- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2-139-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01311-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versina“, Versina UAB Laretas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laretas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5227-262/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laretas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
Ieškovas UAB ,,Laretas“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti šalių 2015 m. vasario 25 d. sudarytą statybos rangos sutartį nutrauktą neteisėtai ir laikyti ją nutrauktą nuo ieškinio teismui padavimo dienos dėl atsakovo UAB ,,Versina“ kaltės, priteisti iš atsakovo 39 889,22 Eur skolą, 35 587,69 Eur negautų pajamų, 125,71 Eur delspinigių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, kurių suma ar vertė neviršija 75 602,62 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui UAB ,,Laretas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankami, pingines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma – 75 602,62 Eur atsakovui yra didelė bei padarė prielaidą, kad siekdamas išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Versina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Priimta nutartis nemotyvuota, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti slėpti turtą ar perleisti kitiems asmenims. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovas yra nesąžiningas, ketina paslėpti turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenimis. Teismo išvada, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, nepagrįsta ir nemotyvuota. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui yra didelė, atsakovo finansiniai dokumentai paneigia šį teiginį – įmonė veikia pelningai, neutri jokių trumpalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms.
I. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėtas 75 602,62 Eur dydžio užstatas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Įprastai tokioje situacijoje konstatuojamas apeliacijos objekto išnykimas ir tuo pagrindu apeliacinis procesas nutraukiamas. Tačiau šioje situacijoje, kuomet laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dėl to, kad atsakovas įmokėjo užstatą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio proceso pagal atsakovo atskirtąjį skundą nutraukimas pažeistų apelianto teisę į teisminę gynybą (galimybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas būtų įvertintas instancine tvarka), kadangi laikinosios apsaugos priemonės transformuotos į užstatą, kuris iš principo lemia analogiškus kaip ir pačios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo finansinius ribojimus. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB „Versina“, buvo priimta pagrįstai, t.y. ar egzistavo CPK 144 straipsnyje numatytos bei teismų praktikoje konkretizuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu atveju turi įvertinti ne tik pačią ieškinio sumą kaip tokią, bet ir tai, ar ši suma konkrečiam atsakovui pagal jo turimą turtą, gaunamas pajamas, veiklos apyvartą bei kitas aplinkybes, galinčias atspindėti asmens turtinę padėtį, yra didelė ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų lemti grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui UAB „Versina“ yra 75 602,62 Eur (b. l. 1-12). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, išnagrinėjęs su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų ar pagrįstų argumentų apie tai, kad atsakovas imasi ar ketina imtis veiksmų, kuriais sumažintų savo finansines galimybes (pvz., perleidžia ar ketina perleisti savo turtą ar lėšas kitiems asmenims).
Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas taip pat neįrodė, kad jo reikalavimo suma atsakovui yra didelė (šios aplinkybės ieškovas net neįrodinėjo, o rėmėsi tik abstrakčiu argumentu dėl didelės ieškinio sumos prezumpcijos). Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuluotų nuostatų, kokia suma laikytina didele, kiekvienu atveju pareikštų reikalavimų suma turi būti vertinama atsižvelgiant į asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę padėtį. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai paneigia ieškovo prielaidą, kad pareikštų reikalavimų suma atsakovui vertintina kaip didelė. Iš UAB „Versina“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės visas turtas sudarė 29 335 421 Lt (iš jų ilgalaikis turtas – 330 345 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 20 186 669), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 14 068 224 Lt. Pagal prie atskirojo skundo pateikto 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenis matyti, jog įmonės turtas siekia 14 408 592 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 289 873 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 11 503 977), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 726 320 Eur. Taigi, nors įmonės turto vertė sumažėjusi, trumpalaikių (per vienerius metus) gautinų ir mokėtinų sumų balansas yra teigiamas (atsakovo trumpuoju laikotarpiu gautinos sumos yra didesnės už mokėtinas). Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad tiek 2013 m. (pelnas – 4 434 894 Lt), tiek 2014 m. (pelnas – 12 260 028 Lt) įmonė veikė pelningai, pelnas netgi didėjo. Iš atsakovo banko įplaukų ataskaitos matyti, kad vidutiniškai per mėnesį į jo sąskaitą pervedama 2 600 000 Eur, o banko sąskaitos likučio vidutinė suma – 290 000 Eur. Lyginant ieškovo reikalavimo dydį ir paminėtus atsakovo finansinius duomenis negalima teigti, jog nagrinėjamu atveju vien reikalavimo dydis esą sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei manyti, jog šiuo atveju yra būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas savo veiksmais – 75 602,62 Eur užstato sumokėjimu – patvirtino faktą, kad reikalavimo suma, lyginant su jo finansiniais pajėgumais, jam nėra didelė. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo skundo teiginiais, kad ieškovas neįrodė, jog jo pareikšto reikalavimo suma yra didėlė bei ji sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB „Versina“, pripažintina nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
Konstatavus, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos be teisėto pagrindo ir susiklosčius procesinei situacijai, kai skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teismo nutartimi panaikintos (atsakovui sumokėjus užstatą), apelianto teisė apginama ne panaikinant skundžiamą nutartį, bet konstatuojant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą. Kadangi užstato grąžinimo klausimas nėra šios apeliacijos objektas, apeliacinis teismas šio klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Versina“ atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai.