Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-262-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2S-262-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04754-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Skolininkas
Ž. V.
Kreditorius
AB banko Snoras
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-262-622/2012Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-04754-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 122.3; 128.17
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-31 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko Snoras pakartotinį pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas Ž. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkas buvo įspėtas, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašė priverstinai išieškoti skolą, parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-31 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko 852 687,42 negrąžintą kreditą, 50 650,99 Lt nesumokėtas palūkanas, 80 228,38 Lt delspinigius, 3 762,34 Lt komisinius mokesčius, 4 761,19 Lt delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, viso 992 090,32 Lt įsiskolinimą, 10,79 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pakartotinio pareiškimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 135 Lt žyminį mokestį kreditoriui, ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 0.3097 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Skolininkas pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-31 nutartį panaikinti. Teigia, kad teismas turėjo pareigą ex officio kvalifikuoti paskolos sutartį kaip vartojimo ir vertinti jos nutraukimo tvarką, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygos: dėl vienašališko sutarties nutraukimo, dėl delspinigių bei palūkanų dydžio yra nesąžiningos bei pažeidžia vartotojo interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių sąlygų pagrįstumo nevertino. Be to, susidaręs įsiskolinimas palygint su paskolos dydžiu buvo nedidelis, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai konstatavo, kad kreditorius savo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį realizavo teisėtai, nepažeidžiant sutarties sąlygų bei tinkamai informuojant skolininką. Teigia, kad sudarytos kredito sutartys negali būti laikomos vartojimo sutartimis, nes skolininkas skolinosi ne vartojimo poreikiams tenkinti, bet komercinei veiklai susijusiai su nekilnojamojo turto prekyba vykdyti. Hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo dėl netesybų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-15 nutartimi areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininką bei įkeisto daikto savininką, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. 2011-08-18 su pakartotiniu pareiškimu kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido išieškoti tokio dydžio pinigines sumas bei parduoti įkeistą turtą iš varžytynių.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, skundžiamos nutarties priėmimo metu įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Pirminis kreditoriaus pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas areštavęs įkeistą turtą, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 1 dalis). CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu dėl skolos išieškojimo yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad hipotekos lakštą pasirašė pats skolininkas savo laisva valia, šiuo lakštu buvo įkeistas jam priklausantis turtas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad hipotekos lakštas ginčijamas teismine tvarka, kad skola kreditoriui sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą hipotekos lakštą ir pakartotinį kreditoriaus pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, t. y. nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos praėjo įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas, skola kreditorei nėra grąžinta, pagrįstai nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu – atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, kad teismas turėjo pareigą ex officio kvalifikuoti paskolos sutartį kaip vartojimo sutartį ir vertinti sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kurios yra nesąžiningos bei pažeidžia jo, kaip vartotojo interesus, nes dėl tų pačių apelianto argumentų šioje civilinėje byloje jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-03-01 nutartyje (b. l. 152-157).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-31 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas