- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 2YT-21650-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01003-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- P. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., G. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo sutuoktinės O. Z. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Z. bei jo atstovas advokatas A. K. nurodė, kad jis su O. Z. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravę santuoką ir kartu gyveno iki pat jos mirties. O. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pirmos eilės įpėdinių yra likę jų vaikai: sūnus A. Z. ir dukra G. Ž.. Jie į motinos palikimą nepretenduoja. Gyvendami santuokoje su O. Z. nuosavybėn 2004-07-07 iš valstybės nusipirko 1,650 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo įregistruotas žmonos O. Z. vardu. Kol žmona buvo gyva sklypą abu kartu prižiūrėję, naudojo, dirbo visą žemės sklypą, o po žmonos mirties jis vienas tą sklypą naudojo ir dirbo jame. Tą žemės sklypą valdo ir dabar. Po žmonos mirties jis toliau prižiūri žemės sklypą, moka mokesčius, perėmė žmonos asmeninius daiktus, t. y. faktiškai perėmė visą likusį turtą faktiškai jį valdydama. Po žmonos mirties dėl turto paveldėjimo nustatyta tvarka į notarą nesikreipė dėl nesupratimo, neišprusimo. Prašo nustatyti juridine reikšmę turinti faktą jog jis tokiais savo veiksmais faktiškai priėmėm palikimą. Toks fakto nustatymas jam reikalingas, kad būtų galima gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą (b. l. 2).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo P. Z. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tarnybos atstovui nedalyvaujant (b. l. 25-27).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Z. ir suinteresuotas asmuo G. Ž. savo rašytiniame atsiliepime su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sutiko, nurodė, kad jų tėvas P. Z. po motinos O. Z. mirties perėmė visą turtą, mamos asmeninius daiktus, nuotraukas daiktus, po mamos mirties toliau dirbo, prižiūrėjo žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta; P. Z. ir O. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokoje jiems gimė vaikai: sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), dukra G. Z. (Ž.) gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios mirties liudijimo kopijos (b. l. 10) matyti, kad O. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro išrašas (b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjas ir mirusioji yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2019 m. liepos 17 d. liudijime nurodyta, kad po O. Z. mirties paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas bei testamentų registre duomenų apie O. Z. palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 6).
O. Z. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1,6500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Pareiškėjo P. Z. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jo žmonos O. Z. mirties jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti priėmė pareiškėjas, patvirtina teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. Z. paaiškinimai ir G. Ž. rašytiniai paaiškinimai byloje. Pačio pareiškėjo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu apie tai, jog jis, P. Z., po žmonos O. Z. mirties toliau dirbo, prižiūrėjo nupirktą žemės sklypą, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė likusi turtą ir prižiūrėjo paveldėtą turtą ir juo rūpinosi kaip savo, tvarkė ir tvarko žemės sklypą, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Tai, kad po pareiškėjo žmonos O. Z. mirties paveldėtą turtą faktiškai valdė ir juo rūpinosi ją pergyvenęs sutuoktinis, teismo posėdyje patvirtino A. Z., nes jam šios aplinkybės gerai žinomos, nes jis padėjo tėvui tvarkyti žemės sklypą.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos O. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis P. Z. priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes visu likusiu palikėjos turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, dirbo, prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo būtinus mokesčius ir tokiu būdu likusį turtą tvarkė kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – per 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Palikėjos O. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad P. Z. mirusios sutuoktinės O. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiosios O. Z. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo P. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.