Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1258-1057/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-30
Bylos Nr.
e1-1258-1057/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08348-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1258-1057/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08348-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2021 m. kovo 19 d., apie 02.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta pilnai nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas. Nuolatos gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žmonai N. S., ji yra ir valdytoja ir savininkė. Šiuo metu yra nedirbantis – registruotas darbo biržoje. 2021 m. kovo 19 d. apie 18.30 val. grįžo namo iš miesto. Namuose būdamas vartojo tik alų. Per visą vakarą išgėrė apie 6 vnt. skardinės „Volto“ alaus po 0,500ml. Visą vakarą buvo namuose žiūrėjo televizorių. Nežino kodėl, neprisimena priežasties, dėl ko išvažiavo iš namų su žmonos automobiliu. Išvažiavęs iš namų važiavo (duomenys neskelbtini) link kur tiksliai važiavo – neprisimena. Važiuojant pamatė policijos švyturėlius ir tuomet sustojo. Policijos pareigūnai paprašė jo dokumentų – automobilio dokumentus padavė. Tačiau vairuotojo pažymėjimo neturėjo ( niekada taip ir nebuvo išsilaikęs jų). Vėliau pareigūnai patikrino jo blaivumą. Alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu nustatytas 2.00 promilių girtumas, antro pūtimo metu nustatytas 1.88 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko jų neginčijo. Po ko pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Pareigūnai jį informavo, kad automobilis priverstinai bus nuvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Dėl savo veiksmų labai gailisi, tikrai nežino, kodėl atsisėdo neblaivus už automobilio vairo. Daugiau apie įvyki nieko papasakoti neturi (b. l.75-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK KPNVRS (duomenys neskelbtini) pareigose. 2021-03-18 dirbo naktinėje pamainoje nuo 19.00 val., ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyresniąja tyrėja I. K.. 2021 m. kovo 19 d., neatliekant tiesioginių funkcijų (nesant įvykių), siekiant išaiškinti ar užkardyti teisės pažeidimus, nuo 02.15 val. išvyko patruliuoti nustatytame maršrute. Apie 02.45 val. važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve, didėjančia numeracijos tvarka, priekyje pastebėjo lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimą, todėl buvo nuspręsta automobilį bei jame esančius asmenys patikrinti. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., priekinėje keleivio sėdynėje buvo V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., pas kurią prie kojų buvo pastebėtas atidarytas vyno butelis. Bendraujant su L. S. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, kad prieš dvi valandas gėrė alų. Pasiūlius L. S. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba 02.49 val. pirmo pūtimo metu nustatytas 2.00 promilių girtumas, 03.06 val. antro pūtimo metu nustatytas 1.88 promilės girtumas. L. S. alkotesterio parodymų neginčijo. 02.49 val. L. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). L. S. vairavimo faktas yra užfiksuotas tarnybinio automobilio, borto Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamera, įvykio metu filmuota BODY 1014 (b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. parodė, kad L. S. yra jos pažįstamas, jis yra jos vaikino draugas, ji su juo beveik nebendrauja. Apie tai, ar jis turi teisė vairuoti transporto priemonę ji nieko nežino. 2021 m. kovo 19 d., apie 02.30 val. jis jai paskambino norėdamas pakalbėti asmeniniais klausimais ir paprašė jos nusileisti į lauką, nes jis jau buvo prie jos namų. Priėjusi prie jo, jis buvo automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vairo. Kam priklauso minėtas automobilis ji nežino. Atėjusi ji atsisėdo pas jį į automobilį, jie su juo pradėjo bendrauti, rūkė, alkoholio nevartojo. Po to jis pasakė, kad jam reikia pavažiuoti iki namų ir paklausė, ar ji pavažiuos su juo. Ji sutiko ir nuo (duomenys neskelbtini), jie važiavo pro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), toliau (duomenys neskelbtini) gatve, link centro iki namų, esančių netoli prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“. Ten atvykus L. S. buvo išėjęs iš automobilio, nuėjęs link namo. Grįžo jis kažkur po 5 minučių, su savimi nieko nesinešė, ir tada jie toliau važiavo (duomenys neskelbtini), link jos namų, nes ji pasakė, kad jai laikas namo. Būnant kartu su L. S. jie alkoholio nevartojo, jos akivaizdoje jis alkoholio nevartojo. Bendraujant su L. S. ji alkoholio kvapo nejautė - negali pasakyti, ar jis jau atvyko pas ją būdamas išgėręs, ar pavartojo alkoholio tuo metu, kai jie vyko iki jo namų. Apie tai, kad jis vairavo automobili būdamas neblaivus, ji sužinojo tik tada, kai automobilis buvo sustabdytas ir buvo patikrintas jo girtumas. Kada ir kokį alkoholį jis vartojo ji nežino. Kai policijos pareigūnai sustabdė L. S. vairuojamą automobilį, tai ji, sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje, kojomis prilaikė ant kilimėlio stovėjusį atidarytą butelį vyno. Minėtą butelį jai padavė L. S. tuo metu, kai grįžo po to, kai buvo nuėjęs prie namų, esančių netoli prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Paduodamas butelį jis pasakė, kad ji jį prilaikytu, kadangi butelis be kamštelio. Iš kur pas jį atsirado tas butelis ji nepastebėjo L. S. jai nesakė, kur jį gavo. Butelis buvo kamštelio, jis buvo pilnas, tai buvo tamsaus vyno butelis, ar L. S. buvo gėręs iš minėto butelio pasakyti negali (b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad yra L. S. žmona, yra susituokę jau (duomenys neskelbtini) metus, veda bendra buitį ir kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turi bendra vaiką. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Ji ir valdytoja ir savininkė. Automobilį pirko pati iš savo lėšų, yra dirbanti, taip pat vežioją vaiką į mokyklą bei į kitus užsiėmimus. Todėl automobilis jai yra labai reikalingas. Todėl prašo jai leisti atsiimti automobilį iš aikštelės. Prašo kuo skubiau jį gražinti jai. Jos vyras L. S., neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo. Prieš mėnesį pradėjo tvarkytis dokumentus, norėjo laikytis teisės. 2021 m. kovo 19 d. vakare buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Ji po darbo buvo labai pavargusi todėl nuėjo miegoti o L. liko svetainėje žiūrėti toliau televizoriaus. Namuose jokiu konfliktų nebuvo jokių minčių, kad L. gali pasiimti automobilį ir kažkur išvažiuoti net nenutuokė. Ryte prabudusi pamatė, kad L. nėra ir pastebėjo, kad nėra jos automobilio. Išsigando ir pradėjo skambint ir tik po kurio laiko sužinojo, kas nutiko, kad vyras yra sulaikytas, o automobilis nuvežtas į aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). Prašo, jai kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei gražinti automobilį, kuris jai yra reikalingas darbui bei važioti vaiką. Ji prižada, kad vyrui ateityje neleis ir neduos vairuoti savo automobilio. Daugiau apie įvykį nieko papildyti neturi ( b. l. 54-55).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, 2021 m. kovo 19 d., apie 02.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija ( b. l. 5-9).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. S. 2021-03-19, 02.49 val. pirmuoju patikrinimu nustatytas 2.00 promilių girtumas, antruoju – 03.06 val. – 1,88 promilių girtumas (b. l. 11-15).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše, nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. S. (b. l. 20).

VŠĮ ,,EMPREKIS“ duomenimis automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 1790 eurų su PVM (b. l. 26).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino, kad namuose būdamas vartojo tik alų. Per visą vakarą išgėrė apie 6 vnt. skardinės „Volto“ alaus po 0,500ml. Nežino dėl ko išvažiavo iš namų su žmonos automobiliu. Išvažiavęs iš namų važiavo (duomenys neskelbtini) link, kur tiksliai važiavo – neprisimena. Važiuojant pamatė policijos švyturėlius ir tuomet sustojo. Alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu nustatytas 2.00 promilių girtumas, antro pūtimo metu nustatytas 1.88 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko jų neginčijo.

Liudytojas V. V. patvirtino, kad alkoholio kiekio matuokliu L. S. 02.49 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas, o 03.06 val. antro pūtimo metu nustatytas 1.88 promilių girtumas. Šiuos parodymus patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas.

Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent L. S. 2021 m. kovo 19 d., apie 02.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad L. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. S. sutinka su siūlomos bausmė rūšimi bei jos dydžiu. Prašo paskirtą baudą išdėstyti maksimaliam terminui ( b. l. 105).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 88-95), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 100-101), nedirbantis (b. l. 98-99). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę - 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas L. S. laikiname sulaikyme nuo 2021-03-19 02. 45 val. iki 2021-03-19 14. 50 val. (b. l. 82, 60) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis išreiškė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui, mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, teismas nustato 12 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad L. S. vairavo neblaivus, (duomenys neskelbtini) mieste, taip sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių saugumui ir gyvybei, šiuo atveju kaltinamasis nežymiai viršijo 1,51 promilių ribą (nustatytas sunkus 1,88 promilių girtumas), spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trijų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo L. S. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. S., kuri nurodė, jog automobilį įsigijo savo lėšomis, jis registruotas 2019-10-09, taip pat paaiškino, kad susituokę (duomenys neskelbtini) metai, todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią neblaivus vairavo L. S., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 1790 eurų su PVM, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius L. S. neblaivumą, 2021 m. kovo 19 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 16), grąžinta savininkui buvo 2021 m. kovo 23 d. (b. l. 27-29). Kadangi L. S. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 15,00 Eur, yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti L. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 50 MGL (2500 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti L. S. laikiname sulaikyme nuo 2021-03-19 02.45 val. iki 2021-03-19 14.50 val. (b. l. 82, 60) išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą -1790 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt) eurus.

Priteisti iš L. S. 15,00 Eur (penkiolika eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (lėšos mokamos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas; mokėjimo paskirtį nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą, pavardę).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti L. S., kad:

bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: