Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21128601933).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 18 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinių nusižengimų požymių, pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalį.

Teisme gautas pareiškėjos S. Š. skundas, kuriuo nurodo, jog su 2021 m. vasario 18 d. nutarimu nesutinka. Nurodyta, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, nes 30 bute pas J. susirenka draugai, kurie nėra vieno ūkio, nesilaiko karantino sąlygų. Atvykus policijos pareigūnams durų niekas neatidarė, bute girdėjosi muzika ir balsai. Mano, jog buvo neįvertintas karantino sąlygų pažeidimas, nes pas J. V. paauglį sūnų dažnai renkasi draugai, pažeisdami karantino sąlygas. Mano, jog J. V. meluoja, kad jos sūnus namuose vienas žaidžia kompiuterinius žaidimus ar nuotoliu bendrauja su draugais, nes dažniausiai bendraujama tiesiogiai. Prašo peržiūrėti 2021 m. vasario mėn. 18 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes žino, kad 30 bute buvo pažeistos karantino sąlygos, prašo nustatyti kaltininkus ir pritaikyti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nesant J. V. veiksmuose ANK 73 straipsnio 1 dalyje, 488 straipsnio 1 dalyje administracinių nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo teisena J. V. atžvilgiu buvo nutraukta.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. V. sūnus J. K. gimęs (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 10 d. (galimo administracinio nusižengimo metu) J. K. neturėjo amžiaus, nuo kada galima administracinė atsakomybė, todėl teisėtai ir pagrįstai administracinė teisena buvo vedama J. V. atžvilgiu.

Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad siekiant išsiaiškinti S. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai J. V. sūnaus J. padaryto administracinio nusižengimo, buvo nuvykta nurodytu adresu, bendrauta su pranešėja S. Š., kuri paaiškino, kad 30-tame bute nesilaikoma karantino reikalavimų, kad bute yra apie keturis asmenis, kurie nėra iš vienos šeimos ūkio. S. Š. teigė, kad susibūrimai vyksta nuolatos, kai vaikinas namuose lieka vienas. Policijos pareigūnams nuėjus prie 30 buto, durų niekas neatidarė, bute girdėjosi muzika, balsai.

2021 m. vasario 11 d. J. V. raštu paaiškino, kad ne vienus metus vargsta su konfliktiška kaimyne, kuri naudoja psichologinį smurtą prieš jos šeimą. Sienos ribojasi su S. Š., kuri neturi vaikų ir, pasak kurios, jie negali namuose kalbėtis netgi telefonu, tokiu garsu, kokiu nori, vaikas namuose važinėjasi su riedučiais ir pan., kad jų namuose triukšmaujama, nors taip nėra. Sūnus J. K., nesijaučia saugus savo namuose, kadangi ji yra dirbanti ir negali būti namuose 24 valandas per parą. Mano, kad savo namuose vaikas turi teisę dienos metu žaisti kompiuterinius žaidimus ir nuotoliniu būdu bendrauti su draugais, nes karantino metu tik tokia galimybė ir yra. Taip pat paaiškino, kad dienos metu pusę dienos vyksta pamokos nuotoliniu būdu, taip pat būreliai, kurie taip pat vyksta ne tyloje. J. V. paaiškino, kad laikosi įstatymų, kad namuose nekelia triukšmo nustatytomis valandomis ir jokių nusižengimų ar konfliktų su kitais kaimynais neturi.

ANK 45 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.

ANK 488 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą - šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis šio straipsnio numatyto pažeidimo požymis.

ANK 73 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju, kaip aukščiau minėta, nustatyta, jog dėl galimų administracinių nusižengimų buvo nuvykta į įvykio vietą, bendrauta su S. Š., raštu apklausta J. V.. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kaimynės konfliktuoja, tarp jų susiklostę konfliktiški santykiai. Tai nurodė ir J. V. paaiškinime, ir S. Š. skunde, nurodydama, kad J. V. su savo sūnumi daug metų gadina jiems sveikatą ir poilsį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nenustatyta, jog 2021 m. vasario 10 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo triukšmaujama ir tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis ar nesilaikoma karantino sąlygų. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai, o asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius, kad tarp asmenų vyksta konfliktai, asmenų pareiškimai ir paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nesant tikslios įrodomosios vertės, nesant faktinių įrodymų, konstatuotina, kad administracinė teisena J. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jos veiksmuose administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21128601933) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 2 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21128601933), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.