Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės, Vinco Versecko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1546-48/2007 pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekstra žinios“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: K. Z. ir L. V. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad, atsakovui UAB „Ekstra žinios“ 2006 m. lapkričio 11 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 209 išspausdinus K. Z. straipsnį „Ž. slepia nesantuokinį sūnų“ ir L. V. straipsnį „Meilės įkaitai“, kuriuose paskelbta informacija apie ieškovo nesantuokinį sūnų ir ikisantuokinius santykius, buvo pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę. Tokį straipsnį ketino spausdinti ir antrasis atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ priede „Gyvenimo būdas“, tai pokalbiuose patvirtino žurnalistė K. Z. . Be to, atsakovas 2006 m. lapkričio 18 d. laikraštyje „L.T.“ Nr. 215 išspausdino K. Z. straipsnį „M. naujos moters glėbyje“. Ieškovo teigimu, iš šio straipsnio turinio matyti, jog UAB „Ekstra žinios“ žurnalistė K. Z. slaptai ieškovą sekė ir fotografavo, tokiu būdu neteisėtai jį stebėjo bei neteisėtai rinko informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, kuris vyko ne viešumoje, o privačioje teritorijoje, ir tokią informaciją išspausdino. Taip pat ieškovas nurodė, kad, neteisėtais atsakovo veiksmais įrašant ieškovo telefoninį pokalbį, padauginant jį mažiausiai penkių egzempliorių tiražu ir sudarant sąlygas su juo susipažinti tretiesiems asmenims, buvo pažeistas ieškovo telefoninių pokalbių konfidencialumas, t. y. privatus gyvenimas. Ieškovo teigimu, visi šie atsakovo veiksmai pažeidžia LR Konstitucijos 22 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį ir CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą asmeninę neturtinę teisę – teisę į privatų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad UAB „Ekstra žinios“ dienraščio „L.T.“ 2006 m. lapkričio 11 d. numeryje publikavo straipsnius apie Ž. Ž. nesantuokinį vaiką, o dienraščio 2006 m. lapkričio 18 d. numeryje straipsnyje „M. naujos moters glėbyje“ išspausdino informaciją apie Ž. Ž. dalyvavimą viešbučio „Šarūnas“ pobūvyje. Ieškovas Ž. Ž. mano, kad publikuota informacija pažeidžia jo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Asmens civilinių teisių gynimo būdai aptarti CK 1.138 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas pažeistas teises gina pripažindamas teises, išieškodamas padarytą žalą ar kitais minėtame straipsnyje ar Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose numatytais būdais. Ieškovas savo pažeistoms teisėms į privataus gyvenimo neliečiamumą apginti pasirinko du įstatyme numatytus būdus – pažeidimo pripažinimo faktą ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl nurodyto pirmojo jo teisių gynimo būdo tenkino ir pripažino, kad atsakovai, išspausdindami straipsnius apie ieškovo nesantuokinį sūnų ir apie jo asmeninio gyvenimo detales, pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą. Proceso šalys su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko, jų neginčija, todėl kolegija dėl šių klausimų nepasisako ir, neperžengdama apeliacinio skundo, kuriuo ieškovas prašo padidinti priteistą neturtinę žalą, ribų (CPK 320 straipsnis), nagrinėja klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

CK 2.23 straipsnyje numatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Tais atvejais, kada minėta asmens teisė yra pažeidžiama, jis įgyja teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Minėtame CK straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau joje nėra numatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatytinas neturtinės žalos dydis, todėl kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei vertina šioje byloje nustatytas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) įtvirtintas žmogaus teises, tarp jų ir EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, neretai konstatuoja, kad teisės pripažinimas atskirais atvejais savaime yra satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Vadinasi, tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visais atvejais yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje H. D. v. Lietuva, Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, Nr. 7508/02, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vien tik teisės pažeidimo faktas nagrinėjamu atveju nėra pakankama padarytos žalos kompensavimo priemonė, todėl neturtinei žalai atlyginti priteisė piniginę kompensaciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, tačiau nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Kaip minėta, nei Lietuvos, nei tarptautiniai teisės aktai nenumato kriterijų, kuriais remiantis gali būti nustatyta priteistina neturtinės žalos suma, todėl neturtinės žalos priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis teismų suformuotomis taisyklėmis ir teisės aktuose įtvirtintais principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, yra pabrėžęs, kad nagrinėjant šios žalos priteisimo klausimą turi būti vertinami subjektyvūs elementai, tai yra kiekvienu atveju turi būti vertinama konkreti situacija, žalą patyrusio asmens ryšys su paskelbta informacija, tam tikros subjektyvios savybės, kurios gali padidinti arba sumažinti neturtinės žalos dydį. Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, pripažįsta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo už teisės į privataus gyvenimo pažeidimą, kai apie asmens privatų gyvenimą paskelbiama per visuomenės informavimo priemones, vertintina ir paskelbtos informacijos reikšmė visuomenei, tai yra ar ši informacija yra susijusi su visuomenės gyvenimu ir ar jos žinojimas yra grindžiamas viešuoju interesu (EŽTT byla Tammer v. Estija, 2001 m., Nr. 41205/98). Be to, EŽTT praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydis parenkamas vertinant, kokia žalos suma yra teisinga (EŽTT byla Campbell ir Cosans v. Jungtinė Karalystė, 1983 m.; Ciliz v. Olandija, 2000 m.).

Remdamasi aptartais kriterijais, kolegija pastebi, kad ieškovo pasirinkta profesija yra susijusi su buvimu dėmesio centre, dažnu bendravimu su žiniasklaida, todėl jis, pasirinkdamas tokią veiklą, turi įvertinti, kad jo gyvenimu yra domimasi, apie jį rašoma. Pats ieškovas neneigė fakto, kad iki nagrinėjamoje byloje nustatytų privataus gyvenimo pažeidimo faktų jis yra bendravęs su žurnalistais, pateikęs jiems detalių iš savo asmeninio gyvenimo, todėl, kolegijos nuomone, tas faktas, kad apie ieškovą yra rašoma, mažiau veikia jo emocinę būseną negu šioje situacijoje būtų paveiktas asmuo, kuris iki informacijos paskelbimo nebūtų bendravęs su žiniasklaida. Kolegija pažymi, kad ši taisyklė nėra absoliuti, nes kiekvieno asmens reakcija į susidariusią situaciją, jo vidiniai išgyvenimai yra subjektyvūs ir konkrečiais vienetais neišmatuojami. Tačiau kolegija pastebi, kad teisių pažeidimo nutraukimas, pripažinimas, kad neleistinai buvo peržengtos privataus gyvenimo ribos, sutikimas su ieškovo pozicija, kad savo asmeninį gyvenimą, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių, jis gali tvarkytis pats ir niekas neturi teisės kištis, iš dalies sušvelnina tuos neigiamus jausmus, kuriuos patiria asmuo, kurio teisės į privatų gyvenimą yra pažeidžiamos. Tai yra pripažinimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo satisfakcija.

Kolegija, vertindama, kokią žalą ieškovui padarė jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimai, atsižvelgia tiek į pačių pažeidimų pobūdį, tiek į ieškovo reakciją į atliktus veiksmus (emocijų išraišką). Kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nors jo profesinė veikla yra susijusi su dažnu buvimu viešumoje, jis pats nusistato privataus gyvenimo ribas, kurių be jo sutikimo niekas neturi teisės pažeisti. Nagrinėjamu atveju vertintina apie ieškovą paskelbta informacija. Ši informacija yra grynai asmeninio pobūdžio, jos paskelbimas nėra susijęs nei su profesine ieškovo veikla, nei su visuomenės interesu žinoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokios informacijos paskelbimas yra noras pranešti sensacingą žinią, o ne noras informuoti visuomenę. Tai, kad minėtos informacijos paskelbimas žeidė ieškovą ir jis dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, patvirtina ieškovo reakcija į ketinamą paskelbti informaciją, jo kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti išspausdinti straipsnį apie jo nesantuokinį sūnų, jo greitas kreipimasis į teismą po to, kai buvo išspausdintas jo teises pažeidžiantis straipsnis, koncerto atšaukimas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas patyrė žalą, kurios, kaip minėta, vien pažeidimo pripažinimo faktas negali kompensuoti.

Kolegija pripažįsta, kad kiekvienas asmuo savo privatumo teise naudojasi savo nuožiūra ir pats nusistato ribas, kurių peržengimas reiškia teisės aktais saugomų teisių pažeidimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jo teisės yra pažeistos, nes atsakovai peržengė jo privataus gyvenimo ribas. Byloje nustatyta, kad ieškovas nedviprasmiškai išreiškė draudimą skelbti jo šeimos paslaptį sudarančią informaciją, tačiau atsakovas, nepaisydamas ieškovo bei teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyto draudimo, šią informaciją paskelbė. Minėti faktai akivaizdžiai rodo, kad atsakovas savo visuomenės informavimo pareigą vykdė netinkamai.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, neišskyrė dviejų pažeidimo faktų ir neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė už kiekvieną iš jų. Kolegija sutinka su šiuo ieškovo argumentu ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą yra tikslinga spręsti atskirai kalbant apie kiekvieną privataus gyvenimo pažeidimo faktą, kadangi apie ieškovą du kartus paskelbta skirtinga, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę informacija. Ši informacija, nors ir yra susijusi su ieškovo asmeniniu gyvenimu, skiriasi savo turiniu ir dėl to su šios informacijos paskelbimu susijusios emocijos galėjo būti skirtingos. Lietuvos teismai ir EŽTT savo praktikoje yra pažymėję, kad neturtinės žalos dydis nustatomas remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (EŽTT byla Campbell ir Cosans v. Jungtinė Karalystė, 1983 m; Ciliz v. Olandija, 2000 m.). Kolegija mano, kad atsakovo UAB „Ekstra žinios“ paskelbta informacija apie ieškovo nesantuokinį sūnų ieškovą labiau paveikė ir sukėlė jam nepalyginamai daugiau neigiamų emocijų, negu informacijos apie jo dalyvavimą vakarėlyje paskelbimas, todėl neturtinės žalos suma, priteistina už pirmąjį pažeidimą, turi būti ženkliai didesnė lyginant ja su suma, priteistina už antrąjį pažeidimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, skelbdamas ginčijamą informaciją, atsakovas nesiekė informuoti visuomenę ir patenkinti jos teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti atitinkamus ieškovo viešo pobūdžio veiklos faktus, o šios informacijos paskelbimu buvo siekiama patenkinti visuomenės smalsumą. Atsakovas, nepaisydamas ieškovo, vėliau – teismo draudimo, informaciją apie ieškovo nesantuokinį sūnų atskleidė ir tokiu būdu sukėlė ieškovui neigiamų emocijų, privertė jį jaustis nejaukiai ir teisintis artimiesiems. Kolegija įvertina tai, kad ieškovas yra populiarus dainininkas, kuris dažnai, net ir asmeninėmis temomis, bendrauja su spauda ir tas faktas jo nevaržo, tačiau pripažįsta, kad pats ieškovas turi teisę pasirinkti, kokia jo asmeninio gyvenimo dalis gali būti prieinama plačiajai visuomenei. Ieškovo profesinė veikla ir paskelbta informacija nėra susijusi su visuomenės interesu žinoti paskelbtus faktus.

Nepaisydama to, jog kiekviena iš aplinkybių atskirai negali būti apskaičiuota ir įvertinta pinigais, tačiau remdamasi byloje aptartų faktų visuma, teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepakankama ieškovui padarytos žalos kompensacija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovui už pirmąjį privataus gyvenimo pažeidimo faktą (informacijos apie nesantuokinį vaiką paskelbimą) priteistina 20 000 Lt suma, o už antrąjį – 5 000 Lt, iš viso 25 000 Lt. Daugiau priteisti nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be teismo minėtų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį ir jos piliečių materialinį bendrą lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija mano, kad 25 000 Lt neturtinės žalos suma yra teisinga ir protinga.

Kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui UAB „Ekstra žinios“ yra pagrindas skirti CPK 149 straipsnyje numatytą baudą už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 10 dienos nutartimi, tenkindamas Ž. Ž. prašymą, uždraudė atsakovui UAB „Ekstra žinios“ publikuoti informaciją apie Ž. Ž. nesantuokinį nepilnametį vaiką (t. 1, b. l. 8-9). Šią nutartį tą pačią dieną, 2006 m. lapkričio 10 d., atsakovas UAB „Ekstra žinios“ gavo iš teismo faksu ir jo darbuotoja nutarties nuorašą pasirašytinai (t. 1, b. l. 29, 74). Pagal UAB „Ekstra žinios“ ir UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvės sudarytos sutarties nuostatas, atsakovas UAB „Ekstra žinios“ apie dienraščio „L.T.“ puslapių keitimą turi teisę spaustuvę informuoti iki 19 val. (t. 1, b. l. 76). Taigi atsakovas UAB „Ekstra žinios“ turėjo galimybę įvykdyti minėtą teismo nutartį ir pakeisti dienraščio puslapius, kuriuose buvo ketinama publikuoti informaciją apie Ž. Ž. nesantuokinį sūnų, tačiau įstatymo numatytos ir teismo nurodytos pareigos neįvykdė, 2006 m. lapkričio 11 d. dienraštyje išspausdino informaciją apie Ž. Ž. nesantuokinį vaiką. Dėl to buvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą. Kolegijos nuomone, aptartais veiksmais atsakovas UAB „Ekstra žinios“ grubiai pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą dėl teismo nutarties privalomumo (CPK 18 straipsnis), todėl jam skirtina CPK 149 straipsnyje numatyta maksimali – 1 000 Lt dydžio bauda.

Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kolegijos nuomone, atsakovo prašymas nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pagrįstas asmens kreipimasis į teismą ginant pažeistas teises negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise, todėl nėra pagrindo skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas teismo sprendimą, pakeičia pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo UAB „Ekstra žinios“ priteista ieškovui 600 Lt žyminio mokesčio dalis padidinama iki 1 050 Lt, nes paliekami patenkinti trys neturtinio pobūdžio reikalavimai ir iki 25 000 Lt padidinama priteista suma (300 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 750 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškinys iš esmės yra pagrįstas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra patenkinta apie 80 procentų ieškinio reikalavimų, todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui priklauso apie 80 procentų pagal LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas advokato išlaidų sumos, tai yra 2 654 Lt (3 318 x 80%), o atsakovui apie 20 procentų pagal rekomendacijas priskaičiuotų išlaidų, tai yra 606 Lt (3 030 x 20%). Įskaičius šalims priteistinas sumas, ieškovui priteistina 3 098 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, proporcinga patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, tai yra 450 Lt (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys). Be to, ieškovas prašo priteisti 1 800 Lt apeliacinio skundo parengimo ir 1 416 Lt pasirengimo bylai bei atstovavimo teisme išlaidų, iš viso 3 216 Lt. Apeliacinės instancijos teismas prašomą priteisti sumą sumažina iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose numatytų dydžių – 2 320 Lt (1 600 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir 720 Lt už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme). Kadangi yra patenkinta apie 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui priteistina 464 Lt advokato atstovavimo išlaidų (2 320 Lt x 20%). Atsakovas UAB „Ekstra žinios“ prašo priteisti 1 593 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 708 Lt už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme, iš viso 2 301 Lt. Ši suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio, tai yra iki 1 440 Lt (1 200 Lt už atsiliepimo paruošimą ir 240 Lt už pasiruošimą bylai bei atstovavimą teisme). Kaip minėta, buvo netenkinta apie 80 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovui priklauso proporcinga jo išlaidų dalis, tai yra 1 152 Lt (1 440 Lt x 80%). Įskaičius šalims priteistinas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo priteistina atsakovui UAB „Ekstra žinios“ 688 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1 152 Lt - 464 Lt).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ Ž. Ž. priteista 10 000 Lt, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir atmestas Ž. Ž. prašymas skirti uždarajai akcinei bendrovei „Ekstra žinios“ baudą, pakeisti ir ją išdėstyti taip: „Priteisti Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ (į. k. (duomenys neskelbtini) 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, 1 050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teisme, 3 098 Lt (tris tūkstančius devyniasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. Ž. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekstra žinios“ 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekstra žinios“ iš ieškovo Ž. Ž. 688 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Skirti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekstra žinios“ (į. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.