Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-655-425/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-09-24Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-06-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-24
Bylos Nr.
2A-655-425/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08616-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
UAB „Marisa“
Ieškovas
BUAB „SG auto“
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-655-425/2013

Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08616-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 21.4.1.2; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Marisa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-504-902/2013 pagal ieškovo BUAB „SG auto“ ieškinį atsakovui UAB „Marisa“, tretiesiems asmenims antstoliui S. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Regitra“, S. J. dėl sandorio pripažinimo niekiniu, restitucijos taikymo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo BUAB „SG auto“ atstovas ieškiniu prašė pripažinti niekine 2011 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovo UAB ,,SG auto“ ir atsakovo UAB ,,Marisa” sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Ford Mondeo, priteiti iš atsakovo 35 000 Lt ieškovo naudai, taip pat iš atsakovo prašo priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-595-278/2012 UAB „SG auto iškėlė bankroto bylą“, vėlesne nutartimi patvirtino BUAB "SG auto" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 344 339,48 Lt sumai.

UAB "SG auto" ir UAB "Marisa" 2011 m. lapkričio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1. punktą, UAB "SG auto" perdavė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Ford Mondeo, indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB "Marisa" šią transporto priemonę priėmė bei sumokėjo už ją šios sutarties 2.1. punkte nustatytą 35 000 Lt kainą tokia tvarka: šalys susitarė įskaityti 24 958,32 Lt UAB "SG auto" skolą UAB "Marisa", kilusią iš 2011 m. lapkričio 15 d. Reikalavimų perleidimo ir įskaitymo sutarties, šalys susitarė įskaityti 10 041,68 Lt UAB "SG auto" skolą UAB "Marisa", kilusią iš UAB "Marisa" atlikto mokėjimo už UAB "SG auto" UAB "SEB Lizingas".

2011 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą Nr.08-19-2510, išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB "SG auto" turto - 54067,21 Lt, 2011 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą Nr.0-320-1664, išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB "SG auto" turto – 44 168,77 Lt ir sprendimus perdavė vykdymui antstoliui S. R.. 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam UAB „SG auto" turtui, o jo neturint ar turint mažiau - pinigines lėšas 53849,52 Lt sumai. 2012 m. sausio 9 d. antstolis S. R. pateikė išieškojimo negalimumo aktą iš UAB „SG auto" turto, kadangi pagal VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra" išrašus bei bankines užklausas - UAB „SG auto" turto neturėjo. Ieškovas nurodė, kad UAB „SG auto“ ir UAB „Marisa“ sudarytas sandoris yra niekinis, negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, buvo sudarytas pažeidžiant nustatytą draudimą 2011 m. spalio 21 d. teismo nutartimi. Sandorio sudaryti neprivalėjo, be to, apie ketinimą parduoti nebuvo pranešta viešai, taip užkertant kelią parduoti transporto priemones didesne kaina ir padengti skolas bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino niekine ir negaliojančia 2011 m. lapkričio 17 d. tarp UAB ,,SG auto“ ir UAB ,,Marisa“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės Ford Mondeo; taikė restituciją ir priteisė iš UAB ,,Marisa“ BUAB ,,SG auto“ naudai 35 000 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 35 000 litų sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 663,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš UAB ,,Marisa“ 1 132 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „SG auto“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai bendrovei, o sandoris, nors ir atlygintinai, bet įskaitymo būdu perleidžiant įmonės, kuri dėl finansinių sunkumų pripažinta bankrutuojančia, turtą, kuris turi tam tikrą materialią vertę, neabejotinai pažeidžia kreditorių teises ir interesus, nes taip sumažinamas bankrutuojančios bendrovės turtas, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Marisa“ buvo nesąžininga, nes šio trečiojo asmens direktorius, kaip pripažino teismo posėdžio metu, žinojo apie UAB „SG auto“ finansinius sunkumus, įmonės turtui taikytus areštus ir kad įmonei gresia bankrotas. Be to, automobilis buvo nuomojamas, iš jo gaunamos pajamos, todėl nebuvo būtinybės sudaryti ginčo objektu tapusio sandorio. 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam UAB „SG auto" turtui, o jo neturint ar turint mažiau - areštavo pinigines lėšas 53 849,52 Lt sumai. 2011 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta galiojant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, Panevėžio AVMI sprendimams ir antstolio priimtiems patvarkymams areštuoti turtą, todėl sudarytas sandoris prieštaravo nustatytiems draudimams ir laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Marisa“ automobiliu naudojasi jau daugiau nei metus, jo vertė yra sumažėjusi, teismas nurodė, kad taikant restituciją automobilio vertė ieškovui turi būti atlyginta piniginiu ekvivalentu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Marisa“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu pritaikius restituciją nebuvo atsižvelgta, kad ieškovas ne tik įgyja nuosavybės teisę į pinigų sumą, atitinkančią automobilio pardavimo sumą, bet ir 35 000 Lt sumažina savo įsipareigojimus kreditoriui, taip nepagrįstai pagerindamas savo padėtį. UAB „Marisa“ sumokėjo 10 041,68 Lt UAB SEB lizingui už ieškovą, taip pat įskaitė ieškovo kreditorių reikalavimus 21 721,86 Lt ir 3 236,46 Lt sumoms. Teismas priimtu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, t. y. atsakovas įgyja teisę reikalauti ieškovo kreditorių UAB „Alytaus Vista“ ir UAB „EXPROMA“ grąžinti visas gautas sumas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė S. J. parodymus apie faktinę situaciją, sudarant ginčijamą sandorį, nevertino S. J. nurodytų aplinkybių, jog atsakovo atstovai nežinojo apie sunkią UAB „SG auto“ finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš lizingo davėjo UAB „SEB lizingas“ savo lėšomis negalėjo išpirkti automobilio ir negalėjo lizingo sutarties nutraukti dėl itin didelių netesybų. Apeliantas pažymėjo, jog teismas nepasiūlė atsakovui pateikti įrodymus apie automobilio vertę, tačiau tai teismui nesutrukdė nuspręsti, kad dėl sumažėjusios automobilio vertės restitucija natūra yra negalima. Ginčo automobilis yra išlikęs ir atsakovas pripažino galimybę restituciją taikyti natūra. Ieškovas, prašydamas taikyti išimtį iš bendros taisyklės, t. y. restituciją pinigais, turėjo įrodyti, kad restitucija natūra yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Jei į bylą būtų pateikti įrodymai, kuriuos teismas atsisakė išreikalauti, atsakovas būtų galėjęs įrodyti, kad sudarytas sandoris nepažeidė ieškovo kreditorių interesų. Buvau gautas lizingo davėjo pranešimas apie lizingo sutarties nutraukimą ir automobilio paėmimą, tad ieškovas būtų netekęs automobilio, tačiau vis tiek būtų reikėję mokėti įmokas pagal lizingo sutartį, todėl atsakovas, apmokėjęs visą skolinį įsipareigojimą UAB „SEB lizingas“, pagerino ieškovo kreditorių padėtį. Teismas nepagrįstai nurodo, kad sudarytas sandoris sumažina bankrutuojančios bendrovės turtą, kadangi sandorio sudarymo metu bendrovei nebuvo iškelta bankroto byla, tai buvo padaryta tik po 7 mėnesių. Be to, automobilis nebuvo ieškovo turtas iki pat sandorio sudarymo momento, jis priklausė lizingo davėjui. Aplinkybė, jog norint greičiau surasti pirkėją bei išvengti lizingo sutarties nutraukimo, buvo pasitelkti verslo kontaktai, nereiškia atsakovo nesąžiningumo, tokia verslo praktika yra įprasta. Atsakovas nebuvo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad sandorio sudarymo metu buvo susidaręs kelių tūkstančių litų skolinis įsipareigojimas bankui ir būtent dėl to atsirado ginčijamo sandorio sudarymo būtinumas. Teismo išvada, kad ieškovas galėjo vykdyti savo skolinius įsipareigojimus lizingo davėjui prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies įrodymų ir dėl to negalėjo objektyviai įvertinti susidariusios situacijos, apeliantas prašė priimtą sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Ieškovo BUAB „SG auto“ atstovas atsiliepimu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Marisa“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo atstovas pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl UAB „Alytaus Vista“ ir UAB „Exproma“ teisių ir pareigų, teismas nesprendė dėl reikalavimo perleidimo sutarties modifikavimo, be to, atsakovas neprašė šių asmenų įtraukti į bylą. Atsiliepime nurodoma, kad esant areštuotam turtui, turto perleidimas nėra galimas, nes tai iš esmės reikštų disponavimą uždrausta teise – tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir dėl to toks sandoris yra niekinis. Teismui pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, UAB „Marisa“ galės reikšti kreditorinį reikalavimą UAB „SG auto“ bankroto byloje. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio vertė nuo sandorio sudarymo nepasikeitė. Ieškovas nurodė, kad UAB „SEB lizingas“ automobilio perdavimo aktu perleido UAB „SG auto“ nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę, taigi automobilis priklausė ieškovui. Perleidus turtą ir negavus lėšų, toks sandoris pablogino ieškovo padėtį. Apeliantas, prieš įsigydamas turtą, privalėjo įsitikinti, kad šis nėra areštuotas, o aplinkybė, jog apeliantas įsigijo pradelstas reikalavimo teises iš UAB „Alytaus vista“ ir UAB „Exproma“ patvirtina, jog žinojo apie sunkią ieškovo padėtį. Ieškovas nurodė, kad UAB „SG auto“ veiklos nebevykdė nuo 2011 m. gruodžio mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad:

UAB „SG Auto“ ir AB „SEB lizingas“ 2010-03-10 sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią UAB „SG Auto“ įsipareigojo per 36 mėnesius, t. y. iki 2013-03-10 išsimokėti už automobilį Ford Mondeo 14 237,36 EUR (46 990 Lt) (T. 1, b. l. 122-126). Panevėžio apskrities VMI viršininko 2011-03-23 sprendimu nuspręsta iš UAB „SG Auto“ išieškoti 54 067,21 Lt mokestinę nepriemoką (T. 1, b. l. 21), 2011-03-24 sprendimas pateiktas vykdymui antstoliui S. R. (T., b. l. 22). 2012-01-09 antstolis S. R. informavo, kad išieškojimas nėra galimas, kadangi skolininkas UAB „SG auto“ neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar piniginių lėšų (T. 1, b. l. 25). Panevėžio apskrities VMI viršininko 2011-08-24 sprendimu nuspręsta iš UAB „SG Auto“ išieškoti 44 168,77 Lt mokestinę nepriemoką (T. 1, b. l. 23), 2011-08-25 sprendimas pateiktas vykdymui antstoliui S. R. (T. 1, b. l. 24). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-20 nutartimi areštavo solidariems atsakovams S. J. ir UAB „SG auto“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 53 849,52 Lt sumai ieškovo T. S. naudai (T. 1, b. l. 26-29).UAB „Alytaus Vista“ ir UAB „EXPROMA“ 2011-11-15 Reikalavimų perleidimo sutartimi perleido atitinkamai 21 721,86 Lt ir 3 236,46 Lt reikalavimus į UAB „SG auto“ atsakovui UAB „Marisa“ (T. 1, b. l. 173). 2011-11-18 Perdavimo nuosavybėn patvirtinimo aktu AB „SEB lizingas“ patvirtino, kad UAB „SG auto“ 2011-11-17 įvykdė visas 2010-03-10 Finansinio lizingo sutartyje numatytas sąlygas ir nuo šios datos klientui perėjo nuosavybės teisė į Lizingo sutarties dalyku esantį naudojamą daiktą (T. 1, b. l. 138).2011-11-17 UAB „SG Auto“ ir UAB „Marisa“ sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „SG Auto“ pardavė, o UAB „Marisa“ nupirko automobilį Ford Mondeo už 35 000 Lt, kuriuos sumokėjo pardavėjui tokia tvarka: įskaitė 24 958,32 Lt pardavėjo skolą iš 2011-11-15 reikalavimo perleidimo sutarties bei įskaitė 10 041,68 Lt pardavėjo skolą, kilusią iš pirkėjo atlikto mokėjimo už pardavėją AB „SEB lizingas“ (T. 1, b. l. 20). 2011-11-19 UAB „Marisa“ įregistravo nuosavybės teisę į automobilį Ford Mondeo (T. 1, b. l. 144).Panevėžio apygardos teismas 2012-06-14 nutartimi UAB „SG auto“ iškėlė bankroto bylą (T. 1, b. l. 15-17).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu bei priimtu sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas turi įtakos UAB „EXPROMA“ ir UAB „Alytaus Vista“ teisėms ir pareigoms, kadangi UAB „Marisa“ įgyja teisę reikalauti šiuos asmenis grąžinti visas pagal reikalavimų perleidimo ir įskaitymo sutartį gautas sumas. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas 2011-11-17 Pirkimo-pardavimo sandorio galiojimas ir jo sudarymas nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, o šios sutarties šalimis UAB „EXPROMA“ ir UAB „Alytaus Vista“ nėra. 2011-11-15 sudarytos Reikalavimų perleidimo sutarties teisėtumas ar galiojimas nėra kvestionuojamas ir nėra šios bylos dalykas. Teismui nėra žinomos ar aktualios UAB „Marisa“ ir UAB „EXPROMA“ bei UAB „Alytaus Vista“ Reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo priežastys, tai yra atsakovo ir UAB „EXPROMA“ bei UAB „Alytaus Vista“ tarpusavio susitarimo klausimas, kuris nenagrinėjamas šioje byloje. 2011-11-17 Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus niekine, atsakovas turės reikalavimo teisę į UAB „SG Auto“, o įrodymų, jog dėl šio sandorio panaikinimo/pripažinimo niekiniu bus sukurtos teisės ar pareigos UAB „EXPROMA“ ar UAB „Alytaus Vista“ atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių bendrovių netraukė į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti lizingo sutartį ir įrodymus apie pradelstus mokėjimus iš ieškovo, kadangi šie įrodymai būtų patvirtinę sunkią ieškovo UAB „SG auto“ finansinę padėtį ir tai, jog sandoris ieškovui buvo naudingas. Atsakovas aplinkybę, kad 2011-11-17 sandoris buvo naudingas grindžia tuo, kad buvo sumažintas įsiskolinimas kreditoriams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pirmenybė gauti savo reikalavimų įvykdymą buvo nepagrįstai suteikta UAB „Marisa“, o ne kitiems kreditoriams, kaip kad valstybės biudžetas ar darbuotojai. Atsiskaitymo pagal 2011-11-17 sutartį tvarka pažeidė kitų kreditorių interesus, kadangi pinigai pagal pardavimo sutartį buvo ne perduoti UAB „SG auto“, jog iš šios sumos būtų vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusius VMI sprendimus, tačiau buvo padarytas UAB „Marisa“ turimo reikalavimo ieškovui UAB „SG auto“ įskaitymas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis niekada nebuvo UAB „SG auto“ kreditoriumi, kadangi iš bylos aplinkybių, 2011-11-15 ir 2011-11-17 sutarčių tekstų yra matyti, jog UAB „Marisa“ iš UAB „EXPROMA“ ir UAB „Alytaus Vista“ perėmė atitinkamai 3 236,46 Lt ir 21 721,86 Lt reikalavimus į UAB „SG auto“ ir nuo 2011-11-15 UAB „Marisa“ tapo UAB „SG auto“ kreditoriumi, o 2011-11-17 už ieškovą UAB „SG auto“ pagal lizingo sutartį sumokėdamas 10 041,68 Lt AB „SEB lizingas“, atsakovas savo reikalavimą ieškovui savo noru ir rizika padidino dar 10 041,68 Lt. Taigi Pirkimo-pardavimo sutarties dieną atsakovas turėjo 35 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį nepagrįstai pirmenybės tvarka patenkino iš ieškovui priklausančio turto. Apeliantas teigė, kad LAT praktikoje nurodoma, jog nesant bankroto bylos, skolininko įprastai sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, yra leidžiamas. Pažymėtina, kad toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Taigi sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Ieškovas, sudarydamas sandorį su atsakovu, siekė išskirtinai vieno kreditoriaus - atsakovo UAB „Marisa“ interesų patenkinimo. Apeliantas teigia, jog tokių sandorių, perperkant reikalavimus, sudarymas yra įprastinė verslo praktika, tačiau atsakovas, būdamas verslo subjektu, turėjo pareigą įsitikinti, jog bendrovė, kurios skolas UAB „Marisa“ perima, sugebės įvykdyti tuos reikalavimus, o vykdydama reikalavimus, nepažeis kitų skolininkų, darbuotojų ar valstybės institucijų interesų. Atsakovui nesielgiant atidžiai ir rūpestingai bei tokios pareigos nevykdant, negalima pripažinti, jog UAB „Marisa“ buvo sąžininga sandorio šalis. Be to, 2011-10-20 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas areštavo solidariam atsakovui UAB „SG auto“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 53 849,52 Lt sumai ieškovo T. S. naudai, todėl UAB „SG auto“, neturint jokio kito turto, 2011-11-17 įgytas automobilis Ford Mondeo taip pat teisine prasme buvo areštuotas. Tačiau kadangi automobilio nespėjus įregistruoti kaip UAB „SG auto“ nuosavybės, jis buvo perleistas UAB „Marisa“, de facto turto arešto automobiliui pritaikyti nebuvo galimybės. Konstatuotina, kad toks automobilio perleidimas taip pat pažeidė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nutartį, kuria taikytas areštas UAB „SG auto“ turtui.

Apeliantas nesutinka, kad sudarytu ginčijamu sandoriu buvo sumažintas ieškovo UAB „SG auto“ turtas, kadangi automobilis nepriklausė ieškovui, o buvo lizingo davėjo nuosavybė. Kaip matyti iš bylos dokumentų, 2010 m. sudarant lizingo sutartį, automobilio Ford Mondeo vertė buvo 46 990 Lt, ieškovas iki 2011-11-17 buvo išmokėjęs daugiau nei tris ketvirtadalius automobilio vertės. Šalys sutarė, kad 2011 m. automobilio vertė buvo 35 000 Lt. UAB „Marisa“, 2011-11-17 įvykdydama UAB „SG auto“ prievolę lizingo davėjui, įgijo teisę reikalauti UAB „SG auto“ atlyginti sumokėtą 10 041,68 Lt sumą, o tuo tarpu lizingo gavėjas įgijo nuosavybės teisę į 35 000 Lt vertės automobilį. Taigi nepaisant to, kad UAB „Marisa“, sumokėdama 10 041,68 Lt sumą AB „SEB lizingui“, padidino UAB „SG auto“ kreditorinius įsipareigojimus šia suma, tačiau bendra UAB „SG auto“ turto vertė padidėjo 35 000 Lt, į kuriuos kreditoriai būtų galėję nukreipti savo reikalavimus, o antstolis – išieškojimą. Pirkimo-pardavimo dieną UAB „SG auto“ turėjo nuosavybės teisę į automobilį Ford Mondeo, šią aplinkybę patvirtina AB „SEB lizingas“ 2011-11-18 Perdavimo nuosavybėn patvirtinimo aktas. Šį automobilį parduodant vienam kreditoriui UAB „Marisa“ ir už automobilio vertę įskaitant kreditoriaus reikalavimą, buvo sumažintas UAB „SG auto“ turto mastas ir pažeisti kitų kreditorių interesai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo, kad ieškovas privalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Marisa“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilis nebuvo pasiūlytas kitiems kreditoriams, taip užtikrinant, jog jie turėtų galimybę patenkinti savo reikalavimus iš šio turto. Ir nors atsakovas teigia, kad UAB „SG auto“ negalėjo nutraukti lizingo sutarties su lizingo davėju, tačiau pažymėtina, kad ieškovui nemokant lizingo įmokų, lizingo davėjas būtų automobilį pardavęs ir likusią nesumokėtą 10 041,68 Lt sumą atlyginęs iš parduoto turto (CK 6.574 str.), atsakovo finansinė padėtis dėl to nebūtų pablogėjusi.

Apeliantas nurodo, kad sandorį pripažinus niekiniu, ieškovo padėtis nepagrįstai pagerės, nes jis įgys teisę ne tik į priteistą 35 000 Lt sumą, bet ir į reikalavimą, kuris buvo įskaitytas automobilį perduodant UAB „Marisa“. Apeliantui paaiškintina, kad pirkimo-pardavimo sandorį pripažinus niekiniu, atsakovas UAB „Marisa“ turi teisę į 35 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį turėjo prieš sudarant šį sandorį, todėl atsakovas galės pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „SG auto“ bankroto byloje. Dėl šios priežasties atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas atsidurs geresnėje padėtyje nei buvo iki sutarties sudarymo. CK 6.146 str. numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Sutartį pripažinus niekine, ji negalioja nuo sudarymo momento, todėl šalys turėtų būtų atstatomos į pradinę padėtį, kokia buvo sutartį sudarant. UAB „Marisa“ automobiliu Ford Mondeo naudojasi jau 22 mėnesius, nemokėdama jokio nuomos mokesčio. Savaime suprantamas faktas, kad eksploatuojamo automobilio vertė mažėja, patiriami amortizacijos kaštai, todėl automobilį beveik po dviejų metų naudojimo grąžinus jo teisėtam savininkui UAB „SG auto“, ieškovas atsidurs prastesnėje padėtyje, nes automobilio vertė bus sumažėjusi, tuo tarpu UAB „Marisa“ bus suteiktas pranašumas, kadangi ši bendrovė beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi transporto priemone. CK 6.145 str. 2 d. numato, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Vadovaujantis minėta teisės norma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti restitucijos natūra, o automobilio vertę, kuri buvo niekiniu pripažinto sandorio sudarymo metu (35 000 Lt), ieškovui atlyginti piniginiu ekvivalentu.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė