Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159¹ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2014 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento - savavališkai, rekonstravo gyvenamosios paskirties pastatą, kuris priskirtinas neypatingiems statiniams, t. y. pastatė išorines atitvaras, plastikinį langą, stogo konstrukciją ir stogą uždengtą plėvele. Šiais savo veiksmais E. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 28 dalies reikalavimų ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. N. apklausiama teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, jog išties savavališkai rekonstravo (t. y. pastatė išorines atitvaras, plastikinį langą, stogo konstrukciją ir stogą uždengtą plėvele) savo namo dalį, kadangi nebuvo gavusi reikiamo statybos leidimo. Bendrasavininkės V. B. prašymu, žodžiu su pastarąja susitarė perkelti duris į kitą namo pusę, kad nereiktų vaikščioti po jų langais. Kuomet norėjo sutvarkyti visus dokumentus dėl leidimo namo rekonstrukcijai, V. B. atsisakė pasirašyti sutikimą. Manydama, kad dokumentus sutvarkys vėliau, atliko pirmiau nurodytus darbus. Dėl to labai gailisi, stengsis per nustatytą terminą sutvarkyti reikalingą dokumentaciją.

ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Savavališkos statybos (rekonstravimo) apibrėžimas pateikiamas specialiame teisės akte – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje numatyta, jog savavališka statyba tai – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienas iš būtinų pagrindų statytojo teisei įgyvendinti – statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) turėjimas, kuris betarpiškai susijęs su įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje reglamentuotu imperatyvu, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

E. N. kaltę, padarius ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. savavališkai rekonstravus gyvenamosios paskirties pastatą, kuris priskirtinas neypatingiems statiniams – pastačius išorines atitvaras, plastikinį langą, stogo konstrukciją ir stogą uždengtą plėvele, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio E. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3). Teismo posėdyje bei 2015 m. vasario 9 d. rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiama E. N. nurodė, jog ji su V. B., J. J. ir P. B. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. V. B. prašymu, žodžiu su pastarąja susitarė perkelti duris į kitą namo pusę, kad nereiktų vaikščioti po jų langais. Kuomet norėjo sutvarkyti visus dokumentus dėl leidimo namo rekonstrukcijai, V. B. atsisakė pasirašyti sutikimą, kadangi sumanė apsikeisti žeme, kuri priklauso jau, t. y. E. N.. J. J. ir P. P. parašė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos. Prie namo buvo pastatytas laikinas priestatas, be pamatų, ūkinėm reikmėm. Gailisi pažeidusi įstatymą (b. l. 4). Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2015 m. sausio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte nurodyta, jog atlikus patikrinimą pagal 2014 m. lapkričio 24 d. skundą dėl galimai vykdomos savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino – nustatyta, jog minėtu adresu esantis pastatas rekonstruojamas, statybų darbai vykdomi patikrinimo metu, statyba nebuvo užbaigta. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše informacijos apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą nerasta (b. l. 7-14, 2). 2015 m. sausio 22 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00150122-00010, be kita ko, nurodyta, jog statinys, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), yra gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra rekonstruojamas pristatant medinį karkasinį priestatą 3,29 x 2,16 ir 2,7 m aukščio. Pastatyta: išorinės atitvaros, plastikinis langas, stogo konstrukcija ir stogas uždengtas plėvele (b. l. 5-6). Savavališkos statybos akte nustatytas aplinkybes patvirtina situacijos schemoje (b. l. 15) bei nuotraukose iš įvykio vietos (b. l. 16) užfiksuoti duomenys, kuriuos palyginus su nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (b. l. 32 – 51) bei namų valdos techninės apskaitos bylos (b. l. 52-54) duomenimis darytina išvada, jog pastatas išties buvo rekonstruojamas. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog E. N. yra žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė (b. l. 17 – 31). Remiantis pirmiau aptartais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog E. N. 2014 m. gruodžio 23 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento, kai to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, t. y. savavališkai, rekonstravo jai bendrosios nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties pastatą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punkte nustatyta, kad neypatingas statinys, tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse apibrėžtos ypatingo ir nesudėtingo statinio sąvokos, kurių aptariamu atveju E. N. gyvenamosios paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka, todėl, be kita ko, įvertinus šio pastato bendrąjį plotą (202,85 m²) (b. l. 20), jis priskirtinas neypatingiems statiniams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta. E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį ir ji baustina administracine tvarka.

Teismas, skirdamas E. N. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, rekonstruotas neypatingas pastatas, veika formalaus pobūdžio, reikšmingesnių padarinių nesukėlė). Atsižvelgiama į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – E. N. dirbanti, byloje duomenų apie tai, jog ji būtų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio pažeidimus, nėra. E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl jo padarymo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, E. N. skirtina minimali ATPK 159¹ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Teismo vertinimu tokia nuobauda bus pakankama siekiant ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų ir motyvuos administracinėn atsakomybėn traukiamą E. N. ateityje nebenusižengti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², ATPK 159¹ straipsnio 5 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. N. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 5 dalyje ir skirti jai vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt aštuonių eurų (1158 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.