Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis (registruotas užimtumo tarnyboje), nuolatinės formos (duomenys neskelbtini) magistrantūros studijų programos (duomenys neskelbtini) 2 kurso studentas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku per ,,Telegram“ programėlę už 50 Eur sumą Kauno mieste, Kleboniškio parke iš nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą, bet ne mažiau kaip 0,0183 g (0,12 %) grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose, 0,2721 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 35,2 %, bei 0,2297 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 24,2 %, kurias iki 2025 m. balandžio 19 d. laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurias 2025 m. balandžio 19 d. su savimi gabeno į Utenos r. Vyžuonų sen., po ko 2025 m. balandžio 19 d. apie 22.00 val., Utenos r., Vyžuonų sen., Vyžuonų miestelio stadione, dalį šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų suvartojo pats ir neatlygintinai davė pavartoti E. V. ir E. J., o likusią dalį 0,0183 g (0,12 %) grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose, 0,2721 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 35,2 %, bei 0,2297 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 24,2 %, laikė plastikiniame tabako maišelyje, ant kurio užrašyta „PUEBLO“ savo dėvimos striukės kairėje kišenėje ir gabeno iki 2025 m. balandžio 19 d., apie 22.50 val., Utenos r., Vyžuonų sen., Vyžuonų mstl., prie Balčio ežero poilsiavietės (koordinatės WGS 55.593915 25.511542), kuomet asmens apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad įsigijo narkotinių medžiagų gal mėnuo prieš Velykas. ,,Telegram“ programėlėje susirado grupę, įsivedė ,,Kaunas“, susirado tą grupę ir tą žmogų. Nematė fiziškai to žmogaus. Pervedė 50 eurų kriptovaliuta. Nusiuntė, kad pavedimas padarytas ir jam atsiuntė koordinates, nuotraukas, kur tiksliai padėta. Nuvyko pasiimti. Medžio drevėje buvo padėtos. Sutinka su tuo, kaip nurodyta kaltinime kiek įsigijo psichotropinės medžiagos. Dalį suvartojo pats prieš Velykas. Kai pasiėmė narkotinę medžiagą laikė ją namuose, (duomenys neskelbtini), tame pačiame maišelyje. Narkotinė medžiaga buvo supakuota į celofaną, į juodą plastikinę plėvelę. Nuo pasiėmimo iš Kleboniškio miško iki išvykos į Vyžuonų seniūniją, tą medžiagą laikė visą laiką bute. Išvyko balandžio 19 dieną. Pasiėmė tą medžiagą su savimi. Buvo sodyboje pas pusbrolio tėvus švęsti Velykų. Įsigijo narkotines medžiagas sau vartoti. Anksčiau vartojo, dabar nebevartoja. Gal buvo priklausomas, nustatyta priklausomybė, dabar gydosi nuo jos, vaikšto į priklausomybių centrą, į akademinių narkomanų susirinkimus. Realiai po to įvykio tai daro. Iki to įvykio pora kartų per savaitę vartodavo. Pirmą kartą pabandė prieš 10 metų. Dabar sėkmingas gydymas, nebevartoja, sumažėjęs potraukis vartoti, lankosi priklausomybių centre ir narkomanijos susirinkimuose. Kai nuvyko į sodybą pas giminaičius prieš tai nevartojo. Galvojo, gal vakare susisuks suktinę ir parūkys prieš miegą. Pasakė pusbroliams gal dienos metu, prie laužo sėdint. Pasakė, kad turi „žolės“ su ta intencija, kad vakare parūkys. Galėjo suprasti, kaip kvietimą. Tada gal labai nesusimąstė, dabar supranta. Liudytojai teigiamai sureagavo. Toliau sėdėjo prie laužo, išsikepė valgyti, vakare visi nuėjo link namų ruoštis poilsiui, o jie visi trys išėjo į stadioną, susisuko suktinį ir rūkė. Tai buvo gal apie 10 val. vakaro. Gal sakė, kad norės eiti parūkyti, nenorėjo sodyboje rūkyti, susitarė, kad į stadioną gali eiti. Tiksliai neprisimena, kuriuo metu susitarė, kad eis į stadioną, gal sėdint prie laužo tiesiog eigoje. Konkrečiai laiko nesusitarė, kada išeis, pasakė, kad eina parūkyti ir visi išėjo. Stadione susuko suktinį, E. V. švietė telefonu, E. J. šalia buvo, susuko suktinį, pridegė, parūkė. E. V. ištiesė ranką į suktinį ir jis davė jam parūkyti. Parūkęs E. V. suktinį perdavė E. J. rūkyti. Jis tam neprieštaravo, nieko nesakė. Nežinojo, ar jie anksčiau yra vartoję narkotinių medžiagų. Jei nebūtų pusbroliai prašę parūkyti, jis nebūtų jiems davęs. Nebuvo susitarę dėl atlygio. Neprašė jokio atlygio. Surūkė visi trys vieną suktinį. Labai prastai nesijautė po suktinės surūkymo, pusbroliai irgi blogai nesijautė. Paskui dar tabako pora suktinių susisuko, parūkė kartu. Išėjo visi prie „Balčio“ ežero pasivaikščioti, ant liepto sėdėjo, kalbėjo apie gyvenimą, gal valandą prasėdėjo, planavo eiti namo, atvažiavo mašina, kažkas išlipo, pašvietė su prožektoriumi, sako policija. Jie atsistojo, prie jų priėjo pareigūnai, apieškojo, rado pas jį marihuanos, išvežė į sodybą, apieškojo mašiną, tada išvežė į ligoninę patikrinti šlapimo, kraujo, tada į policijos komisariatą. Narkotines medžiagas į sodybą atsivežė pats automobiliu. Pripažįsta, kad davė vartoti E. V. ir E. J.. Neigiamai vertina savo elgesį. Labai gailisi, kad taip pasielgė, gyvenime nebekartotų tokios klaidos.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad neprisimena kada, bet iki 2025 m. Šv. Velykų, per ,,Telegram“ programėlę, iš nepažįstamo asmens, nusipirko ,,dropą“, mažą kiekį, kiek gramų nepamena, kanapių žolės. Pirko sau, mokėjo 50 Eur. Pinigus už ,,žolę“ pervedė kriptovaliuta. Tada į telefoną gavo nuorodą, kur ,,dropas“ paliktas. Tai buvo Kauno mieste, Kleboniškio parke, pušies drevėje. ,,Žolę“ pirko sau parūkyti, niekam neplatino, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini). Kartais vienas susisukdavo ,,žolės“ suktinę ir parūkydavo. 2025 m. balandžio 19 d. buvo organizuojamas giminės susitikimas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Važiuodamas į sodybą pasiėmė plastikinį maišelį, kuriame laikė nusipirktos ,,žolės“ likutį. Vežėsi sau parūkyti, tikslo platinti neturėjo, laikė prie savęs, drabužiuose. Į sodybą buvo atvykę ir jo pusbroliai E. V. ir E. J.. Jiems užsiminė, kad turi ,,žolės“, rūkyti nesiūlė, nežino ką pusbroliai suprato. Kalbantis su jais pasakė, kad nori parūkyti ,,žolės“. Sodyboje nenorėjo rūkyti, kažkur atokiau, taigi išėjo parūkyti ,,žolės“. Abu jo minėti pusbroliai ėjo kartu. Nuėjo prie Vyžuonų miestelio stadiono. Susuko suktinę su ,,žole“, ją rūkė. Tada E. V. paprašė duoti pabandyti parūkyti suktinę su ,,žole“. Padavė jam suktinę, E. V. įtraukė dūmą, tada kažkaip ir E. J. paėmė parūkyti tą pačią suktinę. Gavosi taip, kad vieną suktinę surūkė visi trys. Maišelį su likusia ,,žole“ ir tabaku, bei popieriaus lapeliais ir filtriukais, įsidėjo atgal į drabužius. Tada išėjo pasivaikščioti prie ,,Balčio“ ežero. Ten būnant atvyko policija. Pareigūnai patikrinę daiktus, drabužius, rado minėtą maišelį su ,,žolės“ likučiais. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio (1 t., b. l. 175-178, 185-187).

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

5.1. Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 19 d. buvo pusbrolio E. J. sodyboje, (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvo pats, E. J., taip pat atvažiavęs buvo ir pusbrolis S. V.. Drauge planavo švęsti Šv. Velykas. Apie 14 val., visi trys buvo prie laužavietės, bendravo ir S. V. pasigyrė, kad turi ,,žolės“. Tą pasakymą suprato kaip pasiūlymą pavaišinti. Jis susidomėjo tokiu S. V. pasiūlymu. Buvo labai smalsu išbandyti, nes niekada nebandė rūkyti ,,žolės“. E. J. taip pat išreiškė susidomėjimą. Bendrai tarėsi kur ir kada eis parūkyti ,,žolės“. S. V. pasiūlė eiti parūkyti vakare, kai bus tamsu. Jis ir E. J. sutiko. Apie 21-22 val., trise nuėjo į Vyžuonų miestelyje esantį stadioną. S. V. iš drabužių išsitraukė plastmasinį maišelį, kuriame buvo tabakas ir ,,žolė“, taip pat turėjo filtrus, lapelius cigaretėms susukti ir žiebtuvėlį. Susuko vieną suktinę, kurią ratu pasikeisdami surūkė. Tabaką ir likusią ,,žolę“ S. V. įsidėjo į savo drabužius. Po to, sugalvojo pasivaikščioti prie ,,Balčio“ ežero. Einant takeliu sustabdė policijos pareigūnai, kurie kraustydami S. V. kišenes rado likusią ,,žolę“. Paaiškino, kad S. V. draugiškai juos pavaišino ,,žole“, pirkti jiems nereikėjo (1 t., b. l. 48-51, 1 t., b. l. 54-57).

5.2. Liudytojas E. V. 2025 m. rugsėjo 12 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad trise: jis, E. J. ir S. V., nuėjo į stadioną. S. V. susuko žolės suktinuką maišytą su tabaku, ratu prasuko. S. V. neprašė jokios kompensacijos, neatlygintinai pavaišino. S. V. pirmas užsidegė, daug surūkė, jam ir E. J. davė kelis dūmus. Jis pats sutiko parūkyti. Pusbrolis E. J. irgi rūkė žolę. Visą surūkė žolę, ten nebuvo daug. Jam pačiam tai buvo pirmas kartas (1 t., b. l. 63).

5.3. Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo šeima turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 19 d. į sodybą atvažiavo giminės švęsti Šv. Velykų. Buvo pusbroliai E. V. ir S. V.. S. V. pasisakė, kad turi atsivežęs ,,žolės“. Iš jo pasisakymo nesuprato, ar ruošiasi juos vaišinti, ar ne. Vakare, leidžiant laiką sodybos teritorijoje prie laužavietės, pasisuko kalba apie ,,žolę“. Kažkuris iš jų trijų pasisakė, kad: ,,davai einam parūkyti ,,žolės““, pasiūlė eiti į stadioną. Apie 22 val., trise nuėjo prie stadiono, prie miško. S. V. iš drabužių išsitraukė maišelį su tabaku ir narkotine medžiaga ,,žole“, susuko vieną suktinę, kurią dalindamiesi ratu surūkė. Tabaką ir ,,žolės“ likutį S. V. įsidėjo į savo drabužius. Po to, nuėjo pasivaikščioti prie ,,Balčio“ ežero. Einant nuo ežero sustabdė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję S. V., jo drabužių kišenėje rado likusią ,,žolę“ su tabaku. S. V. nepasakojo iš kur įsigijo ,,žolės“. Jį pavaišino suktine, pirkti ,,žolės“ nereikėjo. (1 t., b. l. 65-68,; 1 t., b. l. 71-74).

5.4. Liudytojas E. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nuėjo vakare į kaimo stadioną, ten surūkė, tada nuėjo prie ,,Balčio“ ežero, ten atvyko policija ir suėmė. S. V. turėjo marihuanos. Ankščiau nėra rūkęs, bandęs. Visi parūkė tą pačią, cigaretę susuko S. V.. Nepamena kam kilo mintis parūkyti. Prasuko per visus tris ir surūkė. Supranta, kad surūkė S. V. narkotinę medžiagą, jis neprašė už tai atsilyginti. S. V. neprašė primygtinai jų rūkyti. Jis pats norėjo rūkyti, jei būtų nenorėjęs, būtų nerūkęs. (1 t., b. l. 89 - 90).

5.5. Iš 2025 m. balandžio 19 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad pas S. V. rastas ir paimtas pakelis su užrašu ,,PUEBLO“, kurio viduje augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 21,; 1 t., b. l. 22).

5.6. Iš 2025 m. balandžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - Utenos r., Vyžuonų sen., Balčio stovyklavietė. Protokole užfiksuota, kad S. V. apžiūros metu, kairės pusės striukės kišenėje rastas plastikinis maišelis su užrašu ,,PUEBLO“, kurio viduje buvo matoma augalinės kilmės žalsvos bei rudos spalvos augalinės kilmės specifinį kvapą skleidžianti medžiaga, galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 23- 28).

5.7. Iš 2025 m. gegužės 16 d. gautos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1246(25) nustatyta, kad specialistas konstatavo, jog Voke Nr. 1, plastiko pakuotėje „PUEBLO“ rasta:

5.7.1. rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga su žalios spalvos augalinės kilmės dalelių priemaišomis yra tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinys. Tirti pateikto mišinio masė yra 15,2336 g, jame yra 0,0183 g (0,12%) grynos psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose;

5.7.2. žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos gabaliukai yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateikta 0,2721 g kanapių (antžeminių dalių), jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 35,2%;

5.7.3. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, esanti skaidraus plastiko skiautėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateikta 0,2297 g kanapių (antžeminių dalių), jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija yra 24,2% (1 t., b. l. 31-33).???

5.8. Iš 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo - garso įrašas, darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Užfiksuota, kaip pareigūnai atlieka S. V. apžiūrą, pas jį randa galimai narkotines medžiagas, jas išima (1 t., b. l. 128-130).

5.9. Iš 2025 m. gegužės 26 d. (Nr. 89-G-5022) gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1230/2025(01) nustatyta, kad specialistas konstatavo, jog E. V. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 132).

5.10. Iš 2025 m. birželio 5 d. (Nr. 89-G-5375) gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1231/2025(01) nustatyta, kad specialistas konstatavo, jog E. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 134).

5.11. Iš 2025 m. birželio 18 d. (Nr. 89-G-5758) gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1233/2025(01) nustatyta, kad specialistas konstatavo, kad S. V. kraujyje rasta benzoilekgonino, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, nustatyta mažiausia koncentracija 0,79 promilės etilo alkoholio. Šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, pėdsakų kokaino, pėdsakų kvetiapino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, kvetiapino, opiatų nerasta. Šlapime ametaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (1 t., b. l. 136).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

7. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šios nusikalstamos veikos objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką. Nusikaltimo dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė gali būti realizuojama alternatyviais veiksmais, nurodytais normos dispozicijoje. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš alternatyvių veiksmų, kadangi kiekvienas iš jų atitinka savarankiško nusikaltimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju aktualūs įgijimo, laikymo, gabenimo ir kitokio platinimo požymiai. Teismų praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Teismų praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011 ir kt.). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Medžiagas gabenantis asmuo pats dalyvauja gabenimo procese, laikydamas jas kišenėse, lagamine, transporto priemonėje, slėptuvėje ir pan. Kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.). Subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga tai, kad ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus (bent vieną iš jų) jis atlieka neteisėtai ir nori taip veikti.

8. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas S. V. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kada įgijo ne mažiau kaip 0,0183 g. (0,12%) grynos psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose (tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinys); 0,2721 g kanapių (antžeminių dalių); 0,2297 g kanapių (antžeminių dalių) (ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku per ,,Telegram“ programėlę susirašė grupėje su nepažįstamu žmogumi, kuriam už 50 Eur sumą kriptovaliuta, nusipirko ,,dropą“, t. y. mažą kiekį kanapių žolės savo vartojimui, kurias pasiėmė iš medžio drevės, esančios Kauno mieste, Kleboniškio parke, pagal atsiųstas koordinates ir vaizdo medžiagą). Įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. balandžio 19 d., ir tą pačią dieną dalį narkotinių medžiagų, t. y. kiek buvo likę po asmeninio vartojimo, gabeno su savimi į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Dalį narkotinių medžių, t. y. vieną suktinę trise su pusbroliais E. J. ir E. V. neatlygintinai surūkė. Likusią dalį laikė su savimi ir gabeno iki 2025 m. balandžio 19 d., 22 val. 50 min., kol asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9. Kaltinamojo parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus dėl kitokio platinimo. Iš liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų nustatyta, kad S. V. neprašė jokios kompensacijos, neatlygintinai pavaišino. S. V. pirmas užsidegė, daug surūkė, jam ir E. J. davė kelis dūmus. Jis pats sutiko parūkyti. Taip pat iš liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų nustatyta, kad visi trys parūkė tą pačią cigaretę, kurią susuko S. V.. Nepamena, kam kilo mintis parūkyti. Prasuko per visus tris ir surūkė. Supranta, kad surūkė S. V. narkotinę medžiagą, jis neprašė už tai atsilyginti. S. V. neprašė primygtinai jų rūkyti. Jis pats norėjo rūkyti, jei būtų nenorėjęs, būtų nerūkęs. Taip pat posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis S. V. neprieštaravo ir nesiėmė veiksmų, kad jo susuktos suktinės nerūkytų kartu su juo buvę E. J. ir E. V.. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų suradimo bei paėmimo aplinkybės užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose, iš kurių nustatyta, kad atlikus S. V. apžiūrą jo kairės striukės kišenėje buvo rastas pakelis su užrašu ,,PUEBLO“ su viduje esančiomis augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (1 t., b. l. 8).

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kokainas priskiriamas narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 5 punktas).

12. Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas įsigytų psichotropinių ir narkotinių medžiagų - kanapių kiekis, kadangi dalį suvartojo pats, dalį suvartojo E. J. ir E. V. bei dalis buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. V. įsigijo ne mažiau kaip 0,0183 g. (0,12%) grynos psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose (tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinys); 0,2721 g kanapių (antžeminių dalių), 0,2297 g kanapių (antžeminių dalių). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 3¹ punktu, įsigytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis.

13. Atsižvelgus į kaltinamojo duotus paaiškinimus apie disponavimo narkotinėmis medžiagomis aplinkybes, kaltinamojo elgesį pamačius policijos pareigūnus daroma išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

14. Teismas konstatuoja, kad aptarti kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys yra gauti nepažeidus baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jų nepripažinti įrodymais ir nesivadovauti nėra pagrindo.

15. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad jie visiškai įrodo kaltinamojo S. V. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, kadangi kaltinamasis neteisėjai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 0,0183 g (0,12 %) grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose, 0,2721 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 35,2 %, bei 0,2297 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 24,2 %, kurias iki 2025 m. balandžio 19 d. laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 19 d. narkotines medžiagas su savimi gabeno į Utenos r. Vyžuonų sen. Nenustatytą dalį šių medžiagų suvartojo pats ir nenustatytą dalį kitaip platino – vaišindamas neatlygintinai davė parūkyti E. V. ir E. J.. Likusią dalį 0,0183 g (0,12 %) grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (THC) mišiniuose ir tirpaluose, 0,2721 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 35,2 %, bei 0,2297 g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija 24,2 %, laikė plastikiniame tabako maišelyje, ant kurio užrašyta „PUEBLO“, savo dėvimos striukės kairėje kišenėje ir gabeno iki 2025 m. balandžio 19 d., apie 22.50 val., Utenos r., Vyžuonų sen., Vyžuonų mstl., prie Balčio ežero poilsiavietės (koordinatės WGS 55.593915 25.511542), kuomet asmens apžiūros metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti S. V. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti kaltinamajam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti S. V. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu būtų pasiekti taikant jam BK 75 straipsnį, todėl prašė teismo atidėti prašomos bausmės vykdymą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką ir kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu, jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus vykimą į darbą, mokslą ar gydymo įstaigas ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jį įpareigoti gydytis priklausomybes, ką jis daro, tęsti mokslą ir įpareigoti kaltinamąjį S. V. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

17. Kaltinamojo gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius posėdžio metu nurodė, kad inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė nebūtų teisinga pagal šios bylos išimtines aplinkybes. Prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. baudą, neatimti laisvės, neizoliuoti nuo šeimos ir visuomenės, leisti sėkmingai užbaigti studijas, patikėti jaunu žmogumi, kuris pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, toks įvykis vienkartinis ir atsitiktinis bei vadovautis teismų praktika, skiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.

18. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. V. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

20. Kaltinamasis S. V. anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 54), administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 17 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskirtos baudos nuo 6 – 120 Eur sumokėtos. Iš jų tik 3 galiojančios nuobaudos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnio prasme (2 t., b. l. 42-52). Nevedęs. Šiuo metu nedirba. Iš SoDros duomenų išrašo nustatyta, kad darbiniai santykiai S. V. siejo su keliais darbdaviais bei pats savarankiškai vykdė individualią veiklą nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. (2 t., b. l. 59-61). Buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 169), dirbo (2 t., b. l. 165-173, 174-180). Iš Darbo biržos sistemos išrašo nustatyta, kad nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 65). Nuolatine forma studijuoja (duomenys neskelbtini) magistrantūros studijų programos (duomenys neskelbtini) 2 kurse. Pirmo kurso bendras svertinis studijų vidurkis – 8,38 (1 t., b. l. 170). (duomenys neskelbtini) bažnyčios charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 171, 172). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad nėra gavusi nusiskundimų dėl S. V. (2 t., b. l. 66). Registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, gydytas. Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. – 2025 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-84/2025, nustatyta, kad S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, nesirgo laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. V. nėra lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, neserga laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, gali duoti parodymus teisme (2 t., b. l. 114-121). Psichologo – psichoterapeuto D. K., pas kurį jungiasi į psichoterapijos sesijas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 168). Iš 2025 m. spalio 31 d. medicininio dokumento išrašo nustatyta, kad S. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Lankosi pas gydytoją (2 t., b. l. 164). Iš 2025 m. spalio 30 d. pažymos nustatyta, kad atlikus greitąjį narkotinių medžiagų testą, jis yra neigiamas (2 t., b. l. 163).

21. Vertintina ir tai, kad S. V. iš esmės kritiškai vertina savo padarytą nusikaltimą, pirmą kartą teisiamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad gailisi, kad nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, reguliariai lankosi pas psichologą-psichoterapeutą, lankosi akademinių narkomanų susirinkimuose, kad viską pergalvojo ir keičia savo elgesį, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, todėl teismui nekyla abejonių dėl S. V. gailėjimosi nuoširdumo.

22. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

23. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, aptariamo straipsnio sankcijoje numatydamas tik griežčiausios rūšies bausmę be jokių alternatyvų, įtvirtino išskirtinį šios veikos pavojingumą. Tačiau kiekviena konkreti nusikalstama veika pagal tą patį BK straipsnį gali skirtis savo pavojingumu pagal konkrečioje byloje nustatytas jos padarymo aplinkybes ir kaltininką charakterizuojančius duomenis.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

25. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

26. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nedetalizuojama, kokios aplinkybės laikytinos pagrindu išvadai, jog net minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu kaltinamojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui ir todėl yra pagrindas asmeniui paskirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, 2K119-689/2020, 2K-21-628/2021).

27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Auk62iausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023, 2K-7-29-594/2025). Taigi, prieš sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina įvertinti BK 62 straipsnyje numatytas sąlygas dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.

28. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 41 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

29. Kaltinamasis S. V. ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino, teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų kam nors padaręs turtinės ar neturtinės žalos. Teismo vertinimu, S. V. formaliai atitinka BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl nėra sąlygų S. V. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.

30. S. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra laikoma sunkiu nusikaltimu, kuris padaromas tik tyčia. Vis tik, teismo vertinimu, net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo principo ir neužtikrintų teisingos pusiausvyros tarp bausme siekiamų tikslų ir taikomų priemonių šiems tikslams pasiekti.

31. Nekvestionuojant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, atsižvelgtina ir į kitas su šios veikos padarymu susijusias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo socialinį pavojingumą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis S. V. vartojo narkotines medžiagas. Kaip matyti iš S. V. paaiškinimų, kurie objektyviais duomenimis nėra paneigti, narkotines medžiagas jis įsigijo savo reikmėms, o ne iš karto turėdamas tikslą jas platinti. Nenustatyta, kad kaltinamasis, duodamas narkotines medžiagas, turėjo tikslą pasipelnyti (ar gauti kitokią asmeninę naudą), ar kad už šias medžiagas jis būtų gavęs kokį nors atlygį. Susitikus su pusbroliais prasitarė, kad turi narkotinių medžiagų, tačiau nenustatyta, kad primygtinai siūlė jiems vartoti. Kaltinamasis nurodė, kad susisuko vieną suktinį, jis pats dalį jos surūkė, E. V. ištiesus ranką į suktinį, jis jam davė parūkyti, o E. V. davė E. J. parūkyti. Šį faktą patvirtina liudytojo E. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad visi trys surūkė vieną suktinį dalindamiesi ratu bei liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad visi parūkė tą patį suktinį, kurį prasuko per visus tris ir surūkė. Kaltinamasis S. V. nesipriešino konkliudentiniais veiksmais išreikštam E. V. norui (ištiesus ranką link suktinio) rūkyti suktinį bei E. V. gestui perduoti suktinį E. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jis pats norėjo rūkyti, jei būtų nenorėjęs, būtų nerūkęs. Kaltinamasis S. V. pavaišindamas jo paties rūkomą suktinį pusbroliams netinkamai įvertino situaciją ir nepagalvojo apie daromos nusikalstamos veikos pasekmes. Duomenų apie kaltinamojo palaikomus ryšius su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, ankstesnius neteisėto disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis atvejus, pelnymąsi iš tokios veiklos, sistemingu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu didesniam asmenų ratui šioje byloje nenustatyta.

32. Kaltinamasis S. V. anksčiau nebuvo teistas, šis teistumas jam yra pirmas. Savo kaltę kaltinamasis pripažino, savo poelgio neteisino, teismo posėdžio metu kritiškai vertino savo padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad gyvenime tokios klaidos nekartotų. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, tačiau nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas 30 metų amžiaus, turi psichikos sveikatos problemų, tačiau jas sprendžia, lankosi pas gydytojus, dalyvauja susirinkimuose. Iš kaltinamojo elgesio proceso metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, ėmėsi priemonių keisti savo elgesį, pateikė įrodymus, įrodančius, kad šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Yra aukštojo universitetinio išsilavinimo, studijas tęsia magistrantūroje. Magistrantūros pirmojo kurso bendras svertinis studijų vidurkis – 8,38. Šiuo metu nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tik dėl to, kad siekia sėkmingai baigti magistrantūros studijas, kurias derinti su darbu tapo sudėtinga. Nors yra ganėtinai jauno amžiaus, tačiau jo ankstesnieji darbo teisniai santykiai yra nuo 2011 metų. Šios aplinkybės, įvertinus jas kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, suponuoja pagrindą išvadai, kad S. V. veiksmai buvo atsitiktiniai ir neapgalvoti, kaltinamasis tyčinį sunkų nusikaltimą padarė tinkamai neįvertinęs savo veikos pavojingumo baudžiamojo įstatymo prasme ir galimų tokio poelgio pasekmių. Nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam nėra būdingas. Teismo vertimu, tai sudaro pagrindą S. V. padarytą nusikaltimą vertinti kaip mažesnio rūšinio pavojingumo ir taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad būtų reikalinga jį izoliuoti nuo visuomenės, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnės rūšies, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmė.

33. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, įvertinęs tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek kaltinamojo iš esmės tik teigiamai charakterizuojamą asmenybę, aktyvias ir akivaizdžias pastangas keisti savo elgesį, sprendžia, kad net ir paskyrus S. V. minimalią laisvės atėmimo bausmę, savo rūšimi ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudos bausmė kaltinamajam neskirtina, kadangi jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekia baigti nuolatinės formos magistrantūros studijas, todėl tokia bausmės rūšis jam gali būti nepakeliama finansinė našta. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies terminą – 2 (dvejus) metus. Įvertinus kaltinamojo įvykdytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.

34. Siekiant paveikti kaltinamąjį teigiama linkme, skatinti pozityvų užimtumą, kurti bei išlaikyti turimus socialinius ryšius, užkirsti kelią psichiką veikiančių medžiagų vartojimui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, draudimai ir baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. įpareigotinas tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis 48 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai (draudimai), baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, ir skatins kaltinamąjį ateityje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebenusikalsti.

35. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir S. V. skirtina sumažinta 1 (vienerių) metų (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. įpareigotinas tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis 48 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

36. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

37. S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

38.1. grąžintos po tyrimo likusios 0,1846 g ir 0,1965 g kanapių (antžeminių dalių), 14,8076 g tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio (0,0177 g gryno tetrahidrokanabinolio), supakuotų bendrame viename voke Nr. 1, kuris užklijuotas ir užantspauduotas spaudu ,,LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRAS *VILNIUS* PAKETAMS“, perduotas saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

38.2. grąžintos po tyrimo likusios pakuotės (plastiko pakuotė „PUEBLO", skaidraus plastiko skiautė ir išorinė pakuotė), supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas spaudu ,,LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRAS *VILNIUS* PAKETAMS“, perduotas saugojimui į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpose (1 t., b. l. 42-43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, BPK 301 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. V. galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti S. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti S. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis 48 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, S. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- grąžintas po tyrimo likusias 0,1846 g ir 0,1965 g kanapių (antžeminių dalių), 14,8076 g tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio (0,0177 g gryno tetrahidrokanabinolio), supakuotų bendrame viename voke Nr. 1, kuris užklijuotas ir užantspauduotas spaudu ,,LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRAS *VILNIUS* PAKETAMS“, perduotas saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

- Grąžintos po tyrimo likusios pakuotės (plastiko pakuotė „PUEBLO“, skaidraus plastiko skiautė ir išorinė pakuotė), supakuotos į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas spaudu ,,LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRAS *VILNIUS* PAKETAMS“, perduotas saugojimui į Utenos apskrities VPK saugojimo patalpose (1 t., b. l. 42-43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti S. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.