino kale ir kitais žodžiais. Dėl sumušimo pradėjo pykinti, svaigti ir skaudėti galva. Įvykį matė jos mama J. V.(b.l. 9).

Iš 2018 m. spalio 24 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, jog I. V. – T. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušyje, kuri padaryta paveikus buku kietu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 23.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), tarp S. T. – V. ir I. V. – T. buvo kilęs konfliktas. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad konflikto metu S. T. – V. priėjo prie lovoje gulėjusios buvusios sutuoktinės I. V. – T. ir su ranka sugriebė už jos plaukų, juos tempė, vėliau su koja spyrė du kartus I. V. – T. į galvą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad S. T. – V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios I. V. –T. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktą ir S. T. – V. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai.

Kaltinamojo gynėjas advokatas baigiamosiose kalbose nurodė, kad jo ginamojo S. T. – V. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi S. T. – V. ir I. V. – T. yra nutraukę santuoką, todėl jie nėra šeimos nariai.

BK 248 straipsnis, kuriame pateikta šeimos nario sąvoka, yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, todėl teismų praktikoje, nors BK 248 straipsniu remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, tačiau laikomasi pozicijos, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių. Taip pat kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2017 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 2K-77-942/2017) išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojamą šeimos sampratą, pagal kurią šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (1994 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Keegan prieš Airiją, peticijos Nr. 16969/90; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Yousef prieš Olandiją, peticijos Nr. 33711/96; 2004 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Lebbink prieš Olandiją, peticijos Nr. 45582/99). Nagrinėjamu atveju, nors I. V. – T. yra buvusi S. T. – V. sutuoktinė, taigi ji formaliai nepatenka nei į artimųjų giminaičių, nei į šeimos narių sąvoką (BK 248 straipsnio 1, 2 dalys), vis tik atsižvelgtina į tai, kad S. T. – V. ir I. V. – T. įvykio dieną gyveno viename bute, viename kambaryje, akivaizdu iš bylos medžiagos, tarpusavyje bendravo, palaikė tarpusavio santykius; kaip nurodė pats kaltinamasis, konflikto priežastis buvo jo nuoskauda dėl buvusio I. V. – T. vaikino, akcentavo, kad jis I. nuskriaudė kaip buvusią žmoną, su kuria bandė atkurti santykius ir jautėsi įžeistas, pripažino, kad palaikė su ja lytinius santykius iškart, kai jis atėjo pas ją gyventi, todėl teismas laiko, kad nusikalstamos veikos metu I. V. – T. ir S. T. – V. buvo šeimos nariai ir S. T. – V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pati susiklosčiusi situacija, t. y. gyvenimas kartu, vengimas sudaryti sąlygas kaltinamajam susitikti su buvusiu I. V. – T. draugu, siekiant išvengti akivaizdaus galinčio kilti konflikto, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu iš esmės laikė save šeimos nariais. Nustačius aptartas faktines aplinkybes, tai, kad patys asmenys tarpusavio santykių neįvardija kaip šeimyninių, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad ji atleido kaltinamajam, jie susitaikė, prašė bylą nutraukti. Teismas pažymi, kad vienas iš BK 38 straipsnio taikymo pagrindų yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis daugiau nenusikals. Nors įstatymas nedraudžia šio straipsnio nuostatų taikymo teistam asmeniui, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė praėjus tik mėnesiui nuo kito jam priimto nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo. Be to iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ir po to jam buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos 2018 m. spalio 19 d. (priimtas 2019 m. kovo 5 d. nuosprendis, neįsiteisėjęs). Taigi viena po kitos nusikalstamų veikų darymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals ir svarstyti dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

S. T. – V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, taip pat nenustatyta.

Skirdamas S. T. – V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b.l. 81-82), buvo baustas administracine tvarka (b.l. 83-85), nusikalstamos veikos padarymo metu paskirta nuobauda galiojo, yra dirbantis (b.l. 66), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino dar ikiteisminio tyrimo stadijoje (b.l. 100), darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jam atleido. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog S. T. – V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turi būti skiriama bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Įvertinus tai, kad anksčiau kaltinamasis nenaudojo prieš buvusią sutuoktinę smurto, laikytina, kad smurtinis elgesys nėra dėsningas kaltinamojo gyvenimo būdas, todėl pareiga dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. – V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. T. – V. (S. T. – V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. T. – V. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti S. T. – V., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė