Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) kartus, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 40 parų, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. R. (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – (duomenys neskelbtini) A. R., kuriam, išeinančiam iš gyvenamojo namo į lauką, spyrė vieną kartą į nugarą, dėl to nukentėjusysis A. R. prie įėjimo durų veidu griuvo ant betono plytelių, tokiu būdu nukentėjusiajam A. R. sukėlė fizinį skausmą.

V. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena savo (duomenys neskelbtini) sodyboje (duomenys neskelbtini) lauko virtuvėje, o (duomenys neskelbtini) A. R. su (duomenys neskelbtini) gyvena gyvenamajame name. (Duomenys neskelbtini) apie 15.00 val. atėjo į gyvenamąjį namą, kur buvo neblaivus (duomenys neskelbtini) A. R. Jis pats irgi buvo gėręs alaus. A. kambaryje kažką pasakė ir jis dėl to susinervino. A., būdamas namo koridoriuje, buvo nusisukęs nugara ir ketino eiti pro duris. Tuo metu būdamas įsiutęs ir nervuotas, kaltinamasis priėjo prie A. ir tyčia vieną kartą nestipriai spyrė jam į nugarą. Lauko durys buvo atidarytos. Nuo spyrio A. griuvo, veidu atsitrenkdamas į betonuotas plyteles kieme prie įėjimo durų. Tuo metu nepagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) galėjo griūdamas nusibrozdinti veidą. A. išėjo, o jis liko namuose, kur girtavo su (duomenys neskelbtini) K. Vėliau nuėjo pas (duomenys neskelbtini) A., kur rado A. A. veidas buvo nubrozdintas. Apie 18.35 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė (duomenys neskelbtini) A. medikus, nes nusprendė, kad reikalinga medikų pagalba. Į (duomenys neskelbtini) A. namus atvyko ir pareigūnai, kurie kaltinamąjį sulaikė, patikrino jo girtumą ir nustatė 2,71 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. R. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) T. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog apie įvykį pranešė nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) V. R. Ant nukentėjusiojo A. R. kairio skruosto nustatyta kraujuojanti žaizda. A. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. R. spyrė jam į nugarą, dėl to jis nugriuvo ir susimušė veidą. V. R. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) nemušė. V. R. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Jam nustatytas 2,71 promilių neblaivumas. Smurtą patyrusiam asmeniui alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 3,32 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra gyvenamasis namas, prie jo iš kiemo pusės yra medinis priestatas. Prie priestato durų ant žemės yra trys betoninės plytelės. Į namą patenkama pro priestato nerakintas duris, kurios atsidaro į išorę.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena jam priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje esančioje lauko virtuvėje gyvena (duomenys neskelbtini) V. R. (Duomenys neskelbtini) apie pietus kartu su (duomenys neskelbtini) V. R. gyvenamojo namo kambaryje gėrė alų, nesipyko. Išėjęs į namo koridorių, ketino pro duris eiti į lauką. Tuo metu iš kambario į koridorių išėjo V. R. ir staiga, be jokios priežasties, vieną kartą spyrė į nugarą. Lauko durys buvo atidarytos, todėl nuo (duomenys neskelbtini) spyrio krito priekiu ant lauke buvusių blokelių ir susimušė kaktos kairę pusę ir kairį skruostą, bėgo kraujas. Nuėjo pas (duomenys neskelbtini) A., kur atėjęs V. R. išdaužė A. gyvenamojo namo lango stiklą. (Duomenys neskelbtini) A. iškvietė policiją. Atvykusiai policijai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) V. spyrė į nugarą ir nuo jo spyrio nukrito veidu ant blokelių, dėl to susižalojo veidą. Pareigūnai iškvietė greitąją. Nuo (duomenys neskelbtini) V. fizinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, ant nugaros sužalojimo žymių neliko. V. R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) . (Duomenys neskelbtini), po 15 val., pas jį į namus atėjo (duomenys neskelbtini) A. R., kurio veidas buvo sumuštas: kruvina kairė pusė ir kakta. A. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) V. jam spyrė į nugarą ir jis veidu nukrito ant betono, taip susižalodamas veidą. A. skundėsi, kad jam skauda sužalotą veido pusę. Kambaryje nukentėjusiajam, liudytojui ir jo sutuoktinei vartojant alkoholinius gėrimus, apie 18 val., išgirdo beldimą į duris ir pamatė V. R., kurio į vidų neįsileido. V. R. išdaužė kambario langą, todėl liudytojas 18.40 val. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams A. pasakė, kad V. R. jį sumušė. A. R. apžiūrėjo greitosios pagalbos medikai. Po to atvyko pareigūnai kartu su V. R., kuris prašė, kad jam atleistų dėl išdaužto lango stiklo.

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoja, A. R. sutuoktinė, D. R.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. R., tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – (duomenys neskelbtini) į A. R., spirdamas jam į nugarą ir šiam nukritus ant betoninių plytelių, susimušus veidą, sukėlė jam fizinį skausmą. Sukeltas pasekmes patvirtina nukentėjusiojo parodymai, paties kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis V. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. R. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. R. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. R. anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus, tarp jų šešis kartus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartą teistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis per paskutinius 5 metus iki nusikaltimo padarymo administracinėmis nuobaudomis baustas (duomenys neskelbtini) kartų, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) už tai, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,98 promilių neblaivumas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalis), paskirta 200 Eur bauda, apie jos sumokėjimą duomenų nėra, apie anksčiau paskirtų administracinių baudų sumokėjimą taip pat duomenų nėra. V. R. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. R. asmenybę, tai, kad už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis jau teisiamas septintą kartą, iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, sistemingai toliau smurtauja prieš savo šeimos narius, nesant rimtesnių ir skausmingesnių pasekmių, esant vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, maksimaliam šios bausmės rūšies terminui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. R. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti areštu devyniasdešimt parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. R. galutinę bausmę – areštą šešiasdešimt parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. R. į paskirtos bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. R.