Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 9 mėnesiams 1 dienai;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos ir laiko pasakyti negali, neatmeta galimybės, kad taip, kaip surašyta pranešime apie įtarimą, tik pamena, kad šiais metais, vasarą, buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykį silpnai pamena, kadangi buvo neblaivus. Dėl kokios priežasties nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pasakyti negali, paties fakto, kad paėmė kvepalus nepamena, pamena tik, kai vėliau jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Nepamena, kur pas jį jie rado kvepalus ir paėmė. Vėliau jį nuvedė iki apsaugos posto, atvyko policijos pareigūnai, greitai įformino dokumentus dėl vagystės, tačiau jis manė, kad buvo administracinė atsakomybė, tik atėjęs pas tyrėją sužinojo, kad už kvepalų vagystę numatyta baudžiamoji atsakomybė. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam laisvės apribojimą, kadangi yra įrašytas į (duomenys neskelbtini), važinėja į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o žiemos pradžioje yra paskirtas (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. B. parodė, kad dirba įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirba pamainomis, nuo 10 val. iki 21 val. 2024 m. liepos 6 d. darbą pradėjo 10 val., dirbo kartu su savo kolegėmis: vadove D. J., S. D., N. K. Apie 18.23val., jai baigus bendrauti su klientu ir apžiūrinėjant parduotuvę, pastebėjo, kad nišinių aromatų (aukštosios parfumerijos) zonoje, parduotuvės kampe, stovinėjo jai įtartinai atrodantis vyras. Vyriškis buvo apie 160 cm ūgio, su juoda striuke, atrodė netvarkingas ir su savimi turėjo kuprinę. Pastebėjus asmenį, ji kreipėsi į jį, norėdama pasiteirauti kuo gali jam padėti. Vyriškis pradėjo išeiti ir minėtos nišinių aromato zonos ir atsakė jai, kad ieško pigesnio aromato. Ji jam nurodė, kad pigesni aromatai yra kitur, ir parodė jam ranka į kitą parduotuvės vietą. Jai pradėjus su juo bendrauti, prie vyriškio priėjo ir parduotuvės vadovė D. J., bandydama su vyriškiu taip pat pradėti pokalbį, tačiau šis išėjo iš parduotuvės. Vyriškiui išėjus iš parduotuvės, ji su savo kolege D. J. apžiūrėjo parduotuvėje esančias prekes ir pastebėjo, jog nišinių aromatų zonoje joms trūksta 50 ml kvepalų buteliuko pavadinimu „Le Vainqueur“. Suprato, kad jų parduotuvė buvo apvogta minėto vyriškio. Vyriškiui išėjus iš jų parduotuvės, netrukus atėjo apsaugos darbuotojai ir atnešė iš jų parduotuvės pasisavintus „Le Vainqueur“ kvepalus. Kadangi kvepalai buvo grąžinti į parduotuvę, parduotuvė jokios turtinės žalos nepatyrė.

Pareiškime nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogti kvepalai „Le Vainqueur“, 1 vnt., 50 ml, 165 Eur vertės. Prekė grąžinta į parduotuvę, yra vaizdo medžiaga.

UAB „Eurocash1“ apsaugos darbuotojo pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d. apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasų buvo sulaikytas vaikinas, kuris iš minėtos parduotuvės pavogė kvepalus, kurių vertė 165 Eur. Vaikinas palydėtas į apsaugos postą ir perduotas policijos pareigūnams. Spec. priemonės panaudotos nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima parfumerijos parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima parduotuvė saugoma, stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Yra du įėjimai į apžiūrimą parduotuvę, vienas iš parduotuvės „MAXIMA“ pusės, kitas nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ salės. Įėjus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ matomos lentynos ir stovai su parfumerijos prekėmis. Parduotuvėje ant lubų matomos vaizdo stebėjimo kameros. Pasukus į dešinę yra nišinių (aukštos parfumerijos prekių skyrius). Ant juodai-pilkos spalvos stovo su lentynomis, antroje lentynoje nuo apačios matomi supakuoti į mėlynos spalvos dėžutes kvepalai su aukso spalvos užrašais „Le Vainqueur“; „eau de PARFUM“; RANCE 1795. Parduotuvės viduryje matomos prekybos kasos, virš kurių ant lubų taip pat matomos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vienas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą kompiuterio ekrane viršuje, dešinėje pusėje matyti data 2024 m. liepos 6 d. ir einantis laikas nuo 18.28.17. Matyti, kad įrašas atliekamas parfumerijos parduotuvėje. Matyti prekių stendai, kuriuose išdėliotos kvepalų prekės. Po parduotuvę matomas vaikštantis vyras. Vyras vilki juodos spalvos, trumpą striukę, juodos spalvos kelnes bei juodos spalvos sportbačius. Asmuo ant pečių užsidėjęs raudonos spalvos kuprinę. Matyti, kad vyras prieina prie viduryje esančio stendo su prekėmis. Vyras pasiima vieną juodos spalvos dėžutę ir pasikiša ją po striuke. Tuomet vyras nueina link parduotuvės išėjimo. Vaizdo įrašas baigiasi.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo A. Š. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šiais metais, vasarą, buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykį silpnai pamena, kadangi buvo neblaivus. Dėl kokios priežasties nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pasakyti negali, paties fakto, kad paėmė kvepalus nepamena, pamena tik, kai vėliau jį sulaikė apsaugos darbuotojai. Nepamena, kur pas jį jie rado kvepalus ir paėmė. Vėliau jį nuvedė iki apsaugos posto, atvyko policijos pareigūnai, greitai įformino dokumentus dėl vagystės, tačiau jis manė, kad buvo administracinė atsakomybė, tik atėjęs pas tyrėją sužinojo, kad už kvepalų vagystę numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs visumą surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, t. y. paties kaltinamojo A. Š., liudytojos O. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimą, apžiūros protokolus, kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. Š.– (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, be to, prokuroro siūlomi taikyti įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Įpareigoti A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Įpareigoti A. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.