Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-368/2012

Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00322-2010-7

2012 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. L. (I. P. L.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš AAS „GJensidige Baltic“ Lietuvos filialo G. T. naudai priteista 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. L. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 30 d., apie 09.08 val., Vytauto gatvėje, Trakų mieste, prie parduotuvės „Maxima“, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VAZ 2106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai skersai kelio važiuojamąja dalimi, jam iš kairės į dešinę pusę judėjo dvi pėsčiosios, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p. ir 134 p. reikalavimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu partrenkė per važiuojamąją kelio dalį judančią pėsčiąją G. T., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dalyje dėl civilinio ieškinio, neskundžia, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 320 str. 3 d., byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su ta sąlyga, jeigu asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, yra įrodytas (BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Nors nuteistasis I. P. L. kaltės dėl BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo nepripažįsta, tačiau byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais - tarnybiniais pranešimais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės apžiūros protokolu liudytojų apklausos protokolais, liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, specialisto išvada pasitvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo pačios nukentėjusiosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. jeigu pati nukentėjusioji nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9, 49, 51, 55.1. punktų reikalavimų ir būtų praleidusi jo vairuojamą ir pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-01-18 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-35) pasitvirtina, kad nors nukentėjusiosios G. T. veiksmai – ėjimas per Vytauto gatvės važiuojamąją dalį ne per pėsčiųjų perėją, sudarė kliūtį automobilio vairuotojui ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau automobilio vairuotojas I. P. L., pėsčiajai sudarius kliūtį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio tikslu išvengti pėsčiosios partrenkimo, nors turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios pertrenkimo ir šie vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kelių eismo taisyklių 134 punkte, nurodyta, kad vairuotojas, tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui (jeigu jis tai gali pastebėti), privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos nuteistasis nesilaikė visų šių reikalavimų, ką patvirtina ir jau minėta specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilio „VAZ 2106“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. P. L. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas ne tik jo nurodytu 30 km/h greičiu, bet ir važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, nes pėsčiosios įžengimo į jo važiavimo krypties eismo juostą buvo didesniu kaip stabdymo kelio atstumu. Pėsčioji buvo partrenkta Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš automobilio padėtį užfiksuotą eismo įvykio schemoje, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi (išvados 5 ir 6 punktai). Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog I. P. L., pamatęs kliūtį kelyje, bandė stabdyti automobilį ar kaip nors apvažiuoti kliūtį. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teigė, jog jis, pamatęs kliūtį kelyje, stabdė savo automobilį, tačiau iš byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje stabdymo žymių nėra (t. 1, b. l. 12-16).

Kelių eismo taisyklių 133 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, meteorologinės sąlygos taip pat buvo geros, nurodytu laiku eismas toje gatvės atkarpoje nebuvo intensyvus.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 79-81, 150) nuteistasis aiškino, kad įvykio dieną jam važiuojant automobiliu, gatvės atkarpoje ties parduotuve „Maxima“ buvo intensyvus eismas, pėsčioji į kelią išėjo staiga, dėl ko jis pastarąją pastebėjo labai arti savo vairuojamojo automobilio, todėl negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Vienok, toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas pagrindinių šio įvykio dalyvių, t. y. nukentėjusiosios G. T. ir jos sesers liudytojos M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b. l. 41-42, 65-66, 150-151), kurios nurodė, kad Vytauto gatvę liudytoja M. B. jau buvo perėjusi pilnai, o G. T. jau buvo beveik perėjusi gatvę ir jai liko tik užlipti ant šaligatvio, kai ją partrenkė automobilis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad iki autoįvykio šioje kelio atkarpoje buvo intensyvus eismas, šios aplinkybės taip pat nepatvirtino nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, kurie betarpiškai buvo įvykio vietoje Liudytojais apklausti M. B. bei A. V. parodė, kad automobilių spūstis toje vietoje susidarė tik po autoįvykio. Liudytojas M. B. patvirtino ir tą aplinkybę, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, matomumas yra geras, Trakuose gatvės yra siauros, todėl vairuojant automobilį viskas gerai matosi (t. 1, b. l. 180). Be to, nukentėjusioji G. T. bei liudytoja M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jos ėjo per gatvę tik tuomet, kai įsitikino, kad nėra atvažiuojančių transporto priemonių. Netikėti šių liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios bei liudytojos M. B. parodymus patvirtina ir aukščiau paminėta specialisto išvada, kurios 6 punkte nurodyta, jog nukentėjusioji skersai gatvę jau buvo perėjusi apie šešis metrus važiuojamosios kelio dalies. Todėl kaltinamojo teiginys, kad moteris prie jo automobilio atsidūrė staiga, vertintinas kritiškai. Taigi, šie duomenys tik patvirtina, kad vairuodamas automobilį, nuteistasis nebuvo pakankamai atidus, kas ir įtakojo eismo įvykio kilimą.

Kelių eismo taisyklių 9 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusioji G. T. ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją, nėra pagrindas, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas Trakų miesto pagrindine Vytauto gatve, turėjo būti itin atsargus, nes artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Taigi, byloje surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais pilnai patvirtina P. I. L. kaltė dėl sukelto eismo įvykio, ko pasėkoje nukentėjo žmogus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. P. L. kaltė padarus nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra pilnai įrodyta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jo kaltės formos ir neįvardijo neatsargumo rūšies. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. nurodyta, jog kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai padaromi tik dėl neatsargumo, todėl apkaltinamajame nuosprendyje papildomai pasisakyti dėl kaltės formos nėra būtina, o tai, kad teismas neįvardijo neatsargumo rūšies, nagrinėjamu atveju, nuteistojo I. P. L. padarytos veikos kvalifikacijai pagal BK 281 str. 1 d., teisinės reikšmės neturi.

Nuteistasis skunde pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, už Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, pažeidimą, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nuteistajam baudžiamoji atsakomybė kilo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kuri numato atsakomybę transporto priemonių vairuotojams už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kai dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi I. P. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių 9 p. numatytą reikalavimą, dėl ko buvo sutrikdyta nukentėjusiosios G. T. sveikata, todėl jis atsako pagal baudžiamąjį kodeksą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad I. P. L. yra atsakingas už eismo įvykį, jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. l d. numatyto nusikaltimo požymius, nes jis, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, keliamų vairuotojams, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Tokiu būdu, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. P. L. apeliacinį skundą atmesti.