Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. D., jo atstovei advokatei Linai Šikšniūtei - Vaitiekūnienei, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Tadui Gauronskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal B. D. skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros (toliau Agentūra) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūros įgaliotas pareigūnas A. G. 2010 m. birželio 3 d. (nors dokumente nurodyta 2010 m. birželio 6 d. data, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad būtent 2010 m. birželio 3 d. buvo surašytas ATP protokolas, t. y. ne vėliau nei priimtas nutarimas; tą patvirtino ir ATP protokolą surašęs pareigūnas, todėl darytina išvada, kad neteisingos datos įrašymą lėmė padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri iš esmės neturi esminės reikšmės sprendžiant ATP byloje priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą) B. D. surašė ATP protokolą už tai, kad 2010 m. gegužės 19 d. 7 val. 15 min. vykdydamas specialiąją žvejybą Vištyčio ežere, Vilkaviškio r. pagal 2010 m. balandžio 7 d. specialios žvejybos leidimą (duomenys neskelbtini) bei būdamas atsakingu asmeniu už šią žvejybą, patikrino pastatytų 4 tinklinių specialios žvejybos įrankių eilę. Neturėdami teisės, kartu su B. D. pagal minėtą leidimą vykdomose žvejybose dalyvavo J. J. ir G. S.. Tos pačios dienos vakare, apie 18 val. J. J. ir G. S., nedalyvaujant B. D., vykdė neteisėtą žvejybą tais pačiais (iš ryto patikrintais) pastatytais žvejybos įrankiais. Pagal B. D. pateiktą paaiškinimą bei žvejybos žurnalą jis žvejybos įrankius būtų tikrinęs 2010 m. gegužės 20 d. ryte. Žvejyba buvo vykdoma mažesnio akytumo statomais tinklaičiais (plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymėti tinklai, kurių akių dydžiai atitinkamai - 42 mm ir 46 mm) nei leidžiama specialios žvejybos leidimu (duomenys neskelbtini) (leidžiama naudoti 50-60 mm akių dydžio tinklaičius). Patikrinus žvejybos žurnalą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įrašai žurnale buvo taisomi, klaidingai įrašytas tinkančių akytumas, nurodant 50 mm akies dydį, 2010 m. balandžio 16 d. vykdytos specialios žvejybos metu statomi tinklaičiai nebuvo tikrinami daugiau nei parą. Tuo pažeidė Specialios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo 8, 23, 26, 31 p. ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 12, 15.2 p. reikalavimus.

Agentūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu B. D. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 87(4) str. ir jam skirta administracinė nuobauda - 300 Lt bauda (b. l. 58-59).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti; taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, skundo surašymo bei atstovavimo išlaidas.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad bauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. G. 2010 m. birželio 3 d. nutarime nurodė, kad jis 2010 m. gegužės 19 d. 7 val. 15 min. patikrino žvejybos įrankius ir su juo kartu vykdomoje žvejyboje dalyvavo J. J. ir G. S.. Minėtas inspektorius negalėjo nustatyti fakto, kad su juo kartu žvejyboje dalyvavo ir minėtieji asmenys, kadangi nurodytu laiku, t. y. 7 val. 15 min., jis nebuvo atvykęs į žvejybos vietą, be to J. J. ir G. S. nedalyvavo kartu su juo jo vykdomoje žvejyboje. Tai gali paliudyti minėtieji asmenys.

Nutarime nurodoma, kad tos pačios dienos vakare apie 18 val. jam nedalyvaujant J. J. ir G. S. vykdė neteisėtą žvejybą tais pačiais (iš ryto patikrintais) žvejybos įrankiais. Kadangi jis nedalyvavo inspektoriaus minimoje žvejyboje ir jokių nurodymų minėtiems asmenims vykdyti žvejybą nedavė, akivaizdu, kad pažeisti žvejybos tvarkos negalėjo.

Inspektorius nutarime nurodė, kad žvejybos žurnale įrašai buvo taisomi. Žvejybos žurnale yra tik vienas taisymas 73 lape, vietoj datos ir laiko įrašyta žuvų rūšis. Ši klaida pataisyta vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D21-133 „Dėl aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymo Nr. 180 „Dėl žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis, kurių 12 p. numato padarytų klaidų taisymo galimybę.

Akcentuoja, kad žurnale įrašytas tinklaičių akių dydis yra nurodytas toks, koks ir buvo naudojamas žvejyboje, t. y. įrašai yra teisingi ir atitinka realiai naudotų tinklaičių akių dydį - 50 mm. Inspektorius žvejybos vietoje buvo tik 2010 m. gegužės 19 d., kitomis dienomis jos netikrino, todėl jis neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad žvejyboje buvo naudojami kitokio akytumo tinklaičiai negu yra pažymėta žurnale.

Tvirtina, kad 2010 m. balandžio 16 d. tinklaičių nebuvo galima tikrinti dėl blogų meteorologinių sąlygų - labai stipraus vėjo. Atkreipia dėmesį į faktą, jog 2010 m. gegužės 19 d. žvejybą tikrino inspektorius E. B., tačiau jokių pažeidimų nenustatė.

Išvardintos aplinkybės rodo, kad jis nėra padaręs nutarime nurodytų pažeidimų (Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo 8, 23, 26, 31 p. ir Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 12, 15.2 p), jo kaltė dėl jų padarymo neįrodyta.

Vadovaujantis ATPK 256 str. faktiniai duomenys ATP byloje nustatomi tokiomis priemonėmis: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 259 str. protokolas yra privalomas. Šiuo atveju faktinius duomenis inspektorius galėjo nustatyti tik iš protokolo ir iš pareiškėjo paaiškinimų. Protokolas nebuvo surašytas iki nutarimo priėmimo, todėl nėra jokių įrodymų apie nustatytus neteisėtus veiksmus, tuo pačiu nėra pažeidimo sudėties.

Teismo posėdyje B. D. ir jo atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 (toliau Tvarkos aprašas), nustato specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarką ir sąlygas, specialiosios žvejybos leidimų (toliau ir Leidimas) išdavimo, paraiškų bei ataskaitų pateikimo, kompensavimo už šios žvejybos metu sugautas žuvis ir sugautų žuvų panaudojimo tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 8 p. Vykdytojo atliekamoje specialiojoje žvejyboje gali dalyvauti tik Vykdytojas ir Naudotojas bei jų įmonėse (įstaigose) dirbantys (besimokantys) asmenys. Tvarkos aprašo 23 p. pasakyta, kad Žvejybos žurnalas pildomas vadovaujantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180, išskyrus: 23.1. specialios žvejybos mokslinių tyrimų ar stebėsenos tikslais Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 29 ir 34 punktuose nurodytose žvejybos žurnalo pildymo vietose, neribojant įrašymo laiko, į žvejybos žurnalo atitinkamas grafas įrašomas tikslus žuvų svoris pagal atskiras žuvų rūšis. Šio punkto nuostata netaikoma žvejojant traukiamaisiais verslinės žvejybos įrankiais; 23.2. žuvivaisai sugautų reproduktorių kiekis į žvejybos žurnalą įrašomas ir vienetais (išskyrus seliavas), ir kilogramais (apytikslis svoris). Sugavus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše esančių rūšių žuvis ar šlakius, žurnalas pildomas po kiekvienos žuvies pagavimo, laimikiui atsidūrus valtyje ar krante; 23.3. jeigu žuvų ikrai imami žvejybos vietoje, žvejybos žurnalo skiltyje „Sužvejotas laimikis, kg“ nurodomas paimtų ikrų kiekis litrais. Aprašo 26 p. numato, kad reproduktoriai arba kitos žuvys, kurios pagal Leidimuose nustatytas sąlygas po tyrimų turi būti išleistos atgal į vandens telkinį, gaudomos ir laikomos taip, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas. Žuvims gaudyti žuvivaisai naudojami statomi tinklaičiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip du kartus per parą, kiti žvejybos įrankiai – ne rečiau kaip kartą per parą, gaudyklės, kuriomis gaudomi šamų reproduktoriai, tikrinamos ne rečiau kaip kas antrą dieną. Aprašo 31 p. reglamentuoja, kad specialiosios žvejybos metu Naudotojai privalo laikytis Tvarkos aprašo reikalavimų ir Leidime nurodytų sąlygų.

Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (toliau Taisyklės) taisyklės nustato Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų (toliau Žurnalas) išdavimo tvarką, subjektus išduodančius Žurnalus ir subjektus žvejybos metu pildančius Žurnalus. Taisyklių 12 p. numato, kad žurnalas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Pieštuku rašyti Žurnale, taisyti, trinti ir keisti įrašus draudžiama. Jei pildant padaroma klaida, visa eilutė perbraukiama ištisine vingiuota linija ir visi toje eilutėje buvę įrašai užrašomi kitoje artimiausioje eilutėje. Žurnalas pildomas nepaliekant ištisinių (nuo grafos „Data“ iki grafos „Tikslus svoris“) tuščių eilučių. Taisyklių 15.2 p. pasakyta, kad grafoje „Akių dydis (mm)“ nurodomas atitinkamo tipo žvejybos įrankio akių dydis. Statomieji tinklaičiai nurodomi tokiais akytumo intervalais: iki 28 mm, 40–45 mm, 50–60 mm, 70 mm ir didesnio akytumo.

Pagal ATPK 87(4) str. specialiosios žvejybos nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 500 Lt su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.

Nors B. D. tvirtina, kad pagal ATPK 87(4) str. buvo nubaustas nepagrįstai, tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Be to, jo paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas - tai, ar pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuoti ATP protokole nurodyti Tvarkos aprašo ir Taisyklių pažeidimai. Nagrinėjamu atveju teismas nevertina J. J. ir G. S. veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad B. D. 2010 m. gegužės 19 d. pagal 2010 m. balandžio 7 d. specialiosios žvejybos leidimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 53) vykdė specialią žvejybą Vištyčio ežere, Vilkaviškio r. Tai patvirtina ir įrašai žvejybos žurnale (b. l. 6), duomenys, išdėstyti L. M. bei A. G. 2010 m. gegužės 24 d. rašytame tarnybiniame pranešime, duomenys, išdėstyti J. J. 2010 m. gegužės 19 d. paaiškinime (b. l. 14-15) G. S. 2010 m. gegužės 19 d. paaiškinime (b. l. 16-17), B. D. 2010 m. gegužės 27 d. paaiškinime (b. l. 27) bei kiti byloje esantys įrodymai. Tiek J. J., tiek G. S. minėtuose paaiškinimuose iš esmės pripažino, kad padėdavo B. D. vykdyti specialiąją žvejybą. J. J. nurodė, kad B. D. įgaliojo jį patikrinti tinklaičius. G. S. teigimu, tinklaičiai buvo tikrinami porą kartų per parą, nes taip nurodė B. D.. Teisme apklausti J. J. ir G. S. taip pat patvirtino, kad tinklaičius 2010 m. gegužės 19 d. tikrino būtent B. D. interesais. Tiek J. J., tiek G. S. nedirbo Žuvininkystės tarnyboje prie ŽŪM, negalėjo vykdyti specialios žvejybos (Tvarkos aprašo 8 p.). Minėtos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad B. D. buvo 2010 m. gegužės 19 d. vykdytos specialios žvejybos Vištyčio ežere vykdytoju.

Agentūros 2010 m. balandžio 7 d. išduotame specialios žvejybos leidime (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad žvejybos vieta: Vištyčio ežeras, esantis Vilkaviškio rajone; žvejybos įrankiai: 10 statomų tinklaičių, kurių akių dydis 50-60 mm, ilgis po 60-70 m; už žvejybą atsakingi asmenys: B. D. ir E. S.; leidimas galioja nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2010 m. birželio 30 d.

Kaip jau buvo minėta, pagal specialios žvejybos leidimą (duomenys neskelbtini) buvo leidžiama naudoti 50-60 mm akių dydžio tinklaičiais. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, kaip už žvejybą atsakingas asmuo (E. S. 2010 m. birželio 10 d. paaiškinime (b. l. 43) nurodyta, kad jis žvejyboje nedalyvavo, o Vištyčio ežere žvejojo B. D.), šio reikalavimo nesilaikė ir 2010 m. gegužės 19 d. žvejybą vykdė 2 mažesnio akytumo statomais tinklaičiais (plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymėti tinklai, kurių akių dydžiai atitinkamai - 42 mm ir 46 mm). Nors B. D. akcentavo, kad realus naudotų tinkančių akių dydis buvo 50 mm, tai paneigė teismo posėdyje apklausti liudytojai L. M. ir A. G., nurodydami, kad du tinklaičiai buvo mažesnio akytumo. Analogiškos aplinkybės buvo pažymėtos ir L. M. bei A. G. 2010 m. gegužės 24 d. rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 25-26). Taigi, paminėtų Agentūros darbuotojų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, vieningi, detalizuoti. Byloje nėra duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo šie Agentūros darbuotojai su pareiškėju būtų konfliktavę, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti jų parodymais ir manyti, kad jie B. D. apkalba.

Nustačius, kad žvejyboje buvo naudojami ir kitokio akytumo (42 mm ir 46 mm) tinklaičiai, ATP protokole pagrįstai nurodyta, kad Žurnale klaidingai buvo įrašytas tinklaičių akytumas, nurodant 50 mm dydį (Taisyklių 15.2 p). Sutiktina su B. D. nuomone, kad pagal Taisyklių 12 p. reikalavimus įrašus Žurnale galima taisyti, tačiau taisymai turi atitikti minėtame punkte nustatytus reikalavimus („Jei pildant padaroma klaida, visa eilutė perbraukiama ištisine vingiuota linija ir visi toje eilutėje buvę įrašai užrašomi kitoje artimiausioje eilutėje. Žurnalas pildomas nepaliekant ištisinių (nuo grafos „Data“ iki grafos „Tikslus svoris“) tuščių eilučių“). Iš byloje esančio Žurnalo nuorašų (b. l. 6, 38) negalima daryti išvados, kad taisymas šiuo atveju pilnai atitiko Taisyklių 12 p. reikalavimus, kadangi taisyta buvo tik vienoje grafoje „Žvejybos įrankių tikrinimo data ir laikas“, nebuvo atliktas visos eilutės perbraukimas ištisine vingiuota linija ir visų toje eilutėje buvusių įrašų užrašymas kitoje artimiausioje eilutėje.

Pažymėtina, kad pareiškėjui taikyta administracinė atsakomybė tik dėl 2010 m. gegužės 19 d. vykdytos žvejybos naudojant mažesnio akytumo tinklaičius. Jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl žvejybos mažesnio akytumo tinklaičiais kitomis dienomis.

B. D. akcentavo, kad 2010 m. balandžio 16 d. tinklaičių nebuvo galima tikrinti dėl blogų meteorologinių sąlygų - labai stipraus vėjo. Teismas tokį pareiškėjo argumentą vertina kritiškai.Visų pirma, pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenustato išimčių, kada tinklaičiai gali būti netikrinami. Antra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus vedėjos 2010 m. birželio 15 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42)-B8-756 (b.l. 66) nurodoma, kad didžiausias vėjo greitis 2010 m. balandžio 15 d. - 2010 m. balandžio 17 d. buvo 10 m/s. Įgaliotos institucijos pateiktą rašytinį įrodymą teismas vertina kaip turintį didesnę įrodomąją reikšmę (prima facie). Akivaizdu, kad toks vėjo greitis negalėjo sutrukdyti tikrinti 2010 m. balandžio 16 d. pastatytų tinklaičių. Taigi, meteorologinės sąlygos pareiškėjo kaltės šiuo atveju nešalina. Tvarkos aprašo 26 p. pažeidimas dėl tinklaičių tikrinimo termino (ne rečiau kaip du kartus per parą) pažeidimo pareiškėjui buvo inkriminuotas pagrįstai.

Tai, kad 2010 m. gegužės 19 d. žvejybą tikrino Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius E. B. ir nenustatė jokių pažeidimų, šiuo atveju neturi jokios įtakos sprendžiant skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Agentūros darbuotojai turi įgaliojimus tikrinti vykdomas specialiąsias žvejybas ir, nustatę atitinkamus pažeidimus, taikyti pažeidėjams tam tikras teisinio poveikio priemones.

Jokių esminių procesinių pažeidimų tiriant ir nagrinėjant ATP bylą Agentūroje nebuvo padaryta. Pažeidimo protokole yra aiškiai įvardinta pažeidimo esmė, vieta, laikas ir kiti duomenys. Nutarimas iš esmės atitinka ATPK 286 str. reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, ATP protokole nurodyta data (2010 m. birželio 6 d.) faktiškai neatitinka realios pažeidimo protokolo surašymo dienos (2010 m. birželio 3 d.), tačiau ši aplinkybė (akivaizdi rašymo apsirikimo klaida) nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą dokumentą ATP byloje.

Kitos B. D. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės jo pozicijos pagrįstumo neįrodo. Vien tik deklaratyvus pareiškėjo teigimas, kad jis ATP protokole ir nutarime įvardintų Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimų nepažeidė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo įrodymui. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, nuomone. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. B. D. veika pagal ATPK 87(4) str. kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 ir 31 str.), B. D. pagrįstai skirtas ATPK 87(4) str. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Teismo vertinimu, Agentūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (LVAT biuletenis Nr. 2, p. 323). Be to, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl nutarimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu B. D. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

B. D. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimą, kuriuo B. D. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87(4) str. paskirta 300 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Netenkinti B. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.