Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginjai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-09-02 nutarimo Nr. A11-13493/15(1.1.47-T1) skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142³ str. 7 d., už ką jam paskirta administracinė nuobauda 216 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. A. 2015-09-18 skundas, kuriuo jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, nes nuomos paslaugų neteikė ir kainos nenustatinėjo, vežimo tarifų nepažeidė, vežė keleivius tarifų lentelėje nurodytais tarifais, kurie yra patvirtinti savivaldybėje.

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija nurodo, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais nesutinka, nes Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau - Taksi taisyklės) 29 punkte reglamentuota, kad vežėjams nustatyti tarifus tam tikram maršrutui draudžiama. Iš policijos surinktos ir persiųstos medžiagos, daroma išvada, jog konfliktas dėl keleivių ir taksi vairuotojo V. A. kilo dėl paslaugų kainos. Tiek nagrinėjant medžiagą prieš Protokolo surašymą, tiek Komisijos posėdžio metu buvo iškviestas ir apklaustas taksi keleivis, kuris turėjo sumokėti už taksi paslaugas. Jis pateikė paaiškinimą - informaciją, kaip užsakė taksi paslaugą ir kokią kainą sutarė. Pateikė skelbimus iš interneto, kuriuose nurodytas Pareiškėjo taksi automobilis, teikiamos paslaugos, paslaugų įkainiai ir susirašinėjimas sms žinute dėl taksi paslaugų užsakymo. Nei policijos surinktoje medžiagoje, nei keleivio paaiškinime nėra duomenų, kad taksi automobilis buvo stabdomas automagistralėje arba, kad taksi paslaugos buvo užsakinėjamos per konkrečią dispečerinę. Tartis konkrečią sumą ir klaidinti keleivius už konkretų atstumą yra draudžiama. Internete skelbiami įkainiai neatitinka taksi tarifų, kurie patvirtinti savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, byloje surinkti duomenys įrodo V. A. padarytą pažeidimą.

V. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2015-09-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142³ str. 7 d., padarymo. Šiame įstatyme numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimą. Minėtas straipsnis nurodo, kad baudžiama už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje (keleivių vežimas taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu arba nustatytu reikalavimų neatitinkančiu taksometru, taip pat nustatyto tarifo nesilaikymas), antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus.

V. A. teisme prašė bylą nutraukti ir parodė, kad 2015 balandžio 12 dieną apie 1 valandą nakties važiavo iš Kauno į Vilnių autostrada. Jį sustabdė moteris, paprašė privažiuoti prie „K. k.“ paimti dar penkis keleivius. Privažiavęs prie kibininės laukė gal 3 minutes, kol keleiviai susinešė daiktus. Atėjo 6 keleiviai, sėdo važiuoti. Jis įjungė taksometrą, kaip ir priklauso pagal visus reikalavimus. Keleiviai pasakė, kad reikės važiuoti link Gariūnų į Asanavičiūtės g. prie Sodros pastato. Ten išlipo vyras ir moteris. Po to 4 keleiviai važiavo į Įsruties g. 6. Atvažiavus į galutinę vietą taksometras rodė 53 eurus. Keleiviai nesutiko su suma. Vienas keleivis priėjo prie šalia stovėjusio kito taksi, kuriame rodė 19 ar 20 eurų kainą. Kilo konfliktas, keleiviai atsisakė mokėti, jį iškeikė visokiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi nepavyko susitarti gražiuoju, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Šie atvykę paprašė susimokėti. Kadangi keleiviai nesumokėjo, juos nuvežė į policijos komisariatą.

Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad penktadienį, balandžio 10 dieną vakare ji paskambino ponui, internete suradome jo numerį, ir paprašė dėl paslaugų suteikimo šeštadienį. Prašė atvažiuoti į „K. k.“ ir pavežti juos į Vilnių. Dienos metu paskambinus asmuo pakėlė ragelį, kažką pasakė ir numetė ragelį. Vėliau ji gavo SMS, kad asmuo gali kalbėti. Jie tada parašė, kad reikia dviejų taksi mini venų iki „K. k.“ šeštadieniui. Asmuo parašė, kad turi tik vieną 7 vietų. Ji paklausė apie kainą, jai parašė, kad 20 eurų. Taip susitarė žinutėmis, kad asmuo atvažiuos į kibininę šeštadienį. Vienas taksi buvo šitas, vienas buvo iškviestas papildomai. Kitą iškvietė vyras, ją ramino, kad taksi bus. Atėjus prie taksi, prie kibininės, vairuotojas jų laukė. Buvo paklausta, ar čia tas taksi, su kuriuo jie susitarė. Ji klausė vairuotojo V. A., kuris pasakė, kad jis tas vairuotojas, su kuriuo jie tarėsi. Draugams atėjus į mašiną, ji padavė draugei 20 eurų ir namų raktus, pasakiau, kad atvykus namo sumokėtų 20 eurų tam žmogui. Tie draugai pas juos nakvojo. Ją vežė kiti draugai ne taksi automobilis. Iš kibininės tuo taksi išvažiavo 4 žmonės. Du išlipo Karoliniškėse, du vyko į Pilaitę. Tame taksi dar buvo pakrautas maistas. Atvažiavus iki namų draugai jai pasakė, kad iš jų paprašė 50 eurų. Ji pradėjo nešioti maistą, vyras toliau aiškinosi. Po to, ji išgirdo, kad kviečiama policija. Vėliau ji policininkams parodžiau SMS, kad 20 eurų buvo sutarta. Pareigūnai pamatė, kad net taksi plafono nebuvo uždėta. To taksisto rašyto kvito ji nematė. Buvo kito taksisto kvitas. Prie kibininės buvo tik du taksi automobiliai, stovėjo šalia vienas kito. Ji prie vieno ir prie kito priėjusi paklausė, ar taksi pagal iškvietimą. Abu vairuotojai tai patvirtino. Niekas tą vakarą taksi neieškojo, jų nestabdė. Jiems išėjus iš kavinės du taksi jau stovėjo.

Liudytojas R. Ž. teisme parodė, kad balandžio 10 dieną susitarė su vairuotoju, kurio numeris buvo internete, dėl paslaugų. Vairuotojui buvo paskambinta, ar šis gali vežti, o po to visą informaciją jie susirašė SMS žinutėmis iš žmonos telefono. Jie rašė, kad reikalingi kitai dienai du mini venai. Vairuotojas atrašė, kad turi tik vieną mini veną, ir paklausė, iš kur reikės važiuoti. Jie parašė, kad iš „K. k.“, paklausė, kiek kainuos. Buvo atrašyta, kad 20 eurų, patvirtino, kad atvažiuos. Reikėjo dviejų mini venų, todėl jis skambino kitam ir paklausė, kiek kainuos. Kitas taksistas nepasakė konkrečios kainos, o pasakė, kad maždaug 20 eurų kainuos. Susitarė ir su šiuo, kad atvažiuos. Taip kitą mini veną užsisakė. Minėjo žmonai, kad antras taksi surastas. Tie vairuotojai, su kuriais susitarė, atvažiavo. Iš anksto buvo apibūdinti automobilių markė. Ant šio automobilio buvo dar naktinio klubo reklama. Su V. A. buvo sutarta 20 eurų, o kitas sakė, kad bus apie 20. Kvitą rašė tas kitas asmuo. Mini venų markės buvo skirtingos. Pagal modelį ir spalvą jis suprato, kad tai užsakyti taksi. Telefonas ir automobilis V. A. buvo nurodytas internete. Atvykus namo jis padavė pinigus draugui, ir šis nuėjo atsiskaitinėti. Kitam automobiliui buvo paduoti pinigai svečiams. Šie turėjo paduoti tuos sutartus 20 eurų. Priėjęs prie automobilio jis pamatė, kad draugai traukia daugiau pinigų. Draugai pasakė, kad pareikalavo 50 eurų. Jis pasiūlė 20 eurų. Vairuotojas pasakė, kad neims. Tada kvietė policiją. Policijai jis paaiškino, kad buvo sutarta kaina.

Liudytojas S. T. teisme parodė, kad naktį gavo iškvietimą, kad Įsruties g. piliečiai nenori sumokėti už paslaugą. Atvažiavus į Pilaitę pamatė du taksi ir grupę žmonių. Porininkas nuėjo pas taksistus, o jis liko su kompanija, kurie važiavo taksi. Buvo du taksistai ir didelė žmonių kompanija. Jam paaiškino, kad keleiviai iškvietė taksi, vienas taksistas paėmė 20 eurų, o kita – 50, kad su taksistais buvo sutarta kaina. Išklausius abi puses, buvo nutarta vykti aiškintis į policijos komisariatą. Taksistas aiškino, kad nakties metu keičiasi tarifas. Kitas taksistas pretenzijų neturėjo ir išvažiavo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 d. įsakymu Nr.3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių“ 27 p. reglamentuota, jog keleivių vežimo taksi tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas ir apie juos informuoja savivaldybės instituciją arba jos įgaliota įstaigą. Nustatyti tarifai pradedami taikyti po penkių darbo dienų, kai savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga yra informuojama. Minėtų taisyklių 29 p. ir 33 p. nurodyta, kad vežėjams draudžiama nustatyti tarifus tam tikram maršrutui, keleiviui įlipus į taksi, prieš pradedant važiuoti, įjungiamas taksometras, kuris turi rodyti vienkartinį užmokestį už įsėdimą, o iškviesto taksi taksometras turi rodyti užmokestį už taksi iškvietimą. Pagal minėtas taisykles vežėjai gali nustatyti šiuos vežimo taksi tarifus: vienkartinį mokestį už įsėdimą, už nuvažiuoto kelio 1 km, už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant, už taksi iškvietimą. Tarifai gali būti diferencijuojami nakties valandoms, poilsio ir švenčių dienoms (nurodant taksi vairuotojo kortelėje, nuo kurios iki kurios valandos) ir užmiesčio kelionėms, taip pat gali būti nustatomi vežimo taksi tarifai su nuolaida. Tokiu būdu minėtomis taisyklėmis aiškiai apibrėžtas taksi paslaugų apmokėjimas taikant tarifus, apie kuriuos privalomai turi būti informuojama savivaldybės institucija. Kitų tarifų, tame tarpe ir tam tikriems maršrutams, nustatymas ar taikymas vežėjo iniciatyva yra draudžiamas.

V. A. skunde ir teisme teigė, kad neturėjo išankstinio susitarimo su keleiviais dėl jų pervežimo, jį kaip taksi paslaugas teikiantį asmenį klientai susistabdė kelyje, jis veždamas keleivius taikė patvirtintus tarifus ir paslaugas apmokestino pagal taksometro parodymus. Tokius pareiškėjo teiginius akivaizdžiai paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, interneto portaluose reklamuojant taksi paslaugas buvo patalpintos V. A. vairuojamo ir naudojamo taksi paslaugoms automobilio nuotraukos. Liudytojai A. Ž. ir R. Ž. teisme parodė, kad iš anksto susitarė dėl taksi paslaugų teikimo su V. A., kuris savarankiškai atvyko nurodytu laiku į sutartą vietą. Abu liudytojai kategoriškai paneigė V. A. teiginius apie tai, kad šis buvo sustabdytas kelyje Kaunas –Vilnius, kuomet vyko iš Kauno teikti taksi paslaugas klientams Vilniuje. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad išsiaiškinusi, jog atvykęs V. A. yra tas asmuo, su kuriuo buvo sutarta dėl taksi paslaugų teikimo už 20 eurų, atsiskaitymui už paslaugas keleiviams buvo perduoti pinigai, t. y. konkreti 20 eurų suma. Ši liudytoja teisme atpažino V. A. kaip vairuotoją, sutikusį teikti paslaugas už iš anksto nustatytą ir sutartą kainą. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad pagal iš anksto žinomas automobilio markę ir spalvą nebuvo abejonių, kad prie kibininės atvykęs V. A. yra tas vairuotojas, su kuriuo buvo sutarta dėl paslaugų už fiksuotą 20 eurų sumą. Liudytojų A. Ž. ir R. Ž. parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga, interneto portalų skelbimai, išrašas apie susirašinėjimą SMS žinutėmis (b. l. 34), teisme apklausto liudytojo S. T. parodymai. Tokiu būdu įvertinęs duomenų visumą, logiškai jungiant vienuos duomenis su kitais, teismas priverstas konstatuoti, kad V. A. parodymai dėl nesitarimo su klientais apie fiksuotą tarifą konkrečiam maršrutui (paslaugoms) - neatitinka tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių, todėl yra atmestini.

Įvertinus teismo jau minėtas aplinkybes, byloje nelieka abejonių, kad V. A. iš anksto susitarus atvažiavo teikti taksi paslaugas už nurodytą tam tikrą maršrutą nustatęs fiksuotą 20 eurų tarifą, tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 d. įsakymu Nr.3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių“ 29 punktą. Visgi institucijos nutarimu, kuriuo V. A. paskirta administracinė nuobauda, jis nubaustas už tai, kad vežė keleivius nustatęs maršrutui konkretų 20 EUR tarifą. Tokia išvada neatitinka tikrovės, nes tiek apklaustų asmenų parodymai, tiek kilęs konfliktas ir faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo iškviesti policijos pareigūnai, objektyviai rodo, kad paslaugos buvo teikiamos ne už 20 eurų, bet didesnį tarifą, galimai atitinkantį skaitiklio parodymus. Tokios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad pažeidimo sudėtis, aprašyta priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje – neatitinka tikrovės, dėl ko priimtas nutarimas nėra pagrįstas, todėl ir neteisėtas. Jau minėtų duomenų visuma ir teismo išvados patvirtina, kad V. A. buvo nustatęs fiksuotą tarifą (20eurų) konkrečiam maršrutui, tačiau vėliau šio susitarimo nesilaikė ir paslaugas teikė taikydamas kitokį tarifą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad V. A. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 142³ str. 1 d. sudėtyje, kuris dėl veikos pakartotinumo turėtų būti kvalifikuojamas pagal šio straipsnio 7 dalį. Teismas pripažįsta, kad nustačius akivaizdų V. A. padarytą „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių“ 29 punkte numatyto draudimo pažeidimą, jo veika atitinka administracinių teisės pažeidimų kodekso 142³ str. 6 d., kuris ir numato atsakomybę už minėtų taisyklių pažeidimą, kai pažeidimas kaip savarankiška sudėtis nėra numatyta 142³ straipsnyje. Dėl šios priežasties teismas naikina priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-09-02 nutarimą Nr. A11-13493/15(1.1.47-T1) ir priimą naują sprendimą, taikant kitą veikos kvalifikaciją, pagal kurią pažeidėjui skiria kitą nuobaudą. Nenustačius pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių V. A. skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 3 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. A. skundą tenkinti iš dalies

Panaikinti 2015-09-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą, V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142³ str. 6 d. skirti ir 21 (dvidešimt vieno) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.