Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamiesiems: K. K., K. V., jų gynėjams advokatams: Singridai Samoškienei, Vytautui Gineikai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., ir

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. ir K. V., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015-11-20, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, K. K. iš neužrakinto S. M. garažo pagrobus 150 eurų vertės elektrinį pjūklą „Remington“ ir per tvorą perdavus ten jo laukiančiam K. V., kuris iš įvykio vietos su pagrobtu elektriniu pjūklu „Remington“ pasišalino, taip bendrai veikdami, nukentėjusiajam S. M. padarė 150 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-20 nuo ryto dirbo S. M. kieme. Išvažiuodamas iš namų S. M. pasakė, kad jį kieme užrakins, tam kad niekas nedingtų. Jis supyko ant S. M., kad šis juo nepasitiki, todėl iš pykčio sugalvojo iš neužrakinto garažo pavogti elektrinį pjūklą. Paėmęs iš garažo elektrinį pjūklą, paskambino savo draugui K. V., pasakė jam ateiti iki S. M.. Kai atėjo K. V., jis per tvorą perkėlė elektrinį pjūklą ir padavė K. V., liepė jį kur nors paslėpti ir palaikyti iki rytojaus. K. V., perėmęs iš jo elektrinį pjūklą, nuėjo, o jis liko S. M. kieme.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-20 paskambino K. K., liepė ateiti iki S. M. kiemo. Atėjęs matė, kad K. K. rankose laiko elektrinį pjūklą, jį perkėlė per tvorą ir liepė jam pjūklą kur nors paslėpti. Jis paėmęs elektrinį pjūklą, užsidėjo ant pečių ir ėjo Dienos gatve. Prie jo sustojo automobilis, iš jo išlipo S. M., pasakė, kad tai jo elektrinis pjūklas ir iškvietė policiją.

Iš 2015-11-20 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulės I. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Kaune, (duomenys neskelbtini) pranešėjęs yra sulaikęs apsivogusį asmenį. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko S. M., kuris važiuodamas gatve pamatė iš matymo pažįstamą asmenį, besinešantį jo elektrinį medžių genėjimo pjūklą. Sulaikytasis prisistatė K. V., paaiškino, kad minėtą pjūklą per tvorą jam padavė K. K., o pjūklą jis nešė į dirbtuves, patikrinti, ar veikia (b.l. 13).

Iš 2015-11-20pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Kaune (b.l.4-5).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8804 nustatyta, kad K. K. 2015-11-20, 17.20 val. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b.l. 20).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8803 nustatyta, kad K. V. 2015-11-20, 14.45 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas (b.l. 48).

2015-11-23 nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad elektrinis pjūklas ,,Remington“ jam grąžintas (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas vagyste K. K. ir K. V. pasitvirtino.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad K. K. ir K. V. pagrobė 150 eurų vertės elektrinį pjūklą ,,Remington“. Kaltinamieji savo kaltę pripažino, kaltinamasis K. K. paaiškino, kad iš pykčio S. M., iš pastarojo neužrakinto garažo pagrobė elektrinį pjūklą. Kadangi kiemo vartai buvo užrakinti, paskambino K. V., liepė ateiti iki S. M. namo. Šiam atėjus, per tvorą padavė elektrinį pjūklą ir liepė paslėpus palaikyti iki rytojaus. Kaltinamasis K. V. paaiškino, kad paskambinus K. K., atėjo iki S. M. namo, K. K. per tvorą padavė jam elektrinį pjūklą ir liepė kur nors jį paslėpti. Jį, einantį Dienos gatve su pjūklu ant pečių, sulaikė S. M., atpažinęs savo pjūklą. Tokie kaltinamųjų parodymai neprieštarauja kitai bylos medžiagai, jų parodymai tarpusavyje sutampa, nustatyta, kad vogdami elektrinį pjūklą atliko skirtingus veiksmus, tačiau veikė iš vien, turėdami bendrą tikslą – pagrobti S. M. priklausantį turtą. Kadangi kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė didesnė negu 3 MGL, bet mažesnė negu 5 MGL, t. y. pagal baudžiamąjį įstatymą toks turtas laikomas nedidelės vertės, jų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 4 d.

K. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

K. V. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas A. J. prašymas perduoti K. K. ir K. V. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant A. J. prašymui perduoti K. K. ir K. V. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką. Kadangi K. K. ir K. V. teisiami pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darytina išvada, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas A. J. yra kaltinamųjų kaimynas, gyvenantis netoliese, abu kaltinamuosius pažįsta nuo vaikystės, juos sieja artimas kaimynystės ryšys, geri tarpusavio santykiai, dažnai bendrauja. A. J. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis yra Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinės vyr. eilinis, teigiamai charakterizuojamas tarnybos vado. A. J. paaiškino teismui, kad savo patarimais ir savo elgesio pavyzdžiu galėtų patarti kaltinamiesiems dėl teisingo elgesio, be to, kaltinamieji jam patys pasipasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad K. K. ir K. V. gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-11-16 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4945 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis, ginant K. V. – 75,27 eurų, 2015-11-17 pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-4968 – 69,48 eurų, ginant K. K.. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš K. K. ir K. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. V., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. K. ir K. V. perduoti laiduotojo A. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. K. ir K. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.