Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. P. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pratęstas Latvijos Respublikos piliečio V. P. (Latvijos asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, laikino nuosavybės teisės į 200 000 eurų (500 Euro banknotais), 40 600 eurų (100 Euro banknotais), 130 000 JAV dolerių (100 JAV dolerių banknotais) apribojimo terminas trims mėnesiams nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. vasario 16 d., paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti nurodytu turtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 2 d., 216 str. 1 d., 222 str. 1 d. 202 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika) veikdamas vieninga tyčia Vietnamo piliečio P. C. T. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje nusikalstamoje grupėje, veikusioje Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse, kartu su Vietnamo piliečiu P. C. T., Lietuvos piliečiais: V. K., I. K., J. K., Lenkijos piliečiu A. R. ir savo bendrininkais Latvijos piliečiais: A. H., M. P. ir kitais asmenimis, iš anksto susitarus daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą - legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį. 2009-2011 metais sistemingai, 2-3 kartus per savaitę, organizuotos grupės narys P. C. T. asmeniškai arba panaudodamas kitus asmenis nurodydavo Lietuvos Respublikos piliečiui J. K. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos per Lietuvą vežti į Latviją organizuotos grupės nariams A. H., ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. A. H. arba jo nurodymu bendrininkas - V. P. gavę nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, siekdami nuslėpti ir įteisinti juos, iš savo faktiškai valdomų užsienio kompanijų - AYDENT TRADERS SA, KRONBURG LLP, CARTLMEX LLP, DEMOLUX BUSINESS S.A., DESTA REMOLA S.A., DORFMAN LOGISTICS LLP., ENEPRO GMBH CORP., ERLAND BUSINESS INC, FISTICATE COMMERCE LIMITED, GOALDY INC., INDOCRAFT EXPORT LTD, ITALIA COMMERCIAL LTD, PETROLA IMPEX CORP., PRIMCRAFT INC., TENSER DAYMOND S.A., GERT INTERNATIONAL LIMITED, GINĘS CONSULTING LIMITED, HESSEN GROUP LIMITED, KIMMON TRADING A.G., MELOFFICE INN S.A., ir kitų kompanijų kurių didžioji dalis registruota lengvatinio apmokestinimo zonose, banko sąskaitų, esančių UAB „Medicinos bankas“, AB „Ūkio bankas“, kituose Lietuvos bei užsienio bankuose, pervesdavo pinigus į P. C. T. valdomų užsienio kompanijų: „A. A. LTD“, „Mornex I. G. LTD“, „C. T.“, „A. T. L.“ ir kitų, sąskaitas, esančias AB „Ūkio bankas“, Kaune bei kituose Lietuvos ir užsienio bankuose, tokiu būdu nuslėpdami ir įteisindami nusikalstamu būdu įgytus grynus pinigus. P. C. T., tęsdamas nusikalstamą veiką pats ar jo nurodymu kiti asmenys iš jo valdomų įmonių bankų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų įmonių bankų sąskaitas atlikdami su šiais pinigais finansines operacijas, sudarinėjo sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje.

Tokiu būdu, V. P. kartu su savo bendrininkais A. H., M. P. ir kitais asmenimis, veikdami Vietnamo piliečio P. C. T. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje nusikalstamoje grupėje, 2009-2011 metais legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, iš viso apie 15 mln. JAV dolerių ir 25 mln. eurų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi L. S. Policijos pareigūnai, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnams, 2012 m. gegužės 10 d. atliko kratą SIA „Monlukss“ (kodas (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, kurios metu V. P. darbo kabinete, apsaugos darbuotojų patalpoje, buvusiame seife rasti ir paimti grynieji pinigai - 200 000 eurų (du šimtai tūkstančių eurų, 500 Euro banknotais), 40 600 eurų (keturiasdešimt tūkstančių šeši šimtai eurų, 100 Euro banknotais) ir 130 000 JAV dolerių (vienas šimtas trisdešimt tūkstančių JAV dolerių, 100 JAV dolerių banknotais). Kratos metu V. P. pareiškė, kad šie grynieji pinigai yra jo asmeninės santaupos. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad V. P. periodiškai susitikdavo su A. H., iš kurio gaudavo galimai nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, JAV dolerius ir eurus, kuriuos toliau naudojo tiriamoje pinigų legalizavimo schemoje. Tyrimo metu nustatyta, kad kompanijų: CARTLMEX LLP, COLUMBUS TRANS LLP, DEMOLUX BUSINESS S.A., DORFMAN LOGISTICS LLP, ENERPRO GMBH CORP., GOALDY INC., INDOCRAFT EXPORT LTD, ITALIA COMMERCIAL LTD, KRONBURG LLP, PETROLA IMPEX CORP., PRIMCRAFT INC., kurios yra įtariamos pinigų legalizavimu, banko sąskaitos buvo valdytos iš (duomenys neskelbtini) (SIA „Monlukss“ patalpose) buvusių IP adresų.

2012 m. gegužės 14 d. V. P. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 216 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. P. perduoti grynieji pinigai yra tiriamo pinigų legalizavimo dalykas ir traktuotinas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo laikinai apribota Latvijos Respublikos piliečio V. P., (Latvijos asmens kodas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą - 2012 m. gegužės 10 d. kratos metu paimtus pinigus, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu.

Prokuroras 2012 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas pratęsti laikino Latvijos Respublikos piliečio V. P. nuosavybės teisės į 200 000 eurų (500 Euro banknotais), 40 600 eurų (100 Euro banknotais) 130 000 JAV dolerių (100 JAV dolerių banknotais) apribojimo terminą trims mėnesiams nuo 2012 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi prokuroro prašymą tenkino.

Skunde nurodoma, kad šį nutarimą įtariamajam suprantama rusų kalba jis gavo 2012 gruodžio 3 d. Susipažinęs su šio nutarimo motyvais, įtariamasis mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį reikia panaikinti. Apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamasis teigia nieko nežinantis, apie tai jau sakęs tyrimui per jo apklausą. Įtariamasis skunde nurodo niekada nebuvęs jokios nusikalstamos grupuotės dalyviu. Iš tų asmenų, kurie nurodyti nutarime, pažįsta tik H., su juo buvo susitikęs tik dėl prekybos automobiliais, kitų asmenų, kurie nurodyti nutarime, jis nepažįsta, taip pat nežino ten nurodytų firmų.

Vilniaus 2 apylinkės teismo teisėjas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nusprendė atlikti kratą ribotos atsakomybės bendrovėje „Monlukss“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Ryga. Remiantis šia nutartimi, Latvijos Respublikos Saugumo policijos darbuotojai, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnams, 2012 m. gegužės 10 d. atliko kratą. Nutartyje buvo nurodytos tam tikros patalpos, kuriose galima atlikti kratą, tačiau krata buvo atlikta ir tose patalpose, kurios nebuvo nurodytos teisėjo nutartyje. Atliekant kratą įtariamojo darbo kabinete, išskyrus jam priklausančius daiktus, buvo rastos ir paimtos įtariamajam priklausančios piniginės lėšos - 240 600 eurų ir 130 000 JAV dolerių. Įtariamasis nurodo per kratą pareigūnams pranešęs, kad tai jo asmeniniai pinigai. Be to, įtariamajam priklausančios piniginės lėšos buvo rastos ne tose patalpose, kurios nutartyje apie įtariamojo pripažinimą kaltu figūruoja kaip IP adresas, iš kurio, tarsi, buvo valdomos banko sąskaitos.

Įtariamojo vertinimu, priimdamas sprendimą apie termino pratęsimą dėl jo teisių į nuosavybę apribojimo, teismas neatsižvelgė į visus įrodymus, kurie parodo, kad paimtos piniginės lėšos yra įtariamojo nuosavybė. Įtariamasis nurodo, kad per apklausą jis tyrėjui perdavė visus dokumentus, kurie patvirtina šių piniginių lėšų kilmę, t. y. sutartis (duomenys neskelbtini) sudaryta 2005 m. balandžio 8 d. su Latvijos piliečiu E. O., kuria remiantis įtariamasis nurodo gavęs 80 000 JAV dolerių. Tyrėjui įtariamasis nurodo perdavęs 2011 m. balandžio 6 d. novacijos sutartį Nr. 1, kuria remiantis buvo nutarta, kad aukščiau nurodytų 80 000 JAV dolerių grąžinimo terminas nustatytas iki 2015 m. birželio 15 d. Be to, tyrėjui buvo perduota sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2005 m. birželio 15 d. buvo sudaryta su tuo pačiu E. O., kuria remiantis įtariamasis nurodo gavęs 140 000 eurų. Pagal 2011 m. balandžio 6 d. novacijos sutartį Nr. 2 skolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2015 m. birželio 15 d. Abiejų sutarčių skoliniai santykiai neįvykdyti.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į nurodytos normos turinį teigtina, kad laikinas nuosavybės apribojimas gali būti taikomas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą. Akcentuotina ir tai, kad laikinam nuosavybės apribojimo taikymui nebūtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis, ar asmuo ruošiasi išeikvoti, paslėpti turtą, perleisti teisę į jį kitiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis 2012 m. gegužės 14 d. pranešimas apie įtarimą V. P. bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įtariamasis galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 216 str. 1 d. Dėl šios priežasties prokuratūra neabejotinai turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 str. laikinai apriboti įtariamojo nuosavybės teisę į 2012 m. gegužės 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, septintajame aukšte vykusios kratos metu rastus grynuosius pinigus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, prokuroro 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo, skundžiamos nutarties bei V. P. pareikštų įtarimų turinio, matyti, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 2012 m. gegužės 10 d. vykusios kratos metu rastus grynuosius pinigus taikytas siekiant užtikrinti galimą minėtų lėšų, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, jog grynieji pinigai, į kuriuos šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jie gali būti konfiskuoti Lietuvos Respublikos BK 72 str. numatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad skunde nurodyti bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai, t. y. sutartis (duomenys neskelbtini), sudaryta 2005 m. balandžio 8 d. su Latvijos piliečiu E. O., 2011 m. balandžio 6 d. novacijos sutartis Nr. 1, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2005 m. birželio 15 d. buvo sudaryta su tuo pačiu E. O., šiuo konkrečiu atveju, nelaikytini visiškai šalinančiais abejones, susijusias su šio turto įgijimo teisėtumu, o taip pat leidžiančiais naikinti skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 str. numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog įtariamojo turimas turtas, šiuo atveju, piniginės lėšos, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

Įtariamasis skunde taip pat nurodo, neva Vilniaus 2 apylinkės teismo teisėjas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi nusprendė atlikti kratą ribotos atsakomybės bendrovėje „Monlukss“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, ir neva nutartyje buvo nurodytos tam tikros patalpos, kuriose galima atlikti kratą, tačiau krata buvo atlikta ir tose patalpose, kurios nebuvo nurodytos teisėjo nutartyje. Pažymėtina, jog šie įtariamojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties turinio, kratą buvo leista atlikti ne tik ribotos atsakomybės bendrovės „Monlukss“, bet ir SIA „B. N. I. I. G.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, kurios nuosavybės teise priklauso SIA „B. N. I. I. G.“, „SAULES DZIVE“ ir SIA „LAGE Ko“ ir, skirtingai nei teigiama skunde, nutartyje nebuvo detalizuota, kuriose konkrečiai minėtu adresu esančiose patalpose galima daryti kratą. Akcentuotina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad su įtariamuoju kažkurį laiką nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas nevyksta, o juo labiau, nėra pagrindas panaikinti pritaikytą procesinę priemonę - laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Pažymėtina, jog skunde įtariamasis teigia dėl taikomos procesinės prievartos priemonės jis patiria nepatogumus, jam kyla problemų dėl jo ūkinės veiklos, taip pat kyla problemų šeimoje, todėl, kad šeimos reikmėms negali naudoti teisėtai ir legaliai įgytų piniginių lėšų, negali įvykdyti ir Latvijos įstatymų reikalavimų dėl šių piniginių lėšų deklaravimo, tačiau prie skundo neprideda jokių šiuos teiginius įrodančių oficialių dokumentų. Dėl to nėra jokio pagrindo spręsti, jog įtariamajam taikoma procesinė prievartos priemonė paskirta pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus. Akcentuotina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju, Lietuvos Respublikos BPK, ir yra galimi. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, vos tik ji taps nebereikalinga. Taigi, esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, įtariamojo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.