Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-30
Bylos Nr.
1A-338-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00354-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. J.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Teisėja Irma Blekaitienė Baudž. byla Nr. 1A-338-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-72-1-00354-2012-8) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-10-20 iki 2012-10-22 ir nuo 2012-11-09 iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. spalio 20 dieną, apie 21 valandą 30 minučių (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be aiškios priežasties, tyčia mesdamas du kartus betono gabalu išdaužė sunaikindamas svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – parduotuvės plastikinio lango paketo stiklą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 700 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Skunde T. J. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Apeliantas prašo sumažinti bausmę, skirtą tiek pagal BK 284 str. 1 d., tiek ir pagal BK 187 str. 1 d. Nurodo, jog kaltę pripažįsta tik nesutinka su paskirtąja, jo manymu, per griežta bausme. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, gailisi, padaryti nusikaltimai nesunkūs, civilinis ieškinys nepareikštas, apeliantas saistomas šeimyniniais ryšiais – vedęs ir jam jau daugiau kaip 3 mėnesiai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Apeliantas teigia, jog esant šioms aplinkybėms, teismas galėjo paskirti bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41straipsmyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Parenkant bausmės rūšis T. J. teisėjų kolegijos manymu teismas LR BK 54 straipsnio bei 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šias veikas jis padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, praėjus nedideliam laiko tarpui po to, kai atliko laivės atėmimo bausmę už kitus ankstesnius nusikaltimus. Be to, T. J. ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu bei smulkias vagystes. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo pavojingumą, todėl pagrįstai teismas jas vertino kaip rodančias nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeidinėti įstatymus. Tai leidžia daryti išvadą apie nuteistojo nenorą stengtis gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. Be to, padarytų nusikalstamų veikų skaičius, ankstesnių teistumų skaičius ir tai, kad naujos veikos padarytos neišnykus teistumui, rodo, jog švelnesnės priemonės nepakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t. y. nepakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų kitų teisės pažeidimų. Be to, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, asmeniui, kuris būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Vienintelė nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepersveria išvardintų aplinkybių, rodančių didesnį asmens pavojingumą, jų neigiamos reikšmės, todėl konstatuojama, jog teismas pagrįstai už LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos ir BK 187 str. 1 dalyje numatytos veikos padarymą T. J. skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Nustatant bausmės dydžius pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo pavojingumą (daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka už tyčinius pažeidimus), padarytų veikų pavojingumą (nusikaltimai tyčiniai, nesunkūs), teisingai įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalto būdamas neblaivus (5 prom.), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pagrįstai skyrė bausmes, mažesnes nei sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiuo atveju, kai nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, kaip pavojinga visuomenei asmenybė, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas esant sunkiam girtumo laipsniui, nuteistajam paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijų vidurkiai, todėl pagrindo teigti, kad jos paskirtos pažeidžiant įstatymus nėra. Įvertinus nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir yra būtinos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skunde nurodytos aplinkybės – civilinis ieškinys nepareikštas, nuteistasis vedęs, taikoma kardomoji priemonės – nėra pagrindas švelninti paskirtąsias bausmes, nes šios aplinkybės nerodo mažesnio veikų ar nuteistojo pavojingumo, todėl bausmių skyrimui esminės reikšmės neturi.

Bendrinant bausmes baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos. Kadangi BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas veikas nuteistasis padarė veikdamas viena tyčia, tais pačiais veiksmais, bausmės pagrįstai subendrintos BK 63 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, jas apimant, nes jos sudaro idealią sutaptį. Toks bendrinimo būdas yra palankesnis nuteistajam, nes galutinė bausmė negali būti didesnė nei ta, kuri paskirta už sunkiausią nusikalstamą veiką. Taigi, faktiškai T. J. skirtoji galutinė bausmė savo dydžiu sutampa su bausme, paskirta už vieną iš nusikaltimų – sunkesnįjį, todėl darytina išvada, jo galutinė bausmė paskirta teisingai ir nėra aiškiai per griežta.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisAlgirdas Remeika