- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- P-756-190-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 80.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. prašymą atnaujinti procesą S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-261-225/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. spalio 14 d., apie 15 val. vykdydama savo tariamą teisę Girkontiškės k., Žarėnų sen., Telšių rajone, perkasė lauko keliuką, ir pastatė medinę užtvarą ant A. M. ir P. M. naudojamo įvažiavimo į jų sodybą.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. sausio 14 d. nutarimu pripažino S. R. kaltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį ir skyrė jai įspėjimą.Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. R. nuosavybės teisės į žemės sklypus (kadastro Nr. 7890/0006:27 ir 7890/0003:130), iš pateiktų planų matyti, kad tai yra du atskiri žemės sklypai, yra parodytas kelias, S. R. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003 m. rugpjūčio 11 d., sutiko. Iš 2008 m. gruodžio 2 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rašto Nr.S.8-2243 matyti, kad bendro naudojimo kelias, esantis tarp S. R. priklausančių žemės sklypų, yra valstybinė žemė. Iš Žemėtvarkos projekto plano ištraukos ir Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad S. R. žemės sklypus skiria vietinės reikšmės kelias, kuris veda iki Mikuckių sodybos, kito kelio iki Mikuckių sodybos nėra. Teismas pažymėjo, kad apklausti liudytojai ir rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad esant nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, dar nuo tarybinių laikų protokole minimu lauko keliuku naudojosi A. M. ir P. M., ir kad tai yra vienintelis keliukas, kuriuo jie gali patekti į savo sodybą. S. R. pripažįsta, kad keliuką perkasė ir įkalė kuolus, pateikė teismui Pasėlio matavimų duomenis ir teigė, kad tokios plane parodytos jos žemės sklypų ribos yra teisingos, ten keliukas yra įskaičiuotas į pasėlių plotą, tačiau teismas pateiktais Pasėlių matavimo duomenimis nesivadovavo, nes matavimus atlikęs A. M. juos atliko pagal užsakovės S. R. pateiktus duomenis ir neatsako už šių duomenų teisingumą. Teismas padarė išvadą, kad S. R. tyčia įkaldama kuolus, darydama užtvarą ant lauko keliuko, kuris veda tik į A. M. ir P. M. sodybą, suprato, kad daro jiems kliūtį naudotis lauko keliuku ir tokiu būdu, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę - tariamą teisę į valstybinę žemę.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs S. R. apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi byloje Nr.N-261-225/2010 jį atmetė ir Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes bei pagrįstai pripažino, kad S. R. savavališkai vykdė savo tariamą teisę. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti nėra reikšminga, ar asmuo traukiamas atsakomybėn įgyvendina savo tikrąją ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Bylos aplinkybes patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl teisės naudotis privažiavimu. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. S.8-2243 patvirtina, kad A. ir P. M. privažiavimui naudoja valstybinę žemę, kurios naudojimo teisėtumo kontrolę vykdo Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas. S. R. tokios teisės neturi ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais veiksmais negalėjo ginti savo tariamos teises.
III.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas S. R. 2010 m. gegužės 25 d. prašymas, kuriuo ji prašo atnaujinti procesą byloje Nr.N-261-225/2010 ir taikyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Prašyme nurodo, jog paaiškėjo, kad Telšių apskrities žemėtvarkininkai suklastotais dokumentais klaidina ne tik ją, bet ir teismą. Nurodo, jog parodymus teisme davė tie patys asmenys - V. P. ir A. J., kurie yra prisidėję prie klastočių. Tvirtina, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos 2009 m. kovo 25 d. raštą Nr.S.8-643 bei įpareigojo administraciją teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti S. R. priklausančių žemės sklypų (taip pat ir to, kuriame yra nurodytas ginčijamas kelias) kadastro duomenų nustatymą ir organizuoti šių žemės sklypų kadastrinių matavimų valstybinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindai, kurie turi būti nurodyti prašyme dėl proceso atnaujinimo, išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje, be to, prašyme taip pat turi būti įvardijami proceso atnaujinimo motyvai kartu pridedant proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 157 str. 1 d. 4 – 5 p., 2 d.). Šiuo atveju S. R. prašyme tokių duomenų nenurodo, todėl, įvertinus prašymo argumentaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog asmuo galimai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Minėtas punktas įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, siekiant atnaujinti procesą minėtu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Be to, taikant minėtą proceso atnaujinimo pagrindą būtina nustatyti ir tai, jog būtent dėl nuosprendyje konstatuotų atitinkamų faktų buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas teismo sprendimas byloje, kurioje siekiama proceso atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju iš S. R. prašymo ir jo pagrindimo matyti, jog jokia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtina aplinkybė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota nebuvo.
Dėl S. R. prašymo taikyti šiuo atveju Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį („Piktnaudžiavimas“) pasakytina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija atskleista ABTĮ 20 straipsnyje, kuriame jokių įgaliojimų teismui traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ar spręsti kitus, su baudžiamąja atsakomybe susijusius klausimus, nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog S. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, tinkamai nemotyvuotas, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr.N-261-225/2010 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
S. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-261-225/2010.
Nutartis neskundžiama.