Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei E. O. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme nepareiškė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovo šeimai atvejo vadyba nebuvo ir nėra taikoma, pranešimą apie galimus šioje šeimoje vaiko teisių pažeidimus negauta. Duomenų apie atsakovę neturi. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir augti, K. U. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. U., kuri šiuo metu faktiškai gyvena su savo tėvu. Atsakovė neginčija, kad dukra gyvena su ieškovu, įrodymų apie vaikui teikiamą išlaikymą nepateikė, todėl pagrįsti ieškovo reikalavimai dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Šalių nepilnametė dukra K. U. šiuo metu gyvena su ieškovu, savo tėvu. Ieškovo neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2023 m. birželio 26 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad dukrai K. U. yra sudarytos tinkamos gyvenimo bei buities sąlygos.

2023 m. birželio 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, parengtame Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, nurodyta, kad paklausus K. U., su kuo šiuo metu gyvena, ji nurodė, kad gyvena su tėčiu, katinu, šunimi ir žuvimis, su mama bendrauja, bet bendrauti nelabai sekasi. Paprašius patikslinti, kodėl ji taip mano, K. U. paaiškino, jog jai kartais atrodo, kad mama jos nebemyli, nes jos nepasiima pas save pabūti. K. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, savaitgaliais būti su mama, o per šventes ir su tėčiu, ir su mama.

Atsakovė prieštaravimų dėl dukters gyvenamosios vietos su ieškovu nepareiškė.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina geras gyvenimo, augimo ir mokymosi sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Kadangi atsakovė su dukra negyvena, todėl nustatant atsakovės turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaiką, vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovė savo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Iš ieškovo paaiškinimų sprendžiama, kad atsakovė darbinga, dirbanti, neturinti sveikatos sutrikimų. Dokumentų, patvirtinančių atsakovės sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jos darbingumas, atsakovė nepateikė. Atsakovė neįrodė, kad ji sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaiko, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaiką išlaikyti iki jo pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovei nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą, pareiga išlaikyti ją tenka tik jos tėvui, su kuriuo dukra gyvena. Ir toliau atsakovei neišlaikant dukters, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 200 Eur kas mėnesį - nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 633 Eur, atskaičius mokesčius.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovas mano, kad jo dukters išlaikymui per mėnesį reikia 500 Eur sumos. Ši suma - preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi vaiko išlaikymui, o ne išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Kartu gyvenant su dukra ieškovui tenka didesnė ir rūpinimosi dukra našta, tačiau ir išlaikymo didesnę dalį jis prisiima sau. Įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaiko visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, ugdymo reikmėms, laisvalaikiui, atsakovė nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovė privalo rasti galimybę dukters išlaikymui teikti kas mėnesį po 200 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jos pačios būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2023 m. birželio 6 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), priteistinas iš atsakovės, t. y. 54 Eur (200 x 12 x 3% x 75 % = 54) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 39,84 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Prie šalių bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovą byloje atstovavo advokatė, tačiau advokatės atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnametės K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2023 m. birželio 6 d. – iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko tėvas R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. O. 93,84 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 84 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir laikino išlaikymo K. U. priteisimo – panaikinti, lėšas, išieškotas ar sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.