Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendžio, kuriuo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-01-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2009-09-25, apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros pusės prie mažamečio E. K., ranka užspaudė jo kaklą, taip atimdamas galimybę priešintis, o dešinėje rankoje laikydamas peilį pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Išsigandęs nukentėjusysis iš kelnių kišenės ištraukė ir perdavė V. M. 800 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson 580i“.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. neneigia atėmęs iš nukentėjusiojo E. K. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau tvirtina, jog prieš nukentėjusįjį jokio fizinio smurto nevartojo, peiliu jam negrasino, nes jo su savimi neturėjo. Apelianto teigimu, jis prie (duomenys neskelbtini) mokyklos kiemo pamatė einantį nukentėjusįjį, kuris rankoje nešėsi mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson 580i“. Apeliantas sekė nukentėjusiajam iš paskos, po to bėgdamas pro nukentėjusįjį, kairėje rankoje laikydamas raktus nuo buto, prabėgdamas pagriebė iš nukentėjusiojo rankos mobiliojo ryšio telefoną. Išsigandęs nukentėjusysis raktus galėjo palaikyti peiliu. Ar nukentėjusysis turi antrą mobiliojo ryšio telefoną, nuteistasis nukentėjusiojo neklausė. Pagrobęs iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, sustojo pažiūrėti, ar niekas jo nesiveja, matė, kaip nukentėjusysis pažiūrėjo į jį ir nubėgo į mokyklą, o nuteistasis su pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu nubėgo kiemais. Apeliantas tvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad mobiliojo ryšio telefonas nukentėjusiajam buvo sugrąžintas, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. Atsižvelgiant į tai, jog peilis kaip daiktinis įrodymas surastas nebuvo, nuteistasis V. M. prašo jo nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. M. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo V. M. nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikavo teisingai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. tvirtinimas, jog jis prieš nukentėjusįjį E. K. jokio fizinio smurto nevartojo, peiliu jam negrasino, paneigtas byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nuteistasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis jokio peilio rankose neturėjo, prie nukentėjusiojo nebuvo prisilietęs, už kaklo jo negriebė, rankoje laikė tik raktus (t. 2, b. l. 16–17).

V. M. apklausiamas kaip įtariamasis smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį neigė. Kad rankoje turėjo raktus, apklausų metu neužsiminė (t. 1, b. l. 100–101, 105–106, 110–111). Tik teisiamajame posėdyje nuteistasis sukūrė versiją, jog nukentėjusiojo E. K. apiplėšimo metu rankoje laikė raktus.

Nuteistojo V. M. parodymus, jog jis apiplėšimo metu prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, peiliu jam negrasino, paneigia nukentėjusiųjų E. K., G. B., liudytojo L. Š. nuoseklūs parodymai, nukentėjusiojo ir nuteistojo akistatos protokolo turinys.

Nukentėjusysis E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis V. M. priėjo jam iš už nugaros, iš dešinės pusės ranka užspaudė kaklą, o kai nukentėjusysis pasakė nuteistajam jį paleisti, šis paleido ir išsitraukė peilį, kurį nukreipė į nukentėjusįjį, liepė būti tyliai ir atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, pagrasino, kad jei jis telefono neatiduos, tai nukentėjusįjį papjaus. Tuo metu žmonių aplinkui nebuvo. Nukentėjusysis nuteistajam mobiliojo ryšio telefoną atidavė. Nuteistasis paklausė, ar nukentėjusysis neturi dar vieno mobiliojo ryšio telefono. Kai nukentėjusysis atsakė jog neturi, nuteistasis jam liepė bėgti. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad peilis buvo panašus į medžioklinį, tamsiai žalia rankenėle (t. 2, b. l. 17).

Nukentėjusysis E. K. dėl jo užpuolimo analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apibūdino nuteistojo V. M. išvaizdą bei jį atpažino (t. 1, b. l. 126–129), išsamiai apibūdino ir peilį, kuriuo jam grasino nuteistasis (t. 1, b. l. 7–9).

Akistatos su nuteistuoju V. M. metu E. K. taip pat tiksliai apibūdino peilį, kuriuo jam buvo grasinta, patikslino, jog peilis buvo panašus į medžioklinį, nes medžioklinį peilį yra matęs pas savo senelį, kuris yra medžiotojas (t. 1, 123–125).

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad jos sūnus yra pareigingas ir geras vaikas, fantazuoti nelinkęs. Sūnus papasakojo, kad vaikinas mobiliojo ryšio telefoną atėmė grasindamas peiliu (t. 2, b. l. 17–18).

Liudytojas L. Š. patvirtino, kad įvykio dieną E. K. atėjo į treniruotę labai išsigandęs, pasakė, jog vaikinas, grasindamas peiliu, pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 51).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis E. K. nuo pat pirmos apklausos momento davė nuoseklius ir išsamius parodymus, tiksliai apibūdino tiek jį užpuolusį vaikiną, tiek prieš jį panaudotą peilį, savo parodymus patvirtino ir akistatos su nuteistuoju V. M. metu. Apie įvykio aplinkybes iš karto po apiplėšimo nukentėjusysis papasakojo treneriui L. Š. ir savo mamai G. B.. Netikėti nukentėjusiojo E. K. parodymais, jog nuteistasis apiplėšimo metu panaudojo prieš jį peilį, nėra pagrindo.

Apylinkės teismas įrodymus įvertino taip, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl abejoti tuo, kad V. M. kaltas ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. pagrįstai, kolegija neturi jokio pagrindo.

Skirdamas bausmę V. M., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis V. M. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) prieš mažametį, anksčiau taip pat teistas už nusikaltimą nuosavybei, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. 1, b. l. 166–167).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas nuteistajam V. M. paskyrė tik trejų metų laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas pastebėjo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė prieš mažametį asmenį, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Kolegija, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, pabloginti nuteistojo padėtį negali (BPK 320 str. 3 d., 4 d.), todėl apylinkės teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.