- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 2-2733/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Terike“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Terike“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Terike“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovui UAB „Terike“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“. Nurodė, kad atsakovas ieškovui nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartis, todėl ieškovas nuo 2011-01-02 nutraukė kredito sutartį ir kredito linijos sutartį. Atsakovo skola ieškovui sudaro 702 215,37 Lt. Pažymėjo, kad per suteiktą papildomą 30 dienų terminą atsakovas skolinių įsipareigojimo neįvykdė, todėl atsakovui turi būti iškelta bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Terike“ bei paskyrė UAB „Projektų plėtros biuras“ atsakovo bankroto administratoriumi. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į pareiškimą bei Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Nors pradelsti atsakovo įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) ir neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), įmonės nemokumą teismas nustatė išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi įmonės finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Iš byloje esančios pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad UAB „Terike“ 2011-03-31 grynasis pelnas sudarė tik 1011 Lt. Taip pat iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad pradelsta skola vien AB „Swedbank“ sudaro 702 215,37 Lt. Iš Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad pagal įvairius teismo sprendimus areštuotas 537 661,64 Lt vertės UAB „Terike“ turtas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą, nes jis laiku neatsiskaito su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad UAB „Terike“ yra nemokus, nes atsakovo įsipareigojimai viršija į jo balansą įrašyto turto vertę (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskirimo, atsižvelgė į tai, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pritarė ieškovo pasiūlytai administratoriaus kandidatūrai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Terike“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė dar nepasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui, todėl neteisingai nutartyje konstatavo, kad apeliantas atsiliepimo į ieškovo pareiškimą nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo apelianto vadovui buvo įteiktas 2011-08-29, todėl 20 dienų terminas baigėsi 2011-09-19, nes 2011-09-17 buvo nedarbo diena. Apelianto vadovas pranešimo gavimo datos įteikimo pažymoje nenurodė, tačiau pašto gavimo spaudas yra datuotas 2011-08-27, todėl net ir šiuo atveju teismas skundžiamą nutartį priėmė nepasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui.Su ieškovu vyksta derybos dėl skolos padengimo. Šiuo metu apelianto skola ieškovui sudaro tik apie 216 000 Lt. 2/3 skolos ieškovui asmeniškai padengė apelianto vadovas ir vienas iš akcininkų, kurie šiam tikslui iš ieškovo paėmė paskolą. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2011-08-12, todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo elgėsi nesąžiningai. Šiuo metu didžiausiu apelianto kreditoriumi yra R. V. , kuris nesutinka su bankroto bylos apeliantui iškėlimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais;
Šiuo metu apelianto skola ieškovui sudaro 218 317,33 Lt, dalį apelianto pradelstų įsipareigojimų ieškovui įvykdė R. V. .Teismas apelianto nemokumą nustatė įvertinęs byloje esančius apelianto finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo nustatytų aplinkybių atskiruoju skundu apeliantas neginčija, įrodymų, patvirtinančių jo mokumą, jis teismui nepateikė. Naujo apelianto kreditoriaus atsiradimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes nepaneigtas apelianto nemokumas.Skundžiama nutartis buvo priimta laikantis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų.Apeliantas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui buvo įteiktas pasirašytinai 200-08-09 ir tik po to buvo išsiųstas į teismą. Apeliantas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti.Apeliantas neįrodė, kad teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo gavo 2011-08-29.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Terike“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantui iškėlė nustatęs, kad apeliantas yra nemokus, nes jo įsipareigojimai viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas, spręsdamas apelianto mokumo klausimą ir vertindamas byloje esantį įmonės 2011 m. kovo 31 d. balansą nustatė, kad pradelsti apelianto įsipareigojimai neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tačiau pripažino apeliantą nemokiu, nes jo grynasis pelnas 2011-03-31 sudarė tik 1 011 Lt, o pradelsta skola ieškovui – 702 215,37 Lt, apelianto turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrai 537 661,64 Lt sumai. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas laiku neatsiskaito su kreditoriais, todėl jam keltina bankroto byla. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Iš byloje esančio apelianto 2011 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad apeliantas turi turto iš viso 2 067 250 Lt sumai. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu tiek apeliantas, tiek ieškovas pripažino, kad pradelstas įsipareigojimas ieškovui sumažėjo iki 218 317,33 Lt, nes didelę skolos ieškovui dalį padengė apelianto akcininkas R. V. , kuris tapo didžiausiu apelianto kreditoriumi. Duomenų apie tai, kad apelianto įsipareigojimas naujam kreditoriui R. V. yra pradelstas, byloje nėra. R. V. , būdamas apelianto akcininku, turi žinoti apie bankroto bylos apeliantui iškėlimo klausimo nagrinėjimą, tačiau reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepareiškė. Iš antstolio I. G. į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis vykdė išieškojimus iš apelianto trečiųjų asmenų naudai, kurių bendra suma sudaro 342 256,14 Lt. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo metu apelianto pradelsti įsipareigojimai kartu su skola ieškovui yra 560 573,47 Lt. Atsižvelgiant į apelianto balanse nurodytą įmonės bendrą turto vertę, nėra pagrindo konstatuoti apelianto nemokumą, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę į balanso įrašyto turto vertės. Nustačius, jog apeliantas yra mokus, pagrindo kelti bankroto bylą nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą (102 b. l.) matyti, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo apeliantui buvo įteiktas 2011-08-26. Pranešime apeliantui buvo nustatytas 20 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl apeliantas atsiliepimą turėjo teisę pateikti iki 2011-09-15 imtinai. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė 2011 m. rugsėjo 14 d., tai yra dar nesuėjus atsiliepimo pateikimo terminui. Nors apeliantas ir neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo per 5 dienas nuo ieškinio įteikimo dienos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių sąrašą, tačiau pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo nesuėjus atsiliepimo pateikimo terminui.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šiuo metu yra mokus, vykdo veiklą ir jam nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsisakytina UAB „Terike“ kelti bankroto bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti uždarajai akcinei bendrovei ,,Terike“ kelti bankroto bylą.