Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. S. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad iki santuokos sudarymo ji buvo našlė ir turėjo dvi dukras. Važiuodavo į Gruziją pas gimines pasisvečiuoti ir ten susipažino su atsakovu. Atsakovas atvyko į Lietuvą ir jie susituokė 2004 m. Tauragės metrikacijos skyriuje. Kaip vyras ir žmona su atsakovu bendravo iki 2005 m. pabaigos. Nuo 2006 m. santuokinio gyvenimo nebebuvo, bendro ūkio su atsakovu nebevedė. Atsakovas buvo išvykęs uždarbiauti į Italiją, o vėliau išvyko pas gimines į Ispaniją ir daugiau nebegrįžo. Santuokos metu vaikų nesusilaukė, išlaikytinių neturi. Prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi atsakovui išvykus į užsienį ji pas jį į užsienį nenuvyko, o jis į Lietuvą negrįžo. Santuokos metu įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. ½ buto ir 17/100 ūkinio pastato. Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų 2020 m. Prašo, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Daugiau jokio turto neturi. Transporto priemonių neturi. Yra dirbanti.

A. V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė I. S. (iki santuokos sudarymo S.) ir atsakovas V. G. sudarė santuoką 2004 m. rugpjūčio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 133. Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo, kadangi abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti santuokos, atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį, o ji liko gyventi Lietuvoje. Šiuo metu gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir nutrauktina.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovės prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau nuo 2025 m. pabaigos netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas (Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4d.).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas sutinka su pateiktu reikalavimu, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog abu sutuoktiniai nesiėmė pakankamai priemonių, tam, kad išsaugotų santuoką, todėl pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turėtą pavardę – „S.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu jos turėta pavardė „S.“.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė prašo nustatyti, kad nutraukus santuoką dviejų kambarių butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), kurio 2020 m. spalio 23 d. masinio vertinimo metu nustatyta 3550,00 Eur vertė, 17/100 Pastato-Ūkinio pastato, kurio 2020 m. spalio 23 d. masinio vertinimo metu nustatyta viso pastato 3350,00 Eur vertė, 17/100 dalies vertė 569,50 Eur, esantys (duomenys neskelbtini)., yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir atitenka I. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad ieškovei bei atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ne visas butas, o ½ dalis buto su rūsiu 12,60 kv. m., su bendrojo naudojimo patalpomis a-4 (1/4 iš 10,36 kv. m.), a-6 (1/7 iš 7,25 kv. m.), bei 17/100 dalys pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. 7793-9006-8020, adresu (duomenys neskelbtini) sav. Ieškovė nurodo, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų 2020 metais, sutuoktiniams nebegyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio. Duomenų, kad atsakovas kokia nors pinigų suma prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto įsigijimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas: ½ dviejų kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr., bei 17/100 pastato-ūkinio pastato, buvo įgytas 2020 m. lapkričio mėnesį, ieškovės asmeninėmis lėšomis, o sutuoktiniai jau nuo 2005m. pabaigos gyvena skyrium jau nuo 2005 m. pabaigos, konstatuotina, kad šis ieškovės įsigytas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ½ dviejų kambarių buto su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis, , bei 17/100 pastato-ūkinio pastato, kurio, pripažintina ieškovės I. S. asmenine nuosavybe.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra, sutuoktiniai skolų neturi. Ieškovė save pilnai išlaiko, iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo (pripažinimo asmenine nuosavybe) yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (žr. Lietuvos A. T. 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką ir padalinti šalių turtą (pripažinti asmenine nuosavybe) apmokestinamas 162 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-06-19 sprendimu Nr. (8.3 Mr)ATP-C-2023-05750 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta 2024-03-27 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 613,90 Eur.

Kadangi ieškinys iš esmės patenkintas iš atsakovo valstybei priteistina – 775,90 Eur, t. y. už ieškinio teismui pateikimą (žyminis mokestis) (162 Eur), už antrinės teisinės pagalbos išlaidas (613,90 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., gimusio , santuoką, sudarytą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, , dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. S. palikti pavardę „S.“, V. G. palikti pavardę „G.“.

Pripažinti ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą: ½ dviejų kambarių buto su rūsiu 12,60 kv. m., su bendrojo naudojimo patalpomis a-4 (1/4 iš 10,36 kv.m.), a-6 (1/7 iš 7,25 kv.m.), daikto, bei 17/100 pastato-ūkinio pastato, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., 613,90 (šešis šimtus trylika eurų 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. G., valstybės naudai 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5660), mokėjimo paskirtį (žyminis mokestis).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.