Utenos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus atstovui Kęstučiui Udrai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu neužtikrino, kad 2015-06-04 12.20 val. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kavinės patalpose dirbtų barmene L. Č., kuri leidus įmonės vadovui J. Š., bare priiminėjo maisto užsakymus iš lankytojų, su užsakymais ėjo į virtuvę, užsakytą maistą iš virtuvės nešė į salę lankytojams, kurie užsakyto maisto laukė. L. Č. dirbo be darbo sutarties, apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui. Tuo J. Š., būdamas darbdaviu, pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. bei padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus atstovas Kęstutis Udra paaiškino, jog J. Š. yra atestuotas darbdavys ir jis asmenis priima į darbą asmenis ir juos atleidžia. Jis turi žinoti kokia tarka tai daroma. Tą dieną atvykę į kavinę inspekcijos darbuotojai užfiksavo, jog L. Č. kavinėje dirbo barmene- priiminėjo užsakymus, nešė maistą iš virtuvės. Su L. Č. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, jog protokolas surašytas pagrįstai ir prašė skirti J. Š. baudą.

Liudytoja L. Č. parodė, jog ji ankščiau yra dirbusi J. Š. kavinėje. Tą birželio 4d , apie 8 valandą, ji paprašyta barmeno Deivido, atėjo į kavinę dirbti vietoj jo. Iš vakaro Deividas jai paskambino ir prašė už jį padirbti, nes jis mokosi ir išvyko į mokyklą. Atėjusi į kavinę ji dirbo barmeno darbą. Maždaug apie 12 valandą į kavinę atėjo pareigūnai ir užfiksavo, jog ji dirbo kavinėje barmeno darbą, kad su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tą rytą ji kavinėje matė J. Š., tačiau su juo nekalbėjo. Ji nežino ar Deividas apie jos darbą buvo suderinęs su J. Š.. Ji turėjo dirbti tik tą dieną, kol iš mokyklos sugrįš Deividas.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015-06-11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0352-0170, L. Č. paaiškinimu, išrašu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, fotonuotraukomis.

Teismas, išklausęs darbo inspekcijos atstovo paaiškinimus, pažeidėjo J. Š. paaiškinimus, liudytojos L. Č. parodymus ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą , daro išvadą, jog 2015 m. birželio 4 dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje L. Č. dirbo nelegaliai. Draudžiama veika pagal ATPK 41/3 straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi darbo kodekso 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama , kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41/3 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko , būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius : 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos , specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos , asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. (LVAT nutartis byloje Nr. N/575-2358/2009) Su L. Č. rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Ji dirbo kavinėje barmenės pareigose- priiminėjo užsakymus iš lankytojų , su užsakymais ėjo į virtuvę, užsakytą maistą nešė į salę lankytojams. Tai yra darbas , atliekamas darbdaviui . J. Š. pripažino, jog L. Č. tą dieną dirbo kavinėje be darbo sutarties, tačiau teigė, jog kavinės barmenas D. B. paprašė jį pavaduoti, kol tą dieną jis bus mokykloje. J. Š. nurodė, jog jis žinojo, jog D. B. mokosi ir jam reikės į mokyklą, tačiau nežinojo, jog būtent tą dieną. Su juo D. B. nederino, jog vietoje jo padirbs L. Č.. Atėjęs iš ryto į kavinę, matė L. Č. dirbančią, tačiau jos nuo darbo nenušalino. Tai laikytina, jog J. Š. leido kavinėje be darbo sutarties barmene dirbti L. Č.. Savo pirminiame paaiškinime J. Š. savo ranka nurodė, jog tą dieną barmenas D. B. negalėjo dirbti, tai jis pasikvietė dirbti L. Č. ir su ja darbo sutarties nesudarė. J. Š. teigė, jog ne jis tarėsi dėl L. Č. darbo kavinėje, tačiau tokie jo parodymai niekuo nepagrįsti. Jis yra bendrovės direktorius , darbdavys ir turi žinoti visas asmens įdarbinimo kavinėje taisykles, tik su juo darbuotojai turi tartis dėl išleidimo iš darbo mokslo reikalais ir kita. J. Š. yra atsakingas , jog bendrovėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai. Šiuo atveju J. Š. nepateikė teismui jokių argumentų, jog bendrovėje yra kitas asmuo atsakingas už priėmimą į darbą asmenų , ar dirbančių išleidimą iš darbo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta , o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, priimdamas šį sprendimą įvertino surinktų įrodymų visumą, įvertino esančius prieštaravimus ir aplinkybes dėl jų atsiradimo ir yra visiškai įsitikinęs, jog J. Š. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41/3 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. J. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, byloje nėra duomenų , jog J. Š. yra baustas administracine tvarka . Teismas įvertinęs padarytą pažeidimą, jo trukmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog yra pagrindas J. Š. atžvilgiu taikyti LR ATPK 30/1 straipsnio nuostatas ir J. Š. skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatymo sankcijos minimume .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. l p., teisėja

nutaria:

J. Š. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6401. Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą