Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam L. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., pabaiga – 2021 m. vasario 14 d.

Panevėžio rajono apylinkės teismo 1987 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio (toliau – anksčiau galiojusio) BK 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, remiantis anksčiau galiojusio BK 47 straipsniu, atidėtas 2 m.; Panevėžio rajono apylinkės teismo 1988 m. lapkričio 23 d. pagal anksčiau galiojusio BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 3 dalį nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis anksčiau galiojusio BK 43 straipsniu subendrinus su 1987 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirtas 3 m. laisvės atėmimas; Kupiškio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 17 d. pagal anksčiau galiojusio BK 146 straipsnio 3 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį paskirtas 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimas. 1996 m. birželio 12 d. pagal BK 54² straipsnį paleistas lygtinai 6 mėn. 9 d. 1995 m. gruodžio 21 d. amnestija (4 straipsnis) sumažinta 1/3 dalimi iki 5 mėn. 19 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad L. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip minėta anksčiau, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (24 balai), nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – pažeidė pataisos įstaigos nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda ir, nors paskirta nuobauda negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas taip pat įvertina tai, kad L. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą disponavimą, anksčiau buvo ne kartą teistas ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. L. S. padarytas nusikaltimas, už kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra ypač pavojingas, darantis žalą ne tik ekonomikai, bet ir visuomenės moralei, sveikai gyvensenai. Be to, jis teistas keturis kartus, tris kartus už vagystes. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą. Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 14 d.). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Nors socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam L. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (24 balai), tačiau išlieka aktualus ir kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai. Nors minėtas kriminogeninis veiksnys yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau, kaip minėta, L. S. nesielgė nepriekaištingai – bausmės atlikimo metu neteisėtai disponavo uždraustais daiktais ir už tai jam buvo pareikštas papeikimas (nuobauda negaliojanti). Įvertinus tai, kas paminėta, nors nuteistasis aštuonis kartus skatintas, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu L. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. priimtą nutarimą Nr. 93-561 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-561 taikyti nuteistajam L. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė