Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai J. P., pareiškėjos atstovei Aušrai Saulėnienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1993-04-28 potvarkiu Nr. 68OV „Dėl rūpybos steigimo“ K. E. J., gim. (duomenys neskelbtini) pirmos grupės invalidei, registruotai ir gyvenančiai (duomenys neskelbtini) paskyrė rūpintoja jos dukrą P. J. Borisovną, (duomenys neskelbtini), registruotą ir gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Vilniaus miesto valdyba 1993-04-23 potvarkiu Nr. 681V „Dėl darbo stažo įskaičiavimo“ nutarė į pareiškėjos darbo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1992-08-31 iki ligonio slaugos pabaigos. Paaiškinta, kad J. P. nedirba, nes slaugo motiną K. J. J., pirmos grupės invalidę (b. l. 6).

Vilniaus II teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 066360 patvirtina, kad pareiškėjos mamai J. K., neterminuotam laikui nuo 2014-09-04 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 7).

Pareiškėja 2015-12-08 pateikė VSDFV 4 skyriui prašymą dėl stažo skaičiavimo, kuriame prašė informuoti, kodėl neįskaitytas laikotarpis į darbo stažą nuo 2000 iki 2014 m. kuomet pareiškėja slaugė motiną (pirmos grupės invalidę) (b. 1. 22).

VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyrius 2015-12-21 raštu Nr. (10.13) 3-14326 informavo pareiškėja, kad jos motinai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik nuo 2014-09-04, todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo pareiškėjos drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo 2000 metų. (b. 1. 4).

Pareiškėja 2016-06-21 VSDFV pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jai be teisėto pagrindo buvo atsisakyta įskaityti į socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 2000 iki 2014 m. kai pareiškėja slaugė savo neįgalią motiną (b. 1. 23–24).

VSDFV 2016-07-28 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-4498, kuriuo nusprendė, kad į pareiškėjos stažą įskaityti šie J. K. slaugos laikotarpiai: nuo 1992-09-01 (t. y. nuo pareiškėjos atleidimo iš darbo Vilniaus 6-ojoje vidurinėje mokykloje-laboratorijoje dienos) iki 1993-08-31 (t. y. iki priėmimo į darbą Vilniaus 63-ojoje vidurinėje mokykloje-laboratorijoje dienos), remiantis pareiškėjos motinos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos byloje esančiu 1991-07-29 VMSEK išduotu pažymėjimu Nr. 002309, kuriuo jai neterminuotai nuo 1991-07-09 buvo nustatytas I grupės invalidumas; nuo 2014-10-30 iki 2014-10-31, nuo 2014-11-25 iki 2015-10-14 ir nuo 2015-11-13 iki 2016- 05-19, remiantis Registre esančiais duomenimis. (b. 1. 3).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar VSDVF pagrįstai atsisakė į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 2000 iki 2014 metų, kuomet pareiškėja slaugė savo neįgalią motiną.

Susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai atsisakyta į socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 2000 iki 2014 m. kai pareiškėja slaugė savo neįgalią motiną iš esmės remiantis tuo, kad nuo 2000-01-01 iki 2005-07-01 J. K. nebuvo pripažinta visiškos negalios invalide, o nuo 2005-07-01 iki 2014-09-03 laikotarpiu jai nebuvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, asmens stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginamas iki 1995-01-01 buvęs laikotarpis, kuriuo asmuo slaugė namuose šeimos narį, pripažintą I grupės invalidu. Šis laikotarpis į stažą įskaitomas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) išduota pažyma (iki 2005-07-01 – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – VMSEK) išduotu pažymėjimu), įrodančia slaugomo šeimos nario buvimo I grupės invalidu laiką (Nuostatų 23.10 papunktis).

Pensijų įstatymo 8 str. nurodyta, kad stažą po 1995-01-01 sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie asmenys gauna Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte išvardytas valstybinio socialinio draudimo pašalpas ir nedarbo socialinio draudimo išmokas (t. y. į stažą įskaitomi tik draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai), remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) esančiais duomenimis (Nuostatų 21 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 4 str. 2 d., 6 p. nurodyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Taigi remiantis išdėstytomis nuostatomis, svarbu nustatyti, ar egzistuoja Socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 6 p., nurodytos sąlygos, būtinos siekiant nuo 2001-01-01 būti apdraustam valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ar nedarbo socialiniu draudimu.

Byloje susiklosčiusi faktinė situacija, jog pareiškėjai laikotarpis nuo 2000 m. iki 2014 m. į darbo stažą neįskaitomas todėl, kad asmeniui, kurį pareiškėja slaugė, nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik nuo 2014-09-04. Teismas pažymi, kad VSDFV atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos motinai 1991-07-29 VMSEK išdavė pažymėjimą Nr. 002309, kuriuo jai neterminuotai nuo 1991-07-09 buvo nustatytas I grupės invalidumas. Kad pareiškėjos motinai nustatytas I grupės neįgalumas patvirtina ir Vilniaus miesto valdybos 1993-04-28 potvarkis Nr. 680V (b. 1. 5) ir 1993-04-28 potvarkis Nr. 681V (b. 1. 5). Teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu 2000-03-01 Nr. 22 „Dėl Asmens, slaugančio visiškos negalios invalidą, draudimo valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai tvarkos patvirtinimo“ (galiojo 2000-03-18 iki 2005-09-11) 3. 2 p. buvo nustatyta, kad visiškos negalios invalidas – tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam ir kuris Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK) sprendimu pripažintas visiškos negalios I grupės invalidu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos mamai, kurią pareiškėja slaugė, I grupės invalidumas nustatytas dar 1991-07-09. Taigi iš esmės pareiškėja slaugė asmenį, kuris yra visiškos negalios invalidas. Aplinkybė, kad pareiškėjos mamai nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik nuo 2014-09-04 nepaneigia fakto, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2014 m. slaugė mamą, kuriai nustatytas I grupės invalidumas. Formalus atsisakymas įskaityti prašomą laikotarpį į stažą vien dėl aplinkybės, kad pareiškėjos slaugomai mamai nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik nuo 2014-09-04, nors nuo 1991-07-09 jai pripažintas I grupės invalidumas, o 1999-10-22 VMSEK išduotas pažymėjimas Nr. 588131 patvirtinantis faktą, kad mamai pripažintas nuolatinės slaugos būtinumas, prieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad laikotarpis nuo 2000 m. į 2014 m. į pareiškėjos stažą neįskaitytas nepagrįstai. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-12-21 sprendimas Nr. (10.13)3-14326 bei VSDFV 2016-07-28 sprendimas Nr. (6.5)I-4498 naikintini kaip nepagrįsti. Panaikinus ginčijamus sprendimus atsakovas įpareigotinas įskaityti į socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 2000 iki 2014 metų, kai pareiškėja slaugė neįgalią mamą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012; LVAT 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013; LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Be to, išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (LVAT 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144–216 p.; LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Šiuo atveju, pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 27.1.2.1., 27.1.2.1., 30.1. punktais, sudarė advokato/advokato padėjėjo mokestis – 242,25 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalvos teikimu susijusios išlaidos – 1,10 Eur.

Teismo vertinimu, pažymoje nurodyti duomenys dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra pakankami spręsti dėl valstybės nagrinėjamu atveju patirto bylinėjimosi išlaidų dydžio teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Šiuo atveju pažymoje visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardinta, už kurių procesinių dokumentų rengimą prašoma priteisti išlaidas, kiek valandų advokatas teikė paslaugas, kokia suma šios paslaugos (kiekviena iš jų) įvertintos, nenurodoma, kuriai konkrečiai iš taisyklių nuostatų yra prilyginamas advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrindė prašomų priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjai išaiškinama, jog ji turi teisę raštu pateikti prašymą su detalizuotu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-12-21 sprendimą Nr. (10.13)3-14326.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-07-28 sprendimą Nr. (6.5)I-4498.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į J. P. socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 2000 iki 2014 metų, kai pareiškėja slaugė neįgalią mamą.

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.