Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1498-660/2011 pagal S. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teisme 2011 m. balandžio 29 d. priimtas S. B. ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme iki A. B. pilnametystės, 16 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 8 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškinio priėmimo metu jis buvo neteismingas Kauno rajono apylinkės teismui. Ieškovė, laikydamasi bendrųjų teismingumo taisyklių, nustatytų CPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pareiškė ieškinį atsakovui pagal paskutinę jo žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Aplinkybę, kad ieškovei atsakovo konkreti gyvenamoji vieta užsienyje nebuvo žinoma, patvirtina atsakovo pateikta 2011 m. spalio 12 d. pažyma Nr. (2011-224-PD)-767, iš kurios matyti, kad atsakovas 2011 m. kovo 7 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų žinoma pasikeitusi atsakovo gyvenamoji vieta ir konkretus jo adresas Didžiojoje Britanijoje, t. y., kad atsakovas vykdė CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji vieta išaiškėjo tik teismui atlikus atsakovo paieškos procedūrą bei atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ieškinio priėmimo momentu buvo Lietuvoje, nes A. B. tuo metu lankė Kauno rajono Eigirgalos darželį, o R. B. mokėsi Kauno rajono Domeikavos gimnazijoje. Ieškinio priėmimo stadijoje nenustačius aplinkybių, kad ieškinys neteismingas tam teismui arba joms atsiradus vėliau, teismas privalo bylą išnagrinėti (CPK 34 straipsnis).

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties priėmimo metu šalys ir jų vaikai gyveno Didžiojoje Britanijoje.

Apygardos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas arba sudaro grėsmę, kad išlaikymas nutruks ar nebus tinkamai teikiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas toje pačioje nutartyje taip pat nurodė, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė S. B. ieškinį atsakovui Ž. B. pareiškė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad kreditorės šioje byloje yra šalių nepilnametė dukra A. B. ir ieškovė S. B. Kauno rajono Eigirgalos darželio 2011 m. spalio 12 d. raštas Nr. 5-2.4 (b. l. 58), kuriame pažymima, kad A. B. iš darželio ugdytinių sąrašų išbraukta nuo 2011 m. gegužės 9 d., įrodo, kad šalių nepilnametė dukra A. B. iki 2011 m. gegužės mėn. gyveno Lietuvoje. Aplinkybę, kad abu šalių vaikai iki 2011 m. gegužės mėn. gyveno Lietuvoje, atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtina ir atsakovas.

Kadangi ieškinio padavimo metu atsakovas jau gyveno Didžiojoje Britanijoje, todėl konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta pagal Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtintas taisykles.

Šio Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente Nr. 44/2001 įtvirtintos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 punkte esanti specialios jurisdikcijos taisyklė nustato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Nagrinėjamu atveju ieškinys Kauno rajono apylinkės teismui paduotas 2011 m. balandžio 19 d., civilinė byla iškelta 2011 m. balandžio 29 d. Darytina išvada, kad civilinės bylos iškėlimo metu kreditorės A. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, todėl civilinė byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Minėta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalies nuostata numato alternatyvųjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą. Ši nuostata įtvirtinta vadovaujantis viešuoju interesu, t. y. siekiant palengvinti teisminės gynybos prieinamumą asmenims, turintiems teisę į išlaikymą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių ieškinio pareiškimo vietos variantų priklauso kreditoriui, todėl šalių nepilnametės dukters atstovei (CPK 38 straipsnio 4 dalis) pasirinkus Lietuvos Respublikos teismą, teisiškai nereikšmingais tampa argumentai dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir ieškovės galimybių ją sužinoti.

CPK 781 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nacionalinio teismingumo prioritetas, nustatantis, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėmęs Lietuvos Respublikos teismams teismingą bylą, turi ją išnagrinėti iš esmės.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis panaikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.