- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-563-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- J. B. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 128.2.
2009 m. birželio10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7375-429/2008 pagal pareiškėjos J. B. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. Ž. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė testamentu jai paliktą turtą po K. U., mirusios 1994-07-31, mirties, pradėdama atsiradusį palikimą faktiškai valdyti; prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į turėtą žemę nuosavybės teisėms atkurti. Šį juridinį faktą prašė nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra K. B. (U.) testamentinė įpėdinė. K. B. (U.) 1988-12-28 ir 1989-06-05 testamentais paliko pareiškėjai visą savo turtą, o 1989-10-26 dovanojimo sutartimi perleido pareiškėjai jai priklausiusio namo esančio (duomenys neskelbtini) , dalį. K. U. (B.), jokio kito nekilnojamojo turto nebuvo įgijusi, išskyrus tą, kurį jai padovanojo, todėl į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, palikimą priėmė turtą pradėdama faktiškai valdyti. Tokio juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl to, kad ji kaip teisėta testamentinė K. B. teisių ir pareigų perėmėja galėtų toliau tęsti procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. B. priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , (buvusi (duomenys neskelbtini) ). K. B. 1992-03-19 yra pateikusi Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti jai nuosavybės teises į 2586 kv. m žemės sklypą ,esantį (duomenys neskelbtini) . Ši namų valda priklausė J. V.-S., kurio visą turtą paveldėjo K. B. pagal 1960-10-19 paveldėjimo teisės liudijimą. K. B. nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą nebuvo atkurta. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008-01-01 raštu K. U. įpėdinius informavo, kad šie privalo pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus į savo turėtą žemę. Nurodė, jog turimų dokumentų nepakanka, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į K. U. paveldėtą žemę ir pasiūlė pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į turėtą žemę arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos manymu, terminas pateikti papildomus dokumentus (kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) yra praleistas dėl suinteresuoto asmens nesavalaikio informacijos pateikimo. Tai nepriklausė nuo pareiškėjos valios, todėl yra pagrindas terminui atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškimo dalį dėl juridinio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių. Dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į turėtą žemę, nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su 1996-10-10 Kauno m. žemėtvarkos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta neatstatyti nuosavybės teisių K. U., nes nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, pareiškėja pasirašytinai supažindinta 1996-10-14. Pareiškėja praleido terminą 8 metus. Be to, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ji turėjo realią galimybę pateikti iki 2003-12-31.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija prašė pareiškimo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos J. B. Ž. pareiškimo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė testamentu jai paliktą turtą po K. U., mirusios 1994-07-31, mirties, pradėdama atsiradusį palikimą faktiškai valdyti, paliko nenagrinėtą, o reikalavimą atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti atmetė. Iš pareiškėjos priteisė 15,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 1989-10-26 dovanojimo sutarties, sudarytos su K. B., pagrindu įgijo 50/100 dalių namo (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas – nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę. 1992-03-19 K. U. (B.) pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V.-S. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) . Kartu su prašymu buvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad po J. V.-S. mirties palikimo paveldėtoja yra jo išlaikytinė K. B.. K. B. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui nepateikė jokių su buvusiu savininku J. V.-S. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Iš prijungtos Kauno m. l. teismo nutarties civ. byloje Nr. 2-2369/60-v matyti, kad K. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji paskutiniuosius 5-4 metus buvo išlaikoma mirusiojo V.-S. J., o šis faktas jai reikalingas nustatyti paveldėjimą, todėl ši teismo nutartis įrodo, kad pati K. B. neturėjo jokių giminystės ryšių su J. V.-S.. K. B.-U. mirė 1994-07-31. 1996-10-10 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius parengė pažymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“, kurioje pasiūlyta neatstatyti nuosavybės teisių K. U., nes nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Su šia pažyma 1996-10-14 pasirašytinai supažindinta pareiškėja J. B. Ž. (nuosavybės teisių atkūrimo bylos b. l. 9).
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog K. B.-U. nepateikė jokių giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų bei kad šių dokumentų nepateikė ir pareiškėja, todėl, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, K. B. nepatenka tarp asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodyta svarbi termino praleidimo priežastis (praleido terminą, nes apie dokumentų trūkumą sužinojo tik 2008 m.) prieštarauja nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėja 1996 m. pasirašytinai buvo supažindinta su pažyma „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“, kurioje pasiūlyta neatstatyti nuosavybės teisių K. U., nes nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, todėl jai nuo 1996 m. buvo žinoma apie dokumentų trūkumą. Teismo nuomone, negalima laikyti 12 metų terminą protingu terminu, per kurį pareiškėja negalėjo kreiptis, be to, giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus pareiškėja turėjo realią galimybę pateikti iki 2003-12-31, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. Teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas atstatyti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177 str., 185 str.). Teismas laikė, jog nepatenkinus minėto reikalavimo, pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja testamentu jai paliktą K. U. (B.) palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, nesukurs jai jokių teisinių pasekmių, todėl šį reikalavimą paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 297 str., 42 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja J. B. Ž. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškimo reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Janina B. Ž. priėmė testamentu jai paliktą turtą po K. U., mirusios 1994-07-31, mirties, pradėdama atsiradusį palikimą faktiškai valdyti bei atnaujinti praleistą terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti.
1) teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, priimant sprendimą teismas padarė esminių klaidų, vertindamas rašytinius įrodymus byloje. Termino praleidimo priežasčių svarbą nustato teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti pareiškėjo įrodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui pasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismas turėjo įvertinti nurodytas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų termino praleidimo priežastys buvo svarbios. Teismas teisingai nustatė, kad nuo 1996 m. pareiškėjai buvo žinoma apie trūkstamus dokumentus. 1999 m. gegužės 13 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį kilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojo 1999 m. birželio 2 d.) buvo dar išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas. Atkūrimo įstatymo l d. papildyta 3 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šie piliečiai, norintys atkurti nuosavybės teises, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2003-10-04 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-1759 (įsigaliojo 2003 m. spalio 29 d.) Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte vėl įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos normos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar tokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Priėmus šį įstatymą, pareiškėjai atsirado galimybė vėl pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, kaip testamentinei K. U. įpėdinei. Į suinteresuotą asmenį ne kartą kreiptasi klausiant, kokie veiksmai turi būti atlikti, kad būtų galima sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008-01-01 raštu K. U. įpėdinius informavo, kad privaloma pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus į savo turėtą žemę bei nurodė, kad turimų dokumentų nepakanka pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į K. U. paveldėtą žemę ir pasiūlė pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę turėtą žemę, arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo informavo, kad dokumentų nepakanka jau pasibaigus terminui pateikti papildomus dokumentus. Tokio pasiūlymo priėmimas buvo vilkinamas ilgą laiką, ir ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl terminas pateikti papildomus dokumentus (kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) yra praleistas dėl suinteresuoto asmens nesavalaikio informacijos pateikimo, nepriklausančio nuo pareiškėjos valios. Įstatymo nustatytas terminas giminystės ryšį su K. B. (U.) patvirtinantiems dokumentams pateikti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismas suklydo nevertindamas Atkūrimo įstatymo keitimo, įpildymo 1999 m. bei 2003 m. ir konstatuodamas, jog apie būtinumą pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pareiškėjai žinoma nuo 1996 m.;
2) teismas nepagrįstai nurodė, jog nenurodyta, kokiems dokumentams pateikti prašoma atnaujinti terminą. Tiek pareiškime, tiek suinteresuoto asmens rašte buvo nurodyta, jog K. U. įpėdiniai privalo pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus į savo turėtą žemę. Akivaizdu, jog pagal Atkūrimo įstatymo formuluotę 1996 metais K. B.-U. privalėjo pateikti suinteresuotam asmeniui dokumentus, pagrindžiančius giminystės ryšį su J. S.-V., tačiau tokių dokumentų tuo metu ir negalėjo būti, nes jie susituokę nebuvo. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtino, kad K. B. su J. S.- V. siejo faktiniai santuokiniai ryšiai, tačiau tai nebuvo įteisinta. Liudytojas K. B. paaiškino, jog jam yra tekę gyventi J. S.-V. namuose, teko ne kartą girdėti, kaip pastarasis aiškino, kad visą savo turtą jis ketina palikti žmonai K.. Yra matęs naminį testamentą. Dėl kokių priežasčių K. B. nusistatė išlaikytinės faktą, o ne rėmėsi naminiu testamentu, pareiškėjai nėra žinoma, ir tai nėra svarbi aplinkybė šioje byloje. Visas J. S.-V. turtas, kaip ir turtinė teisė į žemės sklypą, atiteko K. B.-U., ir tai patvirtina turto paveldėjimo liudijimas, kurį turėtų vertinti suinteresuotas asmuo, priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. K. B.-U. J. S.- V. turtą perėmė paveldėjimo liudijimu, o jai priklausiusį turtą ir turtines teises perleido pareiškėjai testamentu. Kadangi notarų biurui pareiškimas apie palikimo priėmimą nebuvo pateiktas, todėl norint įrodyti teises į K. B.-U. palikimą ir tai, jog palikimas po pastarosios mirties priimtas faktiškai jį valdant, ir buvo pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas nepagrįstai šį reikalavimą paliko nenagrinėtą motyvuodamas, kad toks juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių pasekmių. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes Atkūrimo įstatyme numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Kad įgyvendintų tiek savo kaip testamentinės įpėdinės, tiek testatorės teises po pastarosios mirties, atstovauti teismuose siekiant atkurti nuosavybės teises į K. B.-U. priklausiusį turtą, kurį ji gavo paveldėjimo teisės liudijimu, teismas privalėjo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, o ne palikti jį nenagrinėtą. Neišsprendus šio prašymo, atimta galimybė pateikti suinteresuotam asmeniui liudijimą, jog pareiškėja yra teisėta mirusios turto ir teisių bei pareigų įpėdinė;
3) teismas visiškai nevertino K. B. parodymų, kurie buvo svarbūs tiek terminui atnaujinti, tiek prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymo) 2 straipsnyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Minėto įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-02 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-178/2007) pateiktą sąvokos „nuosavybės teisių perėmėjai“ išaiškinimą, nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo CK įtvirtinto įpėdinio instituto. Nuosavybės teisių perėmėjai suprantami tik kaip asmenys, nurodyti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad K. U. nepateikė jokių giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų bei kad šių dokumentų nepateikė ir pareiškėja, konstatavo, kad K. B. (U.) nepatenka tarp asmenų, turinčių teisių į nuosavybės teisių atkūrimą;
2) apeliantės argumentams, kad terminą pateikti papildomus dokumentus praleido dėl suinteresuoto asmens nesavalaikio informacijos pateikimo prieštarauja byloje esantys įrodymai. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 1996-10-10 parengė pažymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“, kurioje pasiūlyta neatstatyti nuosavybės teisių K. U., nes nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Su minėta pažyma 1996-10-14 pasirašytinai supažindinta J. B. Ž.. Ji neginčija minėto fakto. Nuo 1996 m. pareiškėja žinojo apie dokumentų tvarkymą, tačiau tik po 12 metų kreipėsi į teismą, todėl nebuvo atidi spręsdama dėl nuosavybės teisų atkūrimo į žemę kilusius klausimus.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą. Juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė tam tikrą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialinės teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. P.; bylos Nr. 3K-47-2005).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad po J. S.-V. mirties jo turtą perėmė K. B.-U. turtinės teises ir į jai priklausantį turtą testamentu perleido pareiškėjai. Po K. B.-U. mirties pareiškėja priėmė mirusios turtą faktiniu valdymu, o ne testamentu. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Pareiškėja nurodė, kad įgyvendinti tiek savo kaip testamentinės įpėdinės, tiek testatorės teises po pastarosios mirties, atstovauti teismuose siekiant atkurti nuosavybės teises į K. B.-U. priklausiusį turtą, kurį ji gavo paveldėjimo teisės liudijimu, teismas privalėjo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, o ne palikti jį nenagrinėtą. Neišsprendus šio prašymo, iš pareiškėjos atimta galimybė pateikti suinteresuotam asmeniui liudijimą, jog pareiškėja yra teisėta mirusiosios turto ir teisių bei pareigų įpėdinė. Tačiau su apeliantės motyvais sutikti galima sutikti tik iš dalies. Bylos medžiaga neįrodyta, kad K. B.-U. įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. S.-V. nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis, B. K. įgijo teisę į palikėjo J. S.-V. turtą remiantis Kauno miesto liaudies teismo 1960 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas faktas, kad B. K., Jono buvo išlaikoma V.-S. J., mirusio 1960 m. vasario 10 d. (b. l. 7, 14). Šios teismo nutarties pagrindu B. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 45) į namų valdą (duomenys neskelbtini) piniginį indėlį taupomojoje kasoje ir aprašytus daiktus, iš viso 4036,00 rublių vertės. Tokiu būdu K. B. palikėjo turtas atiteko pagal įstatymą (įstatyminė įpėdinė), toks turto perleidimas nebuvo susijęs su buvusio nekilnojamojo turto savininko valia. Be to, kaip nustatyta, K. B. ir mirusio J. S.-V. nesiejo jokie giminystės ryšiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. 3k-3-178/2007 išaiškino, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisę į nuosavybės teisės atkūrimą turi asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šioje normoje vartojamą sąvoką „nuosavybės teisių perėmėjai“ būtina aiškinti atsižvelgiant į šio specialiojo įstatymo tikslus ir prasmę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šis asmuo galėjo būti ne tik pretendentas, bet ir nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis pagal įstatymą perėmė nuosavybės teises, tai jam taikomas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas nuosavybės teisių perėmėjo statusas. Pilietis, kuriam nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis – nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – testamentu paliko turtą, yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Šiuo atveju 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes pretendento reikalavimus atitinkantis J. S.-V. iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios jau buvo miręs (b. l. 15) ir negalėjo išreikšti savo valios, t. y. paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šios teisės J. S.-V. testamentu nepaliko B. K., be to, šių teisių B. K. neįgijo giminystės santykių pagrindu. Todėl konstatuojama, kad B. K. savarankiškų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą neįgijo, todėl išvestiniu būdu šių teisių neįgijo ir pareiškėja. Pažymėtina, kad B. K. 1989 m. susituokė su U. V., V. ir būdama santuokoje 1994 m. liepos 31 d. mirė, o jos sutuoktinis V. U. mirė 1995 m. (b. l. 52). Mirus B. K. liko du įpėdiniai: įstatyminis įpėdinis jos sutuoktinis V. U. (CK 573 str. 1 d. 1 p.) ir testamentinė įpėdinė pareiškėja (b. l. 16-17). Kaip nustatyta byloje, pareiškėja dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarinę kontorą nesikreipė (b. l. 23), o nuosavybės teisę į B. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą įgijo 1989 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 12), ir įregistravo nuosavybės teisę į šį turtą 1989 m. spalio 30 d. (b. l. 12). Remiantis CK 573 str. (1964 m.) nuostatomis, podukra (pareiškėja) negalėjo paveldėti mirusios pamotės (B. K.) turto, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja mirusios B. K. turtą priėmė valdymo būdu. Be to, kaip paminėta, po B. K. mirties, buvo gyvas B. K. sutuoktinis V. U., gim. 1915 m., todėl nustačius, kad pareiškėja palikimo pagal testamentą nepriėmė (CK 587 str. 2 d., 1964 m. įst.), negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą valdymo būdu, nes tokia teisę K. B. mirties dieną turėjo tik jos sutuoktinis V. U.. Todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad pareiškėja negali pretenduoti teisių į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą dokumentams nuosavybės teisėms atkurti, todėl ir šis pareiškėjos prašymas atmestinas.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, tačiau be pagrindo pareiškimą paliko nenagrinėtą. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas (CPK 448 str., 296 str. 1 d. 1 p.), dėl to suklydo priimdamas sprendimą, ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti.