- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-1300-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49053-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2018 m. spalio 20 d. 20. 15 val. Ignacavos k., Ašmintos sen., Prienų r., kelio Kaunas - Prienai - Alytus 30 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. K. vardu registruotą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,33 promilės girtumas). Tokie A. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
Iš kaltinamojo A. K. apklausos protokolų (b. l. 88-89, 92) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena su buvusia žmona E. K., veda bendrą ūkį, abu naudojasi E. K. vardu registruotu automobiliu „Opel Astra“. 2018 m. spalio 11 d. po pietų jis gėrė alkoholį ir jautėsi apsvaigęs. Vakare sugalvojo važiuoti iš Kauno į Kapčiamiestį. Pasiėmęs garaže laikomą automobilį „Opel Astra“ neblaivus važiavo keliu Kaunas - Prienai - Alytus. Apie 20.15 val. jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 2,33 promilių girtumą. E. K. nežinojo, kad jis neblaivus vairavo jai priklausantį automobilį, nes dieną su ja nebendravo. Gailisi neblaivus vairavęs automobilį.
Liudytojas Ž. Š. parodė (b. l. 53-54), kad 2018 m. spalio 11 d. apie 20.15 val. patruliuojant tarnybiniu policijos automobiliu su Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. R. kelio Kaunas - Prienai - Alytus 30 km. pamatė atvažiuojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo po visą savo eismo juostą. Sustabdžius automobilį nuo vairuotojo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinus girtumą jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas.
Liudytoja E. K. parodė (b. l. 56-57, 60-61), kad 2017 m. birželio mėnesį už 200 Eur pirko automobilį „Opel Astra“. Automobiliu naudojasi ji ir buvęs sutuoktinis A. K., su kuriuo kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Automobilį su A. K. pirko bendromis lėšomis. 2018 m. spalio 11 d. ryte ji išėjo į darbą, o A. K. liko namuose. Vakare sugrįžusi į namus vyro nerado. 2018 m. spalio 11 d. apie 21 val. A. K. telefonu pranešė, kad jis Prienų rajone sulaikytas neblaivus vairavęs automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, liudytojų E. K. ir Ž. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
2018 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis (b. l. 6-10), kuriuo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti kelio Kaunas - Prienai - Alytus 30 km., Ašmintos sen., Prienų r. sav., paimtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10361/2018(01) (b. l. 13), kuria konstatuota, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilių etilo alkoholio;
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas (b. l. 17) patvirtina, kad, automobilio Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra E. K.;
iš transporto priemonės registracijos liudijimo H258187 (b. l. 16) matyti, kad automobilio Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nurodyta E. K..
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 2,33 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė baudą leisti sumokėti dalimis ir nekonfiskuoti automobilio (b. l. 96-101).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis A. K. praeityje neteistas (b. l. 72-73), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 74), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 78), vykdo individualią veiklą (b. l. 76). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, yra tinkama bausmė pirmą kartą teisiamam asmeniui.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo paskirtą baudą išdėstyti dalimis (b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nurodyta, jog dirba pagal verslo liudijimą, duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, byloje nėra pateikta, įrodymų apie kaltinamojo vardu registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimus indėlius bei santaupas bei išlaikytinius byloje taip pat nėra, o įstatymas baudos mokėjimo išdėstymo nenumato, todėl kaltinamojo prašymas tenkintinas iš dalies ir A. K. nustatytinas ilgesnis nei 2 mėnesiai paskirtos baudos sumokėjimo terminas, o būtent 4 mėnesiai (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. K., atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, turimą galiojančią administracinę nuobaudą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 17) matyti, jog automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. K. vardu, kuri nurodė, jog nežinojo, jog jos buvęs vyras A. K., su kuriuo ji kartu gyvena ir toliau veda bendra ūkį, vairavo jai priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Bylos duomenimis E. K. minėtą automobilį įsigijo kartu su A. K. iš bendrų lėšų, abu juo naudojosi. Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog minėtu automobiliu pagal kartu gyvenančių kaltinamojo ir buvusios sutuoktinės susiklosčiusius tarpusavio santykius A. K. galėjo netrukdomai naudotis minėta transporto priemone ir tam atskiro leidimo ar atsiklausimo nereikėjo, todėl kaltinamojo parodymai, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, buvo paimtas be turto savininko žinios ir leidimo, vertintini kritiškai ir paneigtini pirmiau aptartais duomenimis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ženkliai viršijęs lengvo girtumo laipsnio normą, prokurorės siūlymu konfiskuotinas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. K. vardu. Automobilio registracijos liudijimas ir du užvedimo rakteliai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotini už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Kaltinamsis A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso tvaka (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 11 d. 20.40 val. iki 2018 m. spalio 12 d. 11.15 val. (b. l. 83-84), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
A. K. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos 2018 m. spalio 12 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 93-95).
Kardomąją priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 35-37).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam – 75 MGL (3750,00 Eur) baudą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę 50 MGL (2500,00 Eur) baudą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti A. K. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 11 d. 20.40 val. iki 2018 m. spalio 12 d. 11.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metams ir 6 mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. K. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai automobilio registracijos liudijimą ir du automobilio užvedimo raktelius.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti A. K. ir E. K..
Išaiškinti A. K., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.