Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-133/2007

2007 m. kovo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui A.G. Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1d., ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 3d., 65 str., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir 1250 Lt baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-08-24 iki 2006-11-21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. nuteistas pagal LR BK 182str. 1d. už tai, kad jis, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, žadėdamas dešimčiai mėnesių išnuomoti butą, esant (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas įgyti pasitikėjimą, 2005-06-17 sudarydamas buto nuomos sutartį su M. B., 2005-06-18 – su E. L., neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti, apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, užvaldė svetimą, E. L. priklausantį turtą, pinigus – 2000 litų, M. B. – 990 litų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo H. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė kardomajame kalinime išbūto laikotarpio įskaitymo į bausmės laiką klausimą bei neišsprendė bausmės atlikimo tvarkos klausimo.

Nuteistasis H. M. neginčija kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme bei kardomajame kalinime išbūto laikotarpio įskaitymu į bausmės laiką, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad H. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.), už kurio padarymą numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo H. M. atžvilgiu taikyti BK 62 str., 54 str. 3d. ar 75 str. nėra pagrindo. Iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Kaip matyti iš H. M. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo teistas už nusikaltimas veikas nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto lygtinio paleidimo metu. Kadangi teistumas už ankstesnį tyčinį nusikaltimą nėra išnykęs ir nėra panaikintas, H. M. vėl padarė tyčinį nusikaltimą, tai kaltinamasis yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1d.). Jo polinkį nusikalsti ir menkas socialines vertybes rodo tai, kad jis nepateisino anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo, neatliko ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, anksčiau teistas 7 kartus. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis ir nėra aiškiai per griežta, todėl už H. M. nusikalstamą veiką paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės mažinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklę pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad H. M. Kauno rajono apylinkės teismo 2003-10-10 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 2d. – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2002-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu ir 1250 Lt bauda. Kauno apygardos teismo 2004-01-13 nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2003-10-10 nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai ir 25 dienos laisvės atėmimo ir 1250 Lt bauda, turto konfiskavimas panaikintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005-01-13 nutartimi H. M. paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalto 2005-06-17 ir 2005-06-18, t.y. šią tęstinę nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu taisyklę, pagrįstai prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad H. M. skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotą tęstinę nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ir kitos bausmės – 1250 Lt baudos. Kadangi pagal BK 65 str. 2d. bausmių bendrinimo atveju bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, tai H. M. galutinė subendrinta bausmė teisingai buvo paskirta ne tik 2 metai laisvės atėmimo, bet ir 1250 Lt bauda. Mažinti šią galutinę subendrintą bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nežiūrint to, teismas nuosprendžiu privalo išspręsti bausmės atlikimo tvarkos klausimą. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad H. M. buvo paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 50 str. 3d. nuteistajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimas yra teismo pareiga. Be to, teismui paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodyti pataisos įstaigos rūšį įpareigoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 4.1.3. punktas. Dėl pataisos įstaigos rūšies nenurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas, šią klaidą ištaisant apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo H. M. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad subendrintos terminuotos 2 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimas paskirtinas atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl kardomajame kalinime išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką. Pagal BK 66 str. 1d. į bausmės laiką įskaitomas laikas, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime), o pagal minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 4.1.7. punktą į bausmės laiką būtina įskaityti ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Byloje nustatyta, kad nuteistasis H. M. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, o po veikos padarymo pasislėpė, išvykdamas į Vokietijos Federacinę Respubliką. Vykdant nuteistojo paiešką, nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo metu H. M. buvo surastas VFR, šios užsienio valstybės teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartimi suimtas dėl jo perdavimo (ekstradicijos) Lietuvos Respublikai pagal šios prašymą (2 T, b.l. 45). Iš Kauno m. VPK KP NTT asmenų paieškos skyriaus viršininko pranešimo matyti, kad 2006-08-24 H. M. paieška buvo nutraukta, nes jis konvojuotas iš Vokietijos ir uždarytas Kauno tardymo izoliatoriuje (1 T, b.l. 127). Nors pirmosios instancijos teismas į H. M. paskirtos bausmės laiką įskaitė tik laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-08-24 dienos, tačiau H. M. suėmime išbuvo daug ilgiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 17 punkto 2 dalyje nurodyta, kad pa­gal tarp­tau­ti­nę su­tar­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kai iš­duo­tam as­me­niui į su­ėmi­mo ter­mi­ną įskai­to­mas vi­sas mū­sų vals­ty­bės pra­šy­mo pa­grin­du su­im­to as­mens už­sie­nio vals­ty­bė­je su­ėmi­me iš­bū­tas lai­kas. Kaip matyti iš VFR Celės aukščiausiojo žemės teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties H. M. pagal ekstradiciją išduoti Lietuvos Respublikai, nuteistasis H. M. LR prašymo išduoti pagrindu suėmime buvo nuo 2006-03-16 (2 T, b.l. 43-50). Taigi nuteistojo H. M. suėmime išbūtas laikas yra daug didesnis, negu nurodė ir įskaitė apylinkės teismas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 19 punktą netikslus suėmime išbūto laiko įskaitymas į bausmės laiką yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti pagal BPK 328 str. 4 p. Taigi turi būti pakeista ir ta pirmosios instancijos teismo 2006-11-21 nuosprendžio dalis, kuria netiksliai įskaitytas H. M. suėmime išbūtas laikas į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Kiti apelianto argumentai, kuriais prašoma į bausmės laiką įskaityti VFR teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuo 2005-07-24, yra nepagrįsti. Tai, kad nuteistasis H. M. nuo 2005-07-24 užsienio valstybėje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už toje užsienio valstybėje padarytas nusikalstamas veikas, galima spręsti tik iš paties nuteistojo apeliacinio skundo. Tačiau kitų tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Be to, pagal LR BK 63 str. 9d. šios bausmės atlikimą būtų galima įskaityti tik tada, jeigu skirtingais nuosprendžiais bausmės būtų subendrintos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės bei Lietuvos Respublikos Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti negalima. Pagal BPK 365 str. užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti vykdoma tik tuo atveju, jeigu ji yra suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Kadangi jokia VFR teismo paskirta bausmė šiuo metu nėra suderinta su LR baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, tai VFR teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės negalima subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme bei įskaityti jau atliktos bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų minėtų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

H. M. paskirtą galutinę subendrintą terminuotą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į šios bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d. (LR BK 66 str. 1d.).

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.