Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kauno miesto 16-asis notaro biuras nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai neišduos, tol kol ji nepateiks ištaisyto savo gimimo liudijimo, kuriame jos motina būtų nurodyta tas pats asmuo, kaip ir pas palikėją – M. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai iki kreipimosi į notarą niekur nebuvo reikalinga pateikti tiek savo, tiek savo sesers gimimo liudijimo, todėl tik po sesers mirties pareiškėja sužinojo, jog pareiškėjos gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) skiltyje „motina“ klaidingai įrašytas jos motinos M. A., P., vardas „M.“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo (gimimo akto įrašo) ištaisymo. Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius 2021-10-28 priėmė Išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, kuria netenkino J. A. prašymo.

4. Aplinkybes, kad palikėja V. A. ir pareiškėja J. A. buvo seserys patvirtina: Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas atmesti prašymą, kuriame užfiksuota, jog pareiškėja ir palikėja gyvena kartu, jos yra seserys, M. A. įrašymo kortelėje nurodyta, jog ji turi du vaikus: A. J. (nežinia kodėl nubraukta) ir A. V. Tuo tarpu V. A. gimimo liudijime motinos vardas taip pat nurodytas „M.“.

5. Teismo posėdyje pareiškėja palaikydama pareiškimą paaiškino, kad jos šeimą sudarė mama M. A., tėvas V. A., sesuo V. ir brolis V. Tėvas ir motina santuokos nebuvo įregistravę, visų vaikų tėvas V. A.. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dažnai lankydavosi mamos tėviškėje (duomenys neskelbtini). Mama romų tautybės žmonių tarpe buvo vadinama M., visi kiti ją pažinojo M. vardu, tokį vardą ji nurodydavo ir pati. Kad gimimo liudijime įrašytas ne tas mamos vardas pareiškėja sužinojo tik tvarkantis sesers V. palikimo priėmimo dokumentus. Pareiškėjos atstovas pareiškimą prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( CPK XXXII skyrius). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų civilinę būklę arba teisinį statusą lemia teisės normose nustatyti juridiniai faktai, t. y. veiksmai ar įvykiai, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina tam tikras teises ar pareigas. Aktai – tai patys įvykiai ar veiksmai, o aktų įrašai – tai žinios apie tuos aktus, valstybės suteiktų įgaliojimų pagrindu atitinkamų institucijų įregistruotus įstatymo nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą – civilinės būklės aktų registraciją. Registracija atliekama, darant aktų įrašus civilinės būklės aktų registravimo knygose. Civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai turi teisingai atspindėti registruojamus aktus, taip pat kitus reikšmingus duomenis, kuriuos šie įrašai pažymi.

8. CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. CK 3.313 straipsnis numato, kad Civilinės būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. Jei tarp suinteresuotų asmenų iškyla ginčas, civilinės būklės aktų įrašai atkuriami, papildomi ir ištaisomi teismo sprendimu. Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėja laikydamasi išankstinės tvarkos, kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl motinos gimimo įrašo ištaisymo ir, gavusi neigiamą civilinės metrikacijos įstaigos išvadą, su pareiškimu kreipėsi į teismą.

9. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įrodymai civilinėje byloje apibrėžiami kaip bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių prašymus ir atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įstatymo nuostatos leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tikimybių pusiausvyros principas lemia, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

10. VĮ Registrų centras duomenimis, M. A. gimė (duomenys neskelbtini), vaikai – V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini); J. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis, M. A. gimimo duomenų nerasta. VĮ Registrų centras duomenimis, J. A. gimė (duomenys neskelbtini), motina M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra. Iš gimimo liudijimo (išduotas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad J. A. gimė (duomenys neskelbtini), motina M. A., P., duomenys apie tėvą nenurodyti, grafoje „Pilietis „(tė)“ nurodyta –V.“. J. A. gimimo įraše nurodyta motina M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas V.

11. V. A. gimimo liudijime nurodyta motina M. A., P.; duomenų apie tėvą nėra; grafoje „Pil. nurodyta –V.“. VĮ Registrų centras duomenimis – V. A. gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini); nevedęs, duomenų apie tėvą nėra, motina – M. A., gimusi (duomenys neskelbtini); duomenų apie vaikus nėra.

12. Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis, nevedęs, duomenų apie tėvą, motiną, vaikus nėra.

13. Gimimo liudijimas patvirtina, kad M. A., gimė (duomenys neskelbtini), tėvas P. A., motina O. K.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta – (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir O. (iki santuokos K.) A. duktė vardu M., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties liudijime nurodyta, kad M. A., P. mirė (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras išraše nurodyta, kad M. A. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. A. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad V. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. A. gimęs (duomenys neskelbtini), vaikai V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

14. Įrašymo kortelės duomenimis, M. A., Petro, gim. (duomenys neskelbtini), vaikai iki 16 metų nurodyti V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), išbraukta J. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Atstatyto gimimo įrašo duomenimis, V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas A. A., A., motina M. A., P.. VĮ Registrų centras duomenimis, V. A., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

15. Klinikinių gimdymo namų skyriaus išduotame gimimo pažymėjime (pažyma surašyta laisvos formos, ją išdavusio asmens nepasirašyta) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. A., P., pagimdė moteriškos lyties kūdikį (duomenys neskelbtini), išvyko iš įstaigos (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama ištaisyti jos gimimo akto įrašą, jame įrašytą motinos vardą iš „M.“ pakeisti į „M.“, ir motinos gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Teismas, byloje ištirtų rašytinių įrodymų, nuotraukų, pareiškėjos, teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. Č., R. I. paaiškinimais, pareiškėjų reikalavimą vertina pagrįstu ir įrodytu (CPK 183, 185 straipsniai). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų visumos kontekste leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Duomenys apie motiną“ nurodoma M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), ir mirusioji M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo. Pareiškėjos, liudytojų paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, patvirtina, kad J. A., V. A. ir V. A. motina buvo M. A., kuri artimųjų, kaimynų buvo žinoma ir vadinama M. vardu, nors romų tautybės žmonių tarpe į ją buvo kreipiamasi M. vardu. Aplinkybę, kad pareiškėjos motina oficialiuose dokumentuose nurodyta M. vardu patvirtina ir rašytiniai įrodymai – V. A. gimimo liudijimas, (duomenys neskelbtini) pažymėjimas. Pareiškėjos paaiškinimu, nei tėvai, nei brolis turto neturėjo, todėl paveldėjimo bylos po jų mirties nebuvo užvestos. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimu, kad iki kreipimosi į notarą dėl palikimo po sesers mirties priėmimo jai niekur nebuvo reikalinga pateikti su seserimi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, todėl tik po sesers mirties pareiškėja sužinojo, kad jos gimimo liudijime skiltyje „motina“ klaidingai įrašytas jos motinos M. A., P., vardas „M.“. Teismas įvertina ir tai, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve M. A. gimimo duomenų nerasta. Duomenų apie M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirtį nėra. Teismas neturi pagrindo netikinėti nuosekliais pareiškėjos pusseserės P. Č. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais apie M. A. ir jos trijų vaikų giminystės ryšį, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, nėra pagrindo. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu pareiškimas tenkinamas (CPK 185 straipsnis). Pakeisti gimimo įrašą įpareigotinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (CPK 516 straipsnis).

17. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Ištaisyti J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) , (padarytame Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)), motinos vardą iš „M.“ į „M.“, ir motinos gimimo datą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.