Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus kolegijos 1 kurso studentas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2015 m. birželio 27 d., apie 02.20 val., Birštono sav., Birštono sen., Šilaičių k., kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 36 km 423 m., vairuodamas tėvui R. L. priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus, nurodančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui bei, kad neleidžiama vairuoti pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, būdamas pavargęs, užsnūdo ir atsitrenkdamas į kelio ženklus nuvažiavo nuo kelio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu T. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs krūtinės ląstos kairės pusės sumušimu ir K. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos smegenų sumušimu, dešinės akiduobės kaulinės sienelės lūžimu ir po vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo gydymo išliekantys židininio pobūdžio neurologiniai požymiai bei kliniškai nustatytas, galimai smegenų traumos pasėkoje išsivystęs, susirgimas – necukrinis diabetas.

Kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 27 d., apie 2.20 val. vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su draugais T. E. ir K. L. važiavo iš Druskininkų į Kauną, namo. T. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o K. – gale už T.. Jis ir T. buvo prisisegę saugos diržais, o ar K. važiavo prisisegus saugos diržu, nematė. Važiavo su įjungtais trumpųjų šviesų žibintais ir važiavo leistinu, ne daugiau 90 km/val greičiu. Važiuojant keliu Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė nepajuto kaip dėl nuovargio užsnūdo, atsitokėjo tik tada, kai išgirdo trenksmo garsą, tuo metu suprato, jog trenkėsi į kelio ženklą, nulėkė nuo kelio ir sustojo pievoje. Užsnūdo, nes buvo naktis ir buvo pavargęs. Nuo smūgio šio eismo įvykio metu buvo sužaloti jo vairuojamo automobilio keleiviai – T. ir K.. Pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie įvykį informavo policijos pareigūnus. K. ir T. greitoji pagalba apžiūrai išsivežė į Alytaus ligoninę, kur kaip vėliau sužinojo, po medikų apžiūros T. išleido namo, o K. išvežė į Kauno klinikas, kur K. buvo paguldyta ir gydoma dėl galvos smegenų sumušimo ir akiduobės lūžimo. T. E. pretenzijų nereiškia, o su K. L. sudarė susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji K. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 16-17) parodė, kad 2015-06-27, apie 1.00 val. su T. E. ir L. važiuojant link Kauno, užmigo. Pati sėdėjo automobilio gale, prie dešinio lango. Automobilį Opel Astra vairavo L., o T. sėdėjo šalia jo. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis nežino, nes miegojo. Atsibudo nuo didelio smūgio, prarado sąmonę. Nepamena ar pati bei vairuotojas ir kitas keleivis buvo prisisegę saugos diržais. Kadangi įvykio metu prarado sąmonę, nežino kurioje vietoje buvo automobilis po eismo įvykio. Atvažiavę medikai išvežė į Alytaus ligoninę, o iš ten nuvežė į Kauno klinikas. Pati eismo įvykio dėl patirtos galvos traumos nepamena, remiasi artimųjų pasakojimais ir medicinos dokumentų išrašais. Per įvykusį eismo įvykį jai padaryta fizinės, turtinės ir moralinės žalos.

Nukentėjusysis T. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 25-26) parodė, kad 2015-06-27, apie 2.20 val., kartu su draugu L. L. ir drauge K. L. važiavo keliu Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė, iš Druskininkų į Kauną, į namus. Važiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L.. Jis automobilį vairavo būdamas blaivus. Pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o K. sėdėjo gale, už jo sėdynės. Važiuojant keliu, kažkuriuo metu užsnūdo ir po kurio laiko, staiga išgirdo kaip L. kažką riktelėjo ir pajuto kaip trenkėsi į kažką ir nulėkė nuo kelio į griovį, pievą, bet kodėl taip atsitiko nesuprato. Tik vėliau, jau po eismo įvykio, L. pasakė, kad jis važiuodamas taip pat prisnūdo ir nepastebėjęs kelio vingio, nuvažiavo, atsitrenkdamas į kelio ženklus, nuo kelio. Išlipęs iš mašinos pamatė, kad sustojo pievoje, pamatė aplamdytą, apdaužytą automobilio priekį ir toliau gulinčius sulaužytus ir nuverstus kelio ženklus. Šio eismo įvykio metu kitų transporto priemonių nebuvo. Eismo įvykio metu dėl galvos traumos K. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į Alytaus ligoninę. Pats šio eismo įvykio metu rimtų sužalojimų nepatyrė, tik buvo sutrenkta krūtinė ir kairės kojos pirštas. L. pretenzijų dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų neturi ir nereiškia.

Liudytojas R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31-32, I tomas) parodė, kad L. L. yra jo sūnus. 2015-06-27, apie 3 val. nakties paskambino sūnus L. ir pasakė, kad padarė eismo įvykį, tai yra, važiuodamas iš Alytaus į namus, keliu Antakalnis –Jieznas – Alytus – Merkinė, kartu su draugais T. E. ir K. L., jo vardu registruotu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisnūdo ir nepastebėjęs kelio vingio automobilio priekiu trenkdamasis į kelio ženklus, nuvažiavo nuo kelio sankasos. Taip pat L. pasakė, kad šio eismo įvykio metu į ligoninę išvežė K.. Automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, bet juo naudotis leido sūnui L.. Dėl eismo įvykyje apgadinto automobilio sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu.

Iš specialisto išvados Nr. T-A-5159/15(01) (b.l. 82, I tomas), nustatyta, kad L. L. kraujyje alkoholio nerasta.

Iš specialisto išvados Nr. pG 1231/15(06) (b.l. 92-101, I tomas), nustatyta, kad K. L. kliniškai nustatyti po vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo gydymo išliekantys židininio pobūdžio neurologiniai požymiai bei kliniškai nustatytas, galimai galvos smegenų traumos pasėkoje išsivystęs, susirgimas – necukrinis diabetas. Sužalojimas, dėl po vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo gydymo išliekančių židininio pobūdžio neurologinių požymių, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Trauminės galvos smegenų ligos liekamųjų reiškinių visiško išnykimo (pilno pasveikimo) galimybė mažai tikėtina.

Iš specialisto išvados Nr. G 850/15(06) (b.l. 104-105, I tomas) nustatyta, kad T. E. kliniškai nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 8-15, I tomas) nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 36 km 423 m., automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio sankasos, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, darytos fotonuotraukos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. L. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta K. L. sveikata ir nežymiai sutrikdyta T. E. sveikata, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad vairuodamas transporto priemonę, jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir būdamas pavargęs, užsnūdo ir atsitrenkdamas į kelio ženklus nuvažiavo nuo kelio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu T. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs krūtinės ląstos kairės pusės sumušimu ir K. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos smegenų sumušimu, dešinės akiduobės kaulinės sienelės lūžimu ir po vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, galvos smegenų sumušimo gydymo išliekantys židininio pobūdžio neurologiniai požymiai bei kliniškai nustatytas, galimai smegenų traumos pasėkoje išsivystęs, susirgimas – necukrinis diabetas. L. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 3 d.

L. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. L. parodė, kad nukentėjusiosios K. L. atsiprašė, su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, o nukentėjusysis T. E. pretenzijų jam neturi. Nukentėjusioji K. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis T. E. pretenzijų kaltinamajam neturi (b.l. 24-25).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

L. L. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja K. L. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, nukentėjusysis T. E. pretenzijų kaltinamajam neturi. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiuosius. Kaltinamasis jauno amžiaus, studijuoja Vilniaus kolegijoje, šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog L. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti L. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

L. L. paskirta kardomoji priemonė (b.l. 128-130) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais K. L. ir T. E. bei baudžiamąją bylą nutraukti.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2016-06-16 L. L., AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. ir K. L. sudarytą susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį:

1. L. L. įsipareigoja nukentėjusiajai K. L. pervesti 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų), laikotarpiu per 10 mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 200,00 Eur (du šimtus eurų). Pinigus pervedant į AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 20 dienos.

2. AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigoja nukentėjusiajai K. L. pervesti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti. Pinigus pervedant į AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti L. L., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.