- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-240/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Regina Gaudutienė, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., V. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Iš V. K. priteista D. Š. 2000 Lt laidojimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė savo sugyventinei V. L. trisdešimt vieną smūgį, kurie teko jai į krūtinę, nugarą, pilvą, dubens sritį, rankas ir kojas ir kurie padarė jai daugybines poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis tyčia ranka sudavė smūgius nukentėjusiajai ir į dešinio paakio – akiduobės išorinį kraštą, kaktos - smilkinio dešinę pusę, kairįjį žandą – pažandę, lūpų kairįjį kampą, smakro kairiąją pusę. Nuo šių penkių sužalojimų, kurie sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė realų pavojų gyvybei, nes kraujas išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio ir sukėlė galvos smegenų suspaudimą, pabrinkimą, V. L. tą pačią dieną, apie 23 val., mirė. Taip V. K. tyčia nužudė V. L. .
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam teismui. Mano, kad nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, nes priimtas grubiai pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas.
Apelianto manymu, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis pripažįsta nukentėjusiajai sudavęs du smūgius ranka, tačiau tvirtina, kad pastaroji mirė dėl kitos priežasties. Mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas. Teismas netyrė bylos iš naujo ir tuo pažeidė jo teisę į gynybą. Atlikus pakartotinę ekspertizę, ekspertai nurodė, kad nėra galimybės nustatyti nuo kokio konkrečiai smūgio nukentėjusioji mirė, ar ji, sirgdama epilepsija bei turėdama išimtą kaukolės kaulo dalį, negalėjo mirti atsitrenkusi į lovos kraštą ar kitą kietą pagrindą. Apelianto manymu, nesurinkus pagrįstų įrodymų apie tyčinį nužudymą ir nenustačius sužalojimo mechanizmo, visos abejonės turėtų būti aiškinamos nuteistojo naudai. Taip pat apelianto manymu, teismas nepašalino ekspertų išvadose esančių prieštaravimų. Ekspertų J. R. ir R. S. išvados, kad visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai būdingi griuvimo traumoms, liko nepaneigtos, o ekspertai P. P. ir R. R. teisme apklausti nebuvo.
Be to, nagrinėjant bylą teisme nebuvo patenkintas nei vienas jo pareikštas prašymas. Jo prašymai susipažinti su filmuota medžiaga ir apklausti ekspertą buvo nemotyvuotai atmesti, o kiti prašymai teismo posėdžio protokole iš viso nėra užfiksuoti. Be to, apeliantas pažymi, kad nuotraukos byloje yra sumaišytos, ekspertas prieš apklausą teisme nebuvo pašalintas iš teismo posėdžio salės.
Šalies argumentai
Taip pat apeliantas nesutinka su civiliniu ieškiniu ir prašo jį kaip neįrodytą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p. nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles, t.y., kai nuosprendis priimtas teismo, kuriam byla neteisminga. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė, todėl apelianto prašymas baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, byloje surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. V. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. Teismo išvados pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp jo 2003 m. lapkričio 24 d. suduotų V. L. smūgių ir jos mirties. Šis apelianto argumentas nepaneigia teismo išvados ir prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliantas neneigia 2003 m. lapkričio 24 d., asmeninio konflikto metu, sudavęs savo sugyventinei V. L. smūgius į veidą, bet mano, kad nukentėjusioji negalėjo mirti nuo jo suduotų smūgių. Tačiau teismo medicinos ekspertų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusioji V. L. mirė nuo galvos traumos, ko pasėkoje išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Ekspertai konstatavo, kad tarp V. L. mirties ir sužalojimų veide bei galvoje yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padaryta nuo bet kurio vieno trauminio poveikio į V. L. galvos sritį, todėl sužalojimai galvos srityje sveikatos sutrikdymui kvalifikuojami tik visumoje (t. 3 b.l. 149 – 155). Nors apeliantas tvirtina nukentėjusiajai sudavęs tik du kartus delnu į veidą, tačiau šis jo teiginys paneigtas pakartotinių ekspertizių išvadomis, kuriose nurodyta, kad mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21 val. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų sužalota iki apelianto ir nukentėjusiosios konflikto, byloje nėra. Be to, liudytojas A. M. parodė, kad jis 2003-11-24 vežė kaimynę V. L. į Šilutę, o apie 14 val. parvežė namo, tuo metu jis jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją nematė. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad įvykio dieną jokių mėlynių ant nukentėjusiosios veido nebuvo (t.3 b.l. 94). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad būtent nuteistasis V. K. padarė nukentėjusiajai visus nustatytus kūno sužalojimus, taip pat ir sukėlusius nukentėjusiosios mirtį. Ekspertų išvados taip pat paneigė apelianto spėliojimus apie tai, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi galėjo būti ankstesnės nukentėjusiosios galvos traumos (t. 3 b.l. 149-155). Taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji sirgo epilepsija ( t. 2 b.l. 184).
Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nuteistojo suduotų nukentėjusiajai smūgių ir jos mirties yra teisinga. Teismas teisingai nustatė nuteistojo V. K. kaltės formą ir jo padarytai veikai pritaikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.
Nepagrįstas yra apelianto skundo teiginys, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp teismo medicinos specialisto išvadų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiriant aplinkybę dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmo ir sužalojimų galvoje įtakos mirties priežasčiai, buvo padarytos kelios teismo medicinos ekspertizės. Siekiant, kad būtų pašalinti prieštaravimai, esantys tarp specialisto V.A. išvados (t. 1 b.l. 27-34) ir atliktos pakartotinės teismo medicinos ekspertizės išvadų (t.2 b.l. 172-184), buvo paskirta ir atlikta 2005-11-28 pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, kuri iš esmės patvirtino ankstesnės pakartotinės teismo medicinos ekspertizės išvadą dėl V. L. mirties priežasties. Ši pakartotinė ekspertizė, kuri yra išsami ir aiški, atsakė į visus pateiktus klausimus ir išsklaidė abejones dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimų mechanizmo ir sužalojimų galvoje įtakos mirties priežasčiai.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė teisme ekspertų, atlikusių pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Tačiau BPK 286 str. 6 d. nurodyta, kad jei teismui paskiriant ekspertizę posėdyje ekspertas nedalyvavo, ekspertizės aktas paskelbiamas ir ištiriamas BPK 290 str. tvarka. Ir tik teismui nusprendus, kad tokią ekspertizę daręs ekspertas turėtų paaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą, gali jį iškviesti ir apklausti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėtas ekspertizės aktas buvo perskaitytas. Proceso dalyviai pastabų ir paaiškinimų dėl ekspertizės akto nepareiškė (t. 4, b.l. 6).
Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie esminius BPK pažeidimus. Byla išnagrinėta laikantis baudžiamojo proceso taisyklių. Visi faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str.). Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujasi teismas paneigė gynybos versiją apkaltinamajame nuosprendyje, išdėstyti, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p.
Be to, apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, teismo šališkumą jis įžvelgia per tendencingą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad teismas netyrė bylos iš naujo ir atmetė jo prašymus. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, teisiamajame posėdyje visas aplinkybes tyrė iš naujo, buvo apklausti liudytojai, atlikta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, ištirti kiti įrodymai. Nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai paneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Todėl nuteistojo teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo atmesti apelianto prašymai nevertintina kaip nuteistojo teisės į teisingą ir objektyvų teismą pažeidimas. Visi pareikšti prašymai buvo apsvarstyti BPK 270 str. numatyta tvarka. Pareikštus prašymus teismas atmetė motyvuotai ir baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė.
Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad prieš apklausą teisme nebuvo pašalintas iš teismo salės ekspertas. Tačiau BPK 86 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad bylą nagrinėjant teisme ekspertas turi teisę būti posėdžių salėje ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Taigi ir šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymas pažeistas nebuvo.
Apeliantas nesutinka ir su civilinio ieškinio dydžiu. Mano, kad jis yra neįrodytas.
Pirmosios instancijos teismas priteisė D. Š. 2000 Lt dydžio laidojimo išlaidų. Ši suma yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Priteista laidojimo išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, todėl nėra pagrindo ją mažinti.
Nuteistajam bausmė paskirta laikantis ir nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Baudžiamieji įstatymai jam taikyti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.