- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-699-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25365-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Lorizon Energy“
- Ieškovas
- AB „Aksa“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Lorizon Energy“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2295-920/2017 pagal ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atsakovei UAB „Lorizon Energy“, trečiasis asmuo – AB SEB bankas, dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pagal Manto Granicko parengtą servituto planą nustatyti servitutą 0,2096 ha daliai UAB "Lorizon Energy" priklausančio žemės sklypo, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), leidžiant prieiti, remontuoti, atnaujinti ir kitaip prižiūrėti šilumos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra senosios gamyklos ribose, kur ieškovei priklauso pastatai ir 1964 m. eksploatuojami šilumos tinklai, kurie yra skirti aprūpinti ieškovei priklausančius pastatus šilumos energija. Atsakovė 2012 m. gruodžio 1 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, per kurį nutiesti ir eksploatuojami šilumos tinklai. Prašomas nustatyti servitutas yra tik 11,4 procento viso žemės sklypo, t. y. 0,2096 ha daliai iš 1,8194 ha žemės sklypo. Ieškovė sutinka kompensuoti dalį atsakovės išlaidų, susijusių su mokesčiais už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau kompensacija turėtų dengti ne daugiau 4 procentus mokėtino žemės mokesčio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė servitutą 0,2096 ha daliai atsakovei UAB „Lorizon Energy“ priklausančio žemės sklypo, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), leidžiant prieiti, remontuoti, atnaujinti ir kitaip prižiūrėti šilumos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal M. G. parengtą servituto planą. Priteisė iš ieškovės AB „Aksa“ atsakovei UAB „Lorizon Energy“ 11,4 procento kiekvienais metais atsakovės mokamo žemės mokesčio dydžio neterminuotą periodinę kompensaciją už naudojimąsi atsakovei UAB „Lorizon Energy“ priklausančiam žemės sklypui adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytu servitutu, leidžiant prieiti, remontuoti, atnaujinti ir kitaip prižiūrėti šilumos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas, įvertinęs įrodymus, darė išvadą, kad šilumos tinklai negalės būti eksploatuojami ir aptarnaujami nesinaudojant atsakovės žemės sklypo dalimi, be to, yra būtina atlikti šilumos tinklų remonto darbus, todėl esant šalių nesutarimui dėl servituto nustatymo, ieškovė nurodytų remonto darbų negalėtų atlikti. Todėl teismas konstatavo LR CK 4.126 straipsnyje nurodytą sąlygą, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.Teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad šilumos tinklai ieškovės vardu įregistruoti ir nuosavybės faktas išviešintas tik 2016-08-08, t. y. jau po atsakovės žemės sklypo įsigijimo 2010-12-01, pripažino neturinčia esminės reikšmės sprendžiant ginčą dėl servituto nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovei priklausantys šilumos tinklai, unikalus Nr. 4400-4232-6558, yra pastatyti 1964 metais.Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatomas 0,2096 ha daliai iš 1,8194 ha atsakovei priklausančio žemės sklypo, kas sudaro 11,4 procento viso žemės sklypo, todėl už naudojimąsi atsakovei priklausančiame žemės sklype nustatytu servitutu pagal ekvivalentinės naudos principą iš ieškovės atsakovei neterminuotai priteisė 11,4 procento kiekvienais metais mokamo žemės mokesčio periodinę kompensaciją. Ieškinį tenkinęs iš dalies, t. y. tenkinęs po vieną ieškovo ir atsakovo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Lorizon Energy“, kurios interesams atstovauja advokatė R. M., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl servituto nustatymo būtinumo.Teismo išvada, kad ieškovė naudoja šilumos tinklus šilumos energijai transportuoti, yra nepagrįsta. Teismas šią išvadą darė įvertinęs byloje esančius įrodymus: 2017-11-06 Kauno termofikacinės elektrinės raštą, AB „Aksa“ 2017-11-15 raštą, 2014-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau šie įrodymai pagrindžia priešingą aplinkybę, nei nustatė teismas – AB „Aksa“ neeksploatuoja ir nenaudoja šilumos tinklų.Teismas nevertino, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai priklauso bent vienas pastatas, į kurį galbūt tiekiama šilumos tinklais energija. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, pastatai priklauso AB „Aksa NT“.Teismas nevertino, kad byloje nėra duomenų, kad šilumos tinklai apskritai prijungti /atvesti į kokį nors pastatą ir aprūpina jį šilumos energija.Teismo išvada dėl ieškovės nuosavybės fakto išviešinimo nepagrįsta, nes ilgas nuosavybės teisių neišviešinimo faktas tik patvirtina, kad AB „Aksa“ realiai šilumos tinklų nenaudojo ir tretiesiems asmenims jų naudoti nebuvo perdavusi.Teismo nustatytas kompensacijos dydis nėra pagrįstas ir teisingas, nes nustatytas neįvertinus visų nuostolių, kuriuos patirs atsakovė. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl servituto nustatymo yra nekeistinas, prašome teismo peržiūrėti priteistos kompensacijos dydį ir ją padidinti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo nevertintas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Aksa“, kurios interesams atstovauja advokatas S. U., prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Tiek CK, tiek Kasacinio teismo praktika numato, kad servitutas gali būti nustatomas tais atvejais kada savininko teisių apribojimas yra būtinas viešpataujančio daikto tinkamam naudojimui. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina faktą, kad šilumos tinklai yra, o apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų viešus registro duomenis ar galėtų teismui sukelti abejones dėl šilumos tinklų egzistavimo. Todėl šių tinklų priežiūrai būtina prieiga prie jų, per apeliantei priklausantį žemės sklypą. Papildomi ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuriai reikalinga šiluminė energija ir kuri perkama iš trečiųjų asmenų.Pareigą įrodyti savo nuostolius ar galimus netekimus turi apeliantė, o ne ieškovė ar teismas narinėjantis ginčą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos patiriami nuostoliai dėl nustatyto servituto gali būti didesni negu apskaičiavo teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atlygintino servituto nustatymo atsakovui priklausančiame žemės sklype, leidžiant ieškovui prieiti, remontuoti, atnaujinti ir kitaip prižiūrėti ieškovui nuosavybės teise priklausančius šilumos tinklus. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir nustatydamas servitutą neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo būtinumą.Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018m. gegužės 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 ).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ).Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti žemės servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad šilumos tinklus naudoja šilumos energijai transportuoti ir savo gamyboje naudoja šilumos energiją, kuri artimiausiu metu turi būti tiekiama iš Kauno termofikacinės elektrinės. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2012m. gegužės 7d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-39 0,3201 ha žemės sklypo daliai yra nustatytos Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos ir, kad atsakovas jau yra suplanavęs šiame sklype statyti žaliavų ir veiklos reikalingų reikmenų sandėliavimo patalpas. Apylinkės teismas nustatęs paminėtas aplinkybes ieškovės ieškinį patenkino ir nustatė servitutą 0,2096 ha daliai atsakovei priklausančio žemės sklypo, leidžiant ieškovei prieiti, remontuoti, atnaujinti ir kitaip prižiūrėti šilumos tinklus, pagal parengtą servituto planą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad tokios teismo nustatytos aplinkybės, galėtų būti pagrindas patvirtinti prašomo nustatyti žemės servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimą. Kaip matyti iš Kauno termofikacinės elektrinės 2017m. lapkričio 6d. rašto Nr. KTE-3-112 turinio, adresuoto ieškovei, kad pastaruoju metu garotiekis nedirba dėl garo vartotojų nebuvimo. Ieškovė pati rašytu raštu Kauno termofikacinei elektrinei pripažino, kad šiuo metu technologiniam betono apdirbimui pagrinde naudoja šiltą vandenį bei mažesne dalimi šildymą infraraudonaisiais spinduliais ir vanduo šildomas dujinių katilų pagalba. Taigi, iš konstatuotų aplinkybių aišku, kad ieškovė šiuo metu šilumos tinklų šilumos energijai transportuoti nenaudoja. Kaip rodo bylos aplinkybės, kad ieškovė ateityje ir atsiradus poreikiui gali naudoti šilumos tinklus, tačiau tokia aplinkybė teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pagrindas servituto objektyvaus būtinumo faktui patvirtinti. Kiti byloje esantys įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėjo servituto nustatymo būtinumą ir teismas tokius įrodymus pripažino pagrįstais -2012m. gegužės 7d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100.)-39, kad 0,3201 ha žemės sklypo daliai yra nustatytos Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos taip pat nepatvirtina žemės servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą bei atsikirtimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę ir laikantis rungimosi principo ieškinį privalėjo įrodyti ieškovė, tačiau pastaroji tokios pareigos neįvykdė ir ieškinio neįrodė. Ieškovė neįrodė, kad jos teisė yra pažeista ir yra būtinybė riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę, todėl nenustačius sprendimo 16 punkte nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį patenkino ( CPK 5, CK 4. 128 straipsniai). Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, o taip pat neatsižvelgė į Kasacinio teismo suformuotą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl teismo sprendimas panaikintinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų ( už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 390 Eur, už dubliko parengimą – 390 Eur ir 70 Eur už atstovavimą). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu (Nuo 2015m. kovo 20d. nauja redakcija).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus iš ieškovės priteistinos atsakovei 575 Eur bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis už apeliacinė skundą – 75 Eur ir 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą) turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Aksa‘ į/k 133502520 1425 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Lorizon Energy“ į/k 302491095.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.