Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

nuteistajam O. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. ir jo gynėjos advokatės Rasos Čibirienės apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trims metams trims mėnesiams; pagal BK 187 str. 3 d. trisdešimt penkių parų areštu;

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2 d., 5d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta trijų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2007-12-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta trijų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. R., tačiau jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-01-18 apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. R., tyčia išdauždami 6 langų 9 stiklus 300 litų vertės, įsibrovė į A. D. sodybos gyvenamąjį namą, esantį Rokiškio r.,(duomenys neskelbtini). ir iš ten pagrobė elektrinį perforatorių „Kinpow“ 300 litų vertės, akumuliatorinį gręžtuvą „Kinpow“ 100 litų vertės, žiūronus 100 litų vertės, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, sulaužydami duris laikiusią lentą, įsibrovė į sodybos ūkinį pastatą ir iš ten pagrobė žoliapjovę „Makita“ 1200 litų vertės ir diskinį elektrinį pjūklą 100 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. D. 1800 litų turtinę žalą bei sunaikindami nedidelės 300 Lt vertės jo turtą.

O. L. neigia daužęs sodybos langus, nes išeinant iš sodybos jo rankos buvo užimtos vogtais daiktais, tai padarė tik M. R. ir norėdamas lengvinti savo padėtį, verčia kaltę O. L..

Nuteistasis O. L. skundžia nuosprendį dėl paskirtos pergriežtos bausmės. Teigia, kad įvykio dieną buvo girtas ir būnant namuose pas jį atvykęs M. R. paprašė pagalbos. Jis išeidamas iš namų paėmė pusę butelio degtinės, kurią išgėręs užmigo M. R. vairuojamame automobilyje. Kad važiuoja daryti nusikaltimo nežinojo ir nesuprato. Tai suvokė tik išeinant iš apvogtos sodybos, todėl išneštų daiktų net nebandė pardavinėti. Supranta, kad girtumas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pripažindamas kad buvo girtas nori pabrėžti, kad dėl šios būsenos buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, nebuvo iniciatorius. Kitą dieną po nusikaltimo suvokė ką padarė, todėl gailėdamasis dėl to ką padarė, policijos pareigūnams padėjo išaiškinti nusikaltimą ir rasti pagrobtus daiktus.

Neigia tai, kad išdaužė sodybos namo langus ir pardavė iš ten išneštus daiktus. Kaip sodybos namo viduje atsirado jo rankos piršto atspaudas, paaiškinti negali, nes namo viduje tikrai nebuvo, tai patvirtino ir M. R..

Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs, gailėjosi, padėjo išaiškinti bylos aplinkybes, bei tai, kad yra trijų mažamečių vaikų tėvas. Tai, kad jis nusikaltimo metu buvo girtas, teismas turėjo vertinti taip, kad jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas dėl girtumo.

Prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti nors ir pačiam ilgiausiam laikotarpiui, bei paskirti įpareigojimus, kad galėtų įrodyti, jog jis nedarys naujų nusikaltimų, arba sutrumpinti paskirtos bausmės laiką. Žada įsidarbinti ir atlyginti likusią padarytą žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantas ir jo gynėja skunduose neginčija O. L. kaltės dėl veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės už šį nusikaltimą dydžiu, mano, kad ji per griežta, bei prašo išteisinti dėl BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apelianto ir jo gynėjos skunduose dėstomos versijos, kad O. L. sodybos, iš kurios pagrobė daiktus, langų nedaužė, paneigtos M. R., paties nuteistojo teisminio posėdžio metu duotais parodymais. M. R. nurodė, kad nuėjęs prie sodybos išdaužė du langus, įlindo į vidų. Vėliau prie namo priėjęs O. L. taip pat išdaužė du langus. O. L. apylinkės teisme teigė, kad nusikaltimo metu buvo labai girtas, visko nepamena, kad daužė langus taip pat neprisimena. Kad O. L. tyčia daužė sodybos langus patvirtina ir tai, kad su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu jis sutiko, suteikus paskutinį žodį nurodė, kad dėl pareikštų kaltinimų prisipažįsta pilnai, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Taip pat nurodė, kad dėl kaltinimo prisipažįsta pilnai, nors pradžioje kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad į gyvenamą namą įsibrovęs nebuvo, todėl jo skundo argumentai, kad jis nedaužė sodybos langų bei nežino, kaip name atsirado jo piršto pėdsakas, atmetami. Tai, kad į namą buvo įsibrovę abu nuteistieji, patvirtina ir specialisto išvada dėl daktiloskopinio tyrimo, kurioje nurodyta, kad rankų pirštų pėdsakai rasti gyvenamojo namo viduje priklauso O. L. ir M. R.. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir O. L. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas.

O. L. ir jo gynėja skunduose nurodo, kad jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas dėl girtumo, nesuvokė, kad daro nusikaltimą. Šie apeliacinių skundų teiginiai nepagrįsti. BK 19 str. nustatyta taisyklė, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Ši taisyklė taikoma savanoriško fiziologinio apsvaigimo atveju. Jei šių medžiagų vartojimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šią aplinkybę pripažinti kaip atsakomybę sunkinančia, teismas gali tik tada, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos duomenų ir apeliacinių skundų matyti, kad O. L. nusikaltimas veikas, kaip jis pats nurodo, padarė būtent todėl, kad buvo girtas, todėl teismas pagrįstai jo girtumą pripažino kaip jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, O. L. neneigia, kad buvo tiesioginis vagystės vykdytojas, t.y. buvo patekęs į patalpas ir iš ten išnešė svetimą turtą, todėl nėra jokio pagrindo šiuo atveju apelianto vaidmens laikyti antraeiliu.

Į aplinkybes, kad O. L. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl atsižvelgti į tai dar kartą, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo. Negalima sutikti ir su apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, kad O. L. padėjo išaiškinti nusikaltimą, nusikaltimo bendrininką bei rasti pagrobtus daiktus.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų bylos duomenų, policijos pareigūnai pirmiausia gavo operatyvinės informacijos apie galimą O. L. dalyvavimą šių nusikalstamų veikų padaryme bei pagrobtų daiktų buvimo vietas. Kratos metu pas E. B. buvo rastas pagrobtas elektrinis grąžtas. Po to, 2009-04-22 apklausos metu E. B. nurodė, kad grąžtą jis pirko iš O. L.. O. L. dėl vagystės pirmą kartą buvo apklaustas po šio liudytojo apklausos- 2009-04-27, t.y. po nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Tai rodo, kad apeliantas neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų padėję išaiškinti jo padarytas nusikaltimas veikas- jis neatvyko į policiją ir savanoriškai neprisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, o pripažino ir nurodė tik tas aplinkybes, dėl kurių prieš jo apklausas jau buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų.

Apeliacinio skundo teiginys, kad O. L. padeda sugyventinei išlaikyti ir auginti vaikus, yra deklaratyvus ir nėra pagrindas švelninti bausmę, kadangi apeliantas niekur nedirba, legalių pajamų neturi, todėl jis išlaikyti vaikų negali.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo O. L. veikas, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas įvykdė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už vagystes, nusikalto paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą neatlikęs bausmės už analogišką nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą jis laikytinas recidyvistu ir tai turi reikšmės skiriant bausmę. Šiomis aplinkybėmis BK 56 str. 1 d. tipine bausme už nusikaltimą laiko laisvės atėmimą. Taigi teismas pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas jam skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes: už 178 str. 2 d. – laisvės atėmimą, už 187 str. 3 d. – areštą. O. L. 3 kartus baustas administracine tvarka, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, anksčiau atliktos bausmės įtakos nuteistojo asmenybei nepadarė, gyvenimo būdo jis nepakeitė. Įvertinęs tai, kad yra viena O. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., skyrė laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 187 str. 3 d., skyrė arešto bausmę. Abi bausmės savo trukme nežymiai didesnės už sankcijose numatytus bausmių vidurkius ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, švelninti jas, ar atidėti bausmės vykdymą kaip prašoma skunduose, nėra pagrindo.

O. L. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus vos pusei metų po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui, už analogiškų nusikaltimų- vagysčių darymą anksčiau ne kartą teistas, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad jis daugiau nebedarys nusikaltimų šiuo metu yra visiškai deklaratyvus ir kolegija tokiais apelianto pažadais visiškai netiki.

Kadangi O. L. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijos, bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d. 2 p; 5 d. 2 p.), be to, prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės mažesnė dalis. Taigi, bausmės subendrintos tinkamai, kaip to reikalauja įstatymas, bendrindamas bausmes, teismas įstatymų taip pat nepažeidė.

Kadangi O. L. paskirtosios bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiais visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, apelianto gynėjos skundo teiginys, kad O. L. skirtos griežtos bausmės dydžiui įtakos turėjo tai, kad nukentėjusiojo žmona galimai užima aukštas pareigas, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl atmestinas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo O. L. bei jo gynėjos advokatės R.Čibirienės apeliacinius skundus atmesti.