- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- eI2-7478-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00754-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Faustos Vitkienės ir Agnės Stankevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas N. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 24S55464 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvis Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Paaiškina, jog 2022 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S122104 išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi 2 metams (leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2022 m. rugsėjo 9 d., galioja iki 2024 m. rugsėjo 9 d.). 2023 m. birželio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S96668, kuriuo nusprendė leisti jam pakeisti darbdavį į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Pareiškėjas mano, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, skubotas, priimtas deramai neįvertinus visų aplinkybių. Skunde teigia, jog atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodo, kad jis nė vieną mėnesį negavo asmens prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad teikdamas prašymą leisti pakeisti darbdavį pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymi, kad jis turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. – 2024 m. vasario 23 d. gavo 26 499,92 Eur pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, t. y. jo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos pervedamos į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir sudarė 2 409,08 Eur, todėl bendrai vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos gerokai viršijo vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA) ir atsakovo nurodomas vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas – 451,22 Eur. Taip pat teigia, kad darbdaviai – buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) ir esamas darbdavys (duomenys neskelbtini) – nevykdė savo įsipareigojimų – nedavė pakankamai darbo, nesuteikė galimybės vykdyti darbo funkcijų pilna apimtimi, nemokėjo sutarto atlyginimo, neinformavo, kokius veiksmus jam reikia atlikti Migracijos departamente, todėl jis, siekdamas išgyventi bei gauti pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, gavo leidimą iš valstybinių institucijų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) užsiregistravo jį kaip fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, bei Lietuvos transporto saugos administracija jam 2023 m. kovo 27 d. išdavė leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjas taip pat mano, kad Migracijos departamento priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi atsakovas neatsižvelgė į jo bendras vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2022 m. liepos 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini) plytų mūrininku). Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. 2023 m. birželio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir 2023 m. birželio 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S96668 leisti pakeisti darbdavį į (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodo, kad vykdydamas užsieniečių kontrolę, duomenis apie pareiškėją patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d., o (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2023 m. liepos 21 d., tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo) tik vieną mėnesį asmens mėnesio pajamos siekė ir viršijo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytą ir įmonės (duomenys neskelbtini) įsipareigotą mokėti darbo užmokestį – 2023 m. birželio 27 d. asmeniui išmokėta atleidimo išmoka siekė 1 655,2 Eur, visais kitais mėnesiais asmens darbo užmokestis įmonėje (duomenys neskelbtini) svyravo nuo 0 Eur iki 841 Eur, neskaitant pirmiau minėtos atleidimo išmokos (darbo užmokesčio vidurkis šioje įmonėje, skaičiuojant visas išmokas – 597,34 Eur), tai yra buvo mažesnis nei nurodyta asmens prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir įmonės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) nė vieną mėnesį nesiekė tarpininkavimo rašte darbdaviui ar darbo funkcijai pakeisti įsipareigoto darbo užmokesčio (850 Eur) – vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį sudarė vos 241,89 Eur. Atsakovas mano, kad pareiškėjas tiek įmonėje (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nedirbo viso numatyto laiko. Migracijos departamentas pažymi, jog VSDFV duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 22 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau patikrinus asmens duomenis Licencijų informacinėje sistemoje, nustatė, kad 2023 m. kovo 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Teigia, kad išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Taip pat mano, kad iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatyta tvarka ir terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 d. vasario 19 d. priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui N. B. (duomenys neskelbtini) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas 2022 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Nr. 2206-LLG-5255 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) plytų mūrininku.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – 1 060 Eur.
5.2. Pareiškėjas taip pat pateikė Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20220621-087410 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas 1).
Tarpininkavimo rašte 1 nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui plytų mūrininku (711202), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – statyba. Taip pat nurodoma, kad užsieniečio (-tės) darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje(įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei už užsienietį (-ę) bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
5.3. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir kitus duomenis, pareiškėjui darbo pagrindu išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d.
5.4. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą Nr. 2305-LLGD-2378 leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, t. y. pareiškėjas prašė leisti pakeisti darbdavį į (duomenys neskelbtini).
Prie šio prašymo pareiškėjas pateikė naujo darbdavio Tarpininkavimo raštą darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti Nr. 20230524-094495 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas 2).
Tarpininkavimo rašte 2 nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui plytų mūrininku (711202), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – statyba. Taip pat nurodoma, kad užsieniečio (-tės) darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje(įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį bei už užsienietį (-ę) bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
5.5. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S96668 leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį į (duomenys neskelbtini).
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. vasario 19 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d., o (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2023 m. liepos 21 d. iki dabar. Tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo), tik vieną mėnesį pareiškėjo mėnesio pajamos siekė ir viršijo Prašyme nurodytą ir įmonės (duomenys neskelbtini) įsipareigotą mokėti darbo užmokestį – 2023 m. birželio 27 d. pareiškėjui išmokėta atleidimo išmoka siekė 1 655,2 Eur, visais kitais mėnesiais jo darbo užmokestis įmonėje (duomenys neskelbtini) svyravo nuo 0 Eur iki 841 Eur, neskaitant atleidimo išmokos, tai yra buvo mažesnis nei nurodyta pareiškėjo Prašyme ir įmonės Tarpininkavimo rašte 1, o darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) nė vieną mėnesį nesiekė Tarpininkavimo rašte 2 įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio (850 Eur) – vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį sudarė vos 241,89 Eur, kas rodo, kad pareiškėjas tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nedirbo viso numatyto darbo laiko ar jam buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas Prašyme ir Tarpininkavimo raštuose 1 ir 2. Be to, pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 22 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą. Pareiškėjui 2023 m. kovo 27 d. buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Tokia situacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, tad buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
9. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
10. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. vasario 19 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d., o (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2023 m. liepos 21 d., tačiau per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo) tik vieną mėnesį jo mėnesio pajamos siekė ir viršijo Prašyme nurodytą ir įmonės (duomenys neskelbtini) įsipareigotą mokėti darbo užmokestį, o darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) nė vieną mėnesį nesiekė Tarpininkavimo rašte 2 įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio.
12. Iš teismui pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad pareiškėjui buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d. išmokėdavo nuo 0 Eur iki 841 Eur, neskaitant atleidimo įmokų (2022 m. rugsėjo 8 d. atleidimo įmoką – 218,18 Eur; 2023 m. birželio 27 d. – 1 655,20 Eur), per kalendorinį mėnesį. Taigi, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 27 d. tik du kartus mėnesio pajamos siekė ir viršijo Prašyme nurodytą ir (duomenys neskelbtini) Tarpininkavimo rašte 1 įsipareigotą mokėti darbo užmokestį. Taip pat iš VSDFV duomenų matyti, jog pareiškėjui darbdavys (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2024 m. sausio 1 d. išmokėdavo nuo 38,64 Eur iki 447,37 Eur per kalendorinį mėnesį. Taigi, per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjo atlyginimas (duomenys neskelbtini) nė vieną mėnesį nesiekė Tarpininkavimo rašte 2 įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio.
13. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (VSDFV) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad VSDFV duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą.
14. Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo Prašyme, tiek ir darbdavių Tarpininkavimo raštuose 1 ir 2 buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtus darbdavius nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo Prašyme bei buvo nurodytas Tarpininkavimo raštuose 1 ir 2. Tad esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Be to, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi pakankamai lėšų ir gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. – 2024 m. vasario 23 d. gavo 26 499,92 Eur pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, t. y. jo vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos pervedamos į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir sudarė 2 409,08 Eur, todėl bendrai vidutinės mėnesinio darbo užmokesčio pajamos gerokai viršijo vieną ir MMA ir atsakovo nurodomas vidutines mėnesinio darbo užmokesčio pajamas – 451,22 Eur. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas su skundu pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėja, kad pakako lėšų pragyvenimui Lietuvoje.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai ir pateikti duomenys niekaip nepaneigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes jo darbdaviai – tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), reikiamo darbo užmokesčio nemokėjo. Tad vien šis pagrindas yra pakankamas pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Antra, vertinant Migracijos departamento Sprendime nurodytą kitą laikino leidimo panaikinimo teisinį pagrindą – UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pareiškėjo nurodytų argumentų ir pateiktų duomenų kontekste, pasakytina, kad pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas surašytas ne lietuvių kalba. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi, be kita ko, buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti oficialius vertimus, bet pareiškėjas jų nepateikė. Tad šie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Tai reiškia, kad pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini)sąskaitos išrašas negali būti vertinamas ir juo negali būti vadovaujamasi.
17. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad darbdaviai – buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) ir esamas darbdavys (duomenys neskelbtini) – nevykdė savo įsipareigojimų – nedavė pakankamai darbo, nesuteikė galimybės vykdyti darbo funkcijų pilna apimtimi, nemokėjo sutarto atlyginimo, neinformavo, kokius veiksmus jam reikia atlikti Migracijos departamente. Taip pat pareiškėjas skunde pažymėjo, jog yra užsienietis, silpnesnioji pusė, todėl nesupranta visų teisės aktų reikalavimų. Siekdamas išgyventi bei gauti pakankamai lėšų ir reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje pradėjo vykdyti individualią veiklą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai niekaip nepaneigia byloje nustatytų svarbių aplinkybių, kurios, minėta, sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šie pareiškėjo argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi.
Teisėjų kolegija dar pastebi, kad pagal VSDFV duomenis, pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 22 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą; pareiškėjui 2023 m. kovo 27 d. buvo išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Tačiau pareiškėjo Prašyme ir Tarpininkavimo raštuose 1 ir 2 nebuvo nurodyta, kad jis nedirbs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o vykdys individualią veiklą.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko. Pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi negavo jo Prašyme nurodyto ir Tarpininkavimo raštuose 1 ir 2 įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio.
Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, jis faktiškai nedirbo (nedirba) viso darbo laiko pas minėtus darbdavius ir negavo reikiamo darbo užmokesčio, bet realiai vykdo (vykdė) individualią pavėžėjo veiklą.
19. Pareiškėjas dar mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.
Tačiau šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
20. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.