Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867 pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. Al-919 (toliau – ir Įsakymas) pareiškėja yra išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Toks vertinimas, pareiškėjos manymu, yra formalus ir neatitinka valstybės principinių nuostatų užtikrinant socialiai pažeidžiamos grupės asmenų teises ir interesus. Atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, pažeidė ne tik socialiai remtinos pareiškėjos teisę įsigyti būstą, bet ir Įstatymo deklaruotus principus. Akivaizdu, kad atsakovė nesiekia pakeisti susidariusios situacijos pareiškėjos naudai, nes niekada su ja nesusiekė ir nepriminė, kad jai reikalinga pateikti trūkstamus dokumentus. Be to, atsakovė, būdama valstybės institucija, turi būti rūpestinga ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesiimti drastiškų veiksmų, konkrečiu atveju išbraukimo iš Sąrašo. Laukiančiųjų eilėje socialiniam būstui įsigyti ar išsinuomoti materialinė padėtis jau savaime yra sunki, būtent apibrėžto Įstatyme nustatyto dydžio metinių pajamų gavimas yra viena iš sąlygų teisei į socialinį būstą įgyti. Be to, teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti turi būti vertinama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nors Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, neturi pareigos informuoti apie norminius teisės aktus, informacija apie tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Sąrašo, buvo skelbiama visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2015 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. balandžio 1 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo, juolab kad apie viešai skelbiamų teisės aktų nuostatas turėjo būti asmeniškai informuota, nes teisės aktai nenumato tokios informavimo procedūros.

Atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalimi ir pažymėjo, kad Įstatymas nenumato galimybės atnaujinti terminą gyventojo turto deklaracijai pateikti, todėl manė, kad ir teismo tvarka jis negali būti pakeičiamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. Al-919 dalį, kuria D. P. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. Al-919 dalies, kuria pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Pareiškėja ginčija Įsakymo dalies dėl pareiškėjos D. P. išbraukimo iš Sąrašo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai: 1) lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriui 2007 m. liepos 4 d. pateikė prašymą dėl įrašymo į asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Tuo pagrindu pareiškėja buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Nors Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos institucijos, neturi pareigos informuoti apie norminius teisės aktus, informaciją apie tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui asmenys, išsinuomoję Savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, paskelbė visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi teisinio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo. Juolab kad apie viešai skelbiamų teisės aktų nuostatas pareiškėja neturėjo būti asmeniškai informuota, nes teisės aktai nenumato tokios informavimo procedūros.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867 pareiškėjai išsiųstas pranešimas, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. Al-919 pareiškėja yra išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, leidžianti teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (pvz., 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015).

Įvertinus skundžiamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. Al-919 dalies, kuria D. P. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, turinį kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. Al-919 pareiškėja yra išbraukta iš Sąrašo, išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, darytina išvada, jog jame yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo – Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas. Įsakyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

Vertinant minėtų aktų turinį kartu su faktais, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2017 m. birželio 15 d. raštu Nr. 62-2-867 asmeniškai informavo pareiškėją apie tai, kad asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., iš Sąrašo bus išbraukiami, darytina išvada, jog pareiškėjai skundžiamo Įsakymo, kuriuo ji išbraukta iš Sąrašo, motyvacija turėjo būti pakankamai aiški – pareiškėja išbraukta iš Sąrašo dėl to, kad laiku nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Nors pareiškėja skunde nurodo negavusi registruotu paštu jai siųsto 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. 62-2-867, kuriuo atsakovė informavo apie išbraukimą iš Sąrašo, pažymėtina, kad pareiškėja 2007 m. prašyme įrašyti ją į eilę socialiniam būstui gauti, taip pat po to teiktose turto ir pajamų deklaracijose savo gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini), ir tik 2017 m. spalio 2 d. (jau po skundžiamo akto priėmimo dienos) savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėja nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovė siuntė raštus pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad dėl pačios pareiškėjos neatsakingumo ir neatidumo bei nesirūpinimo savo teisėmis ji negalėjo laiku gauti paštu jai siunčiamos informacijos. Be to, kaip minėta, informaciją apie tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui asmenys, išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą bei pageidaujantys tokį būstą išsinuomoti, privalo iki einamųjų metų gegužės 1 dienos deklaruoti turtą, bei apie tai, kad to nepadarę asmenys bus išbraukti iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, atsakovė paskelbė visuomenės informavimo priemonėse ir Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje: 2016 m. balandžio 1 d. paskelbta kaunas.lt, 2015 m. kovo 17 d. dienraštyje „Kauno diena“, 2016 m. balandžio 23 d. savaitraštyje „Laikinoji sostinė“. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėja neturi teisinio pagrindo teigti, jog šių aplinkybių nežinojo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. administracinėje byloje Nr. A552-494/2013 konstatavo, jog „toks informavimo apie teisinio reguliavimo pasikeitimą būdas laikytinas pakankamu, kad suinteresuoti asmenys, veikdami pagal vidutiniškai rūpestingo piliečio elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus“. Savivaldybių pareigūnai teisės aktais nebuvo įpareigoti raštu informuoti atskirai kiekvieną asmenį (šeimą) apie socialinio būsto nuomos reglamentavimo pasikeitimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis numato, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi pareiga žinoti norminius teisės aktus galioja visiems asmenims ir niekas neįpareigoja vienų asmenų informuoti kitus asmenis apie viešai paskelbtus teisės aktus.

Pažymėtina ir tai, kad 2016-aisiais pareiškėja deklaraciją pateikė 2016 m. balandžio 14 d., t. y. laikydamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme bei Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatytų terminų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas iki 2017 m. gegužės 1 d.

Taigi nagrinėjamuoju atveju viešojo administravimo subjektas nurodė pagrindinius faktus ir argumentus bei teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nekyla abejonių, jog administracinio sprendimo (šiuo atveju – ginčijamo Įsakymo) priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija buvo žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir pareiškėjai, dėl kurios jis priimtas. Byloje yra pateikta Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, užpildyta pareiškėjos, tačiau ji pateikta 2016 m. liepos 13 d., t. y. po skundžiamo Įsakymo (2016 m. liepos 7 d.) priėmimo.

Nagrinėjamuoju atveju ginčijamo Įsakymo turinys nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti ir teise į teisminę gynybą – skunde teismui pareiškėja išdėstė aiškias nesutikimo su priimtu Įsakymu aplinkybes, iš kurių matyti, jog pareiškėja aiškiai suprato Įsakymo priėmimo pagrindą.

Nustačius, jog nėra pagrindo panaikinti Įsakymo dalį kaip nemotyvuotą, vertintini pareiškėjos argumentai dėl Įsakymo dalies teisėtumo iš esmės.

Skundžiamas Įsakymas priimtas remiantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2016 metus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 32 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių. Vadinasi, metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimas savivaldybei nėra formalus veiksmas, bet susijęs su joje esančios informacijos įvertinimu, siekiant patikrinti, ar asmuo dar tebeturi teisę į paramą būstui. Taigi Kauno miesto savivaldybė turėjo įvertinti ne tik pajamų deklaraciją, kuri yra reikšminga ir kitais, ne tik teisės į paramą būstui išsinuomoti tikslais, bet turėjo pareigą tiksliai įvertinti ir turto deklaraciją, kurios, kaip minėta, pareiškėja iki Kauno miesto savivaldybei priimant ginčijamą sprendimą nustatytu laiku nepateikė. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktą, asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą Įsakymą.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.