Kauno apygardos teismo nutarimas

2021-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-568-634/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
AN2-568-634/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00528-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Institucija
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-568-634/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00528-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.7; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio (toliau – ir Institucija) vadas K. L. 2021 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą, kurio V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį – 75 Eur bauda, dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. 13.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir keisdamas važiavimo kryptį kliudė kitą transporto priemonę. Taip pat, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiu būdu V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Nr. 1950, 9, 101, 126, 226 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. nesutikdamas su Institucijos nutarimu dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi V. M. skundą atmetė ir Institucijos 2021 m. sausio 13 d. nutarimą dalyje dėl V. M. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, V. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio nusižengimo sudėties.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta, kadangi yra priimta iš esmės neišnagrinėjus jo skundo, neatskleidus bylos esmės ir net nebandant nustatyti kurio automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Visos bylos nagrinėjimo metu iškilusios abejonės, kurios nebuvo pašalintos priimant skundžiamą nutartį, vertinamos ne atsakomybėn traukiamo asmens, tai yra jo, bet skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos naudai, taip nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos teisminės praktikos, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

1.2. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis nenustatinėjo, kurio vairuotojo padarytas KET pažeidimas lėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. eismo įvykio kilimą, tai yra buvo pagrindine sąlyga jam kilti, kadangi tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai parodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį Kauno apylinkės teismas neišnagrinėjo jo skundo ir neatskleidė ginčo (bylos) esmės, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

1.3. Jeigu nurodyti KET pažeidimai nesiejami su eismo įvykiu, tai akivaizdu, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra apskritai jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytus skundžiamos nutarties teiginius apie tai, kad keisdamas važiavimo kryptį jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, taip padarydamas KET 9, 101 ir 126 straipsnių pažeidimus. KET 9 punkte yra įtvirtinta tik bendro pobūdžio eismo dalyvių pareiga, kurios privalo laikytis visi eismo dalyviai, dėl ko, už šios KET bendrosios normos pažeidimą negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

1.4. Pažymima, kad prieš pradėdamas dešinio posūkio manevrą, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, t. y., pasitraukė arčiau automobilių stovėjimo aikštelės dešinio krašto jo judėjimo kryptimi, kaip to reikalauja KET 119 punktas, įvertino atstumą nuo jo vairuojamo vilkiko su puspriekabe iki automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“, jo vairuojamo vilkiko tempiamos puspriekabės ilgį ir jos posūkio spindulį, palikdamas tarp jų saugų atstumą, kaip to reikalauja KET 126 punktas ir tik po to, įsitikinęs, kad daryti dešinį posūkio manevrą bus saugu jį pradėjo, prieš tai, ties automobilių stovėjimo aikštelės ir kelio vedančio nuo/link pastato, esančio, adresu: (duomenys neskelbtini), susijungimu praleidęs nuo nurodyto pastato atvažiuojantį automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. R., kaip to reikalauja KET 101 punktas ir pabaigė nurodytą manevrą nekliudydamas aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf“. Pažymima tai, kad pradėjęs dešinį posūkį ir vilkiko kabinai iš automobilių stovėjimo aikštelės jau įvažiavus į kelią, vedantį link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), automobilio (vilkiko) galinio vaizdo veidrodėliuose jis jau neturėjo galimybės matyti, kas vyksta automobilių stovėjimo aikštelėje, iš kurios dar nebuvo išvažiavusi jo vairuojamo vilkiko tempiama puspriekabė, kadangi tarp vilkiko ir jo tempiamos puspriekabės susidarė faktiškai status kampas, kaip pavaizduota jo, teismui pateiktoje, eismo įvykio vietos schemoje, kurios neginčijo ir 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, liudytoju apklaustas automobilio „Volvo“, vairuotojas E. R.

1.5. Taigi jo nurodytose veiksmuose, jų nesiejant su 2020 m. rugpjūčio 14 d. eismo įvykiu, nėra nei KET 9, nei 101, nei 126 punktų reikalavimų pažeidimo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, jog pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už KET 9, 101 ir 126 punkto pažeidimus, visiškai nepagrįsta.

1.6. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, tariamai yra prieštaringi, kadangi jis teismo posėdžio metu neigė matęs kaip „Volvo“ automobilis sustojo prie automobilio „VW Golf“, o kai davė paaiškinimus nurodė, kad būtent automobilis „Volvo“ nebandė išvengti įvykio ir tyčia lindo į tarpą tarp vilkiko ir automobilio „VW Golf“.

1.7. Teigiama, kad jis pradėjęs dešinio posūkio manevrą, tai yra vilkikui iš automobilių stovėjimo aikštelės jau įvažiavus į kelią, vedantį link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vilkiko galinio vaizdo veidrodėliuose jis jau negalėjo matyti jo vairuojamo vilkiko tempiamos puspriekabės ir jos posūkio trajektorijos, su kuo sutiko ir byloje dalyvavęs Kauno apskrities VPK atstovas L. V.. Tuo tarpu tą aplinkybę, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R. pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus nevažiavo arčiau dešinio automobilių stovėjimo aikštelės krašto, jo judėjimo kryptimi, ir automobilių aikštelėje stovinį automobilį „VW Golf“ apvažinėjo ne iš dešinės, bet iš kairės pusės, jo judėjimo kryptimi, taip įsisprausdamas į tarpą tarp jo vairuojamo vilkiko tempiamos puspriekabės ir automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“, jis sužinojo tik po to, kuomet jo vairuojamą vilkiką pasivijo ir sustabdė automobilio „Volvo“ vairuotojas ir jie kartu su juo grįžo į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymima tai, kad nei atliekant nurodyto administracinio nusižengimo tyrimą, nei nagrinėjant šią bylą teisme, jis nesakė, kad darydamas dešinį posūkį, tai yra išvažinėdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią vedantį link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jis savo vairuojamo vilkiko galinio vaizdo veidrodėliuose, ar kokiu nors kitu būdu, būtų matęs, kaip automobilio „Volvo“ vairuotojas nebandydamas išvengti susidūrimo, tyčia įlindo į tarpą tarp jo vilkiko tempiamos puspriekabės ir automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf“.

1.8. Eismo įvykio tyrimą Institucija atlikto šališkai, pažeidžiant ANK 567 straipsnio reikalavimus, dėl ko tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Nurodytą nutarimą priėmęs Institucijos atstovas net nenustatė automobilių susidūrimo vietos, apskritai nevertino ir neanalizavo automobilio „Volvo“ vairuotojo E. R. veiksmų, nurodytoje situacijoje ir jo padarytų KET pažeidimų ir net nenustatinėjo, kurio automobilio vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga, nurodytam eismo įvykiui kilti, kas neabejotinai sąlygojo skundžiamo nutarimo neteisėtumą.

1.9. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad E. R. vairuotas automobilis „Volvo“ yra užfiksuotas po automobilių kontakto stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje 14-os metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės galo, 4-5 metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės ir kelio, vedančio link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), susijungimo artimesnio krašto. Iš Institucijos pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad prie nurodyto automobilio galo arba labai netoli nuo jo yra nukritusios automobilio „Volvo“ dalys (plastmasinės apdailos ir kt.), kas neabejotinai reiškia, kad E. R. vairuoto automobilio „Volvo“ ir jo vairuoto vilkiko „Iveco-Fiat“, tempiamos puspriekabės kontaktas įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje, visai šalia tos vietos, kur eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas stovintis automobilis „Volvo“. Tačiau policijos pareigūnų teismui pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje apskritai nėra pažymėta automobilių susidūrimo vieta ir eismo įvykio pėdsakai, tai yra nukritusios automobilio „Volvo“ dalys, nors tai yra esminiai ir būtini eismo įvykio schemų duomenys.

1.10. Iš liudytojo K. L., kuris priėmė skundžiamą 2020 m. sausio 13 d. nutarimą, parodymų, duotų 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje, matyti, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą jis tariamai nustatė, jog jo (V. M.) vairuoto vilkiko tempiamos puspriekabės ir E. R. vairuoto automobilio „Volvo“ kontaktas įvykio toje vietoje, kur susijungia automobilių stovėjimo aikštelė su keliu, vedančiu link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra dviejų važiuojamųjų dalių sankryžoje, kas iš esmės prieštarauja bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina tiek byloje esanti policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio vietos schema, tiek ir byloje esančios jo bei E. R. nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, tiek ir Institucijos teismui pateiktos nuotraukos.

1.11. Vertinant nurodytus liudytojo K. L. parodymus, pažymėtina tai, jog atsakydamas į jo gynėjo klausimus šis liudytojas negalėjo paaiškinti, kokiu būdu automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia automobilio „Volvo“ galo, atsirado sulaužytos automobilio „Volvo“ dalys, jeigu skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno įsitikinimu eismo įvykis įvyko ne automobilių stovėjimo aikštelėje, tai yra šalia eismo įvykio vietos schemoje pažymėtos automobilio „Volvo“ stovėjimo vietos, o automobilių stovėjimo aikštelės ir kelio, vedančio link/nuo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sankryžoje, bandydamas spėlioti, kad galbūt jas kažkas atnešė. Paprašius liudytojo paaiškinti kokie bylos duomenys patvirtina nurodytas jo spėliones, liudytojas to padaryti nesugebėjo.

1.12. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. jis su vilkiku „Iveco-Fiat“, kuris tempė puspriekabę, iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažinėjo į kelią, vedantį link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R. važiavo priešinga kryptimi, tai yra iš nurodyto kelio įvažinėjo į automobilių stovėjimo aikštelę. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad prasilenkiant jų automobiliams, nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje, toje vietoje kuri pažymėta jo pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje arba visai šalia jos, stovėjo automobilis „VW Golf“. Vertinant šias aplinkybes pažymima, kad liudytojas K. L. patvirtino, jog priimdamas skundžiamą nutarimą jis nevertino tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis „VW Golf“, nes jis nebuvo pažymėtas policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje, nors tiek jo, tiek „Volvo“ vairuotojo nubraižytose įvykio vietos schemose, kurios tą pačią dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 14 d., buvo prijungtos prie administracinio nusižengimo bylos, nurodytas automobilis yra pažymėtas. Be to, apie tai, kad eismo įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo nurodytas automobilis „VW Golf“ yra nurodyta ir policijos pareigūno D. R. 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime.

1.13. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R., nurodytoje situacijoje, būtų laikęsis KET taisyklių 119 punkto, kuris numato, kad automobilio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (savo judėjimo kryptimi), reikalavimų tai jis būtų galėjęs netrukdomas tęsti savo judėjimą pagal dešinį automobilių stovėjimo aikštelės kraštą, savo judėjimo kryptimi, ir apvažiuoti automobilių stovėjimo aikštelėje stovinį automobilį „VW Golf“ iš dešinės, dėl ko nurodyto automobilio kontaktas su jo vairuojamo vilkiko tempiama puspriekabe ne tik nebūtų įvykęs, bet būtų neįmanomas.

1.14. Tiek Institucijos atstovas L. V. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, tiek ir liudytojas, policijos pareigūnas, P. G. 2021 m. liepos 15 d. teismo posėdyje, duodami paaiškinimus patvirtino, kad laikydamasis KET 119 punkto reikalavimų automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R., automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Golf“, turėjo apvažiuoti ne iš kairės kaip tai darė, bet iš dešinės pusės. Tačiau liudytojas K. L. duodamas parodymus 2021 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje, kardinaliai priešingai nei jo kolegos, paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu jis nustatė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R., nagrinėjamoje situacijoje neturėjo galimybės apvažiuoti aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf“ iš dešinės pusės, nes ten buvo kliūtis, tačiau paaiškinti kokia tai buvo kliūtis, nesugebėjo. Nežiūrint to, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimus, nurodytai liudytojo K. L. pozicijai pritarė.

1.15. Iš policijos pareigūnų nubraižytos eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje nėra jokių duomenų apie kokias nors kliūtis, buvusias eismo įvykio vietoje, eismo įvykio metu, kurios būtų galėjusios trukdyti automobilio „Volvo“ vairuotojui apvažiuoti automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“ iš dešinės. Šioje eismo įvykio vietos schemoje nėra pažymėta ne tik eismo įvykio metu, įvykio vietoje, buvusio ir su juo susijusio, automobilio „VW Golf“ stovėjimo vieta, bet netgi nėra nurodytas važiuojamosios dalies, tai yra automobilio stovėjimo aikštelės, kurioje įvyko nurodytas eismo įvykis, plotis, nors šis matmuo yra būtinas ir nurodomas visuose eismo įvykio vietų schemose. Be to, nurodytoje eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, tariama, jo vairuoto vilkiko su puspriekabe, stovėjimo vieta po įvykio visiškai neatitinkanti faktinių aplinkybių, ką neginčijamai patvirtina, teismui pateiktas antstolės R. S. 2021 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Jame aiškiai nurodyta, jog atstumas nuo jo vairuoto vilkiko sustojimo su puspriekabe vietos, kuri yra identiška Institucijos pateiktose užfiksuotai jo sustojimo vietai 2020 m. rugpjūčio 14 d., iki įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę yra 99,24 metrai, kuomet policijos pareigūnų teismui pateiktoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad paminėtas atstumas yra tik 28,20 metrai, tai yra daugiau kaip 4 kartus mažesnis atstumas, kas neabejotinai patvirtina, kad nurodyta eismo įvykio vietos schema, kurios pagrindu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, iš esmės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių.

1.16. Pažymima ir tai, kad 2021 m. liepos 15 d. teismo posėdyje, liudytojas, policijos pareigūnas, P. G., kuris nubraižė paminėtą eismo įvykio vietos schemą, kategoriškai tvirtino, kad jam su kolega atvykus į įvykio vietą jie nedavė jam patraukti vilkiko su puspriekabe toliau, link pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko jų darytose nuotraukose yra užfiksuota būtent ta jo vairuoto vilkiko su puspriekabe stovėjimo vieta, kurioje jie rado jį atvykę į nurodytą eismo įvykio vietą ir būtent nuo nurodytos vilkiko su puspriekabe stovėjimo vietos jis matavo atstumą iki nurodyto kelio susikirtimo su automobilių stovėjimo aikštele ir eismo įvykio vietos schemoje pažymėjo išmatuotą atstumą - 28,20 metrus. Jo įsitikinimu, nurodyti duomenys policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje nėra neatsitiktinai, o kiti nurodyti akivaizdžiai klaidingai, kadangi paminėtus duomenis nurodžius eismo įvykio vietos schemoje iš esmės nekiltų abejonių dėl to, kad ne jo, bet automobilio „Volvo“ vairuotojo E. R. veiksmai ir jo padaryti KET pažeidimai, buvo pagrindinė sąlyga nurodytam eismo įvykiui kilti, dėl ko ne jis, bet E. R. turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

1.17. Administracinio nusižengimo tyrimo metu automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R. paaiškinimus davė 2 kartus, tai yra 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. duoto paaiškinimo matyti, kad jame nėra nurodyta, jog eismo įvykio metu, eismo įvykio vietoje, būtų buvusi kokia nors kliūtis, galimai trukdžiusi jam apvažiuoti automobilių aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“, kuris paaiškinime nurodytas, iš dešinės. Tą pačią dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 14 d. jo paties nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje E. R. pažymėjo jo (V. M.) vairuotą vilkiką, jo vairuotą automobilį „Volvo“, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“, kuris jo schemoje pažymėtas „?“ ir dar vieną automobilį, stovinį tarp automobilio „VW Golf“ ir automobilių stovėjimo aikštelės krašto, esančio prie (duomenys neskelbtini). Lyginant liudytojo E. R. nubraižytą eismo įvykio vietos schemą su jo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, akivaizdu, kad jos iš esmės sutampa. Abiejuose jose užfiksuoti keturi automobiliai: 1) jo vairuotas vilkikas su puspriekabe; 2) liudytojo E. R. vairuotas automobilis „Volvo“; 3) automobilis „VW Golf“; 4) dar vienas, nenustatytos markės, automobilis, skundžiamoje nutartyje įvardijamas, kaip automobilis su malkomis. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus ir atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje įvyko eismo įvykis, plotį - 21 metras ir gamyklinį automobilių plotį - nuo 2 iki 2,5 metrų, akivaizdu, jog aptarti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad byloje nėra jokių, tuo labiau abejonių nekeliančių, įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje situacijoje, būtų buvusi kokia nors kliūtis ar kliūtys, trukdžiusios automobilio „Volvo“ vairuotojui E. R. apvažiuoti automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“ iš dešinės pusės jo judėjimo kryptimi.

1.18. Atkreipiamas dėmesys, kad proceso eigoje, liudytojo E. R. nurodomų automobilių skaičius stovėjimo aikštelėje, nuosekliai didėjo. 2020 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime E. R. jau nurodė, kad be paminėto automobilio „VW Golf“, eismo įvykio metu, eismo įvykio vietoje, buvo dar 2 automobiliai, kurių buvimo vietos jis nedetalizavo. Tuo tarpu duodamas paaiškinimus teisme liudytojas E. R. teigė, kad tarp automobilio „VW Golf“ ir automobilių stovėjimo aikštelės krašto, esančio prie (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, jau stovėjo net 3 automobiliai, kurie trukdė jam apvažiuoti automobilį „VW Golf“ iš dešinės. Susipažinus su visa šios baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, kad prieš tai aptartų, liudytojo E. R. parodymų apie tai, kad eismo įvykio metu, be automobilio „VW Golf“ dar stovėjo 2 arba 3 automobiliai, kurie akivaizdžiai prieštarauja tiek jo paaiškinimams, tiek jo bei paties E. R. nubraižytoms eismo įvykio vietos schemoms, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

1.19. Pažymima, kad tuo atveju jeigu automobilio „Volvo“ vairuotojas manė, jog dėl jo (V. M.) vairuojamo vilkiko tempiamos puspriekabės posūkio spindulio jiems prasilenkti bus sunku, tai ne jis, bet E. R., vykdydamas KET 139 punkto reikalavimus, turėjo jį praleisti, nes jo pusėje buvo kliūtis - automobilis „VW Golf“, bet to nepadarė, taip neabejotinai pažeisdamas KET 139 punkto reikalavimus.

1.20. Jeigu automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvykio jo vairuoto vilkiko tempiamos puspriekabės kontaktas su E. R. vairuotu automobiliu „Volvo“, nustatyti ribą, turinčią atskirti priešpriešinio eismo srautus, tai visiškai akivaizdu, kad automobilis „Volvo“, darydamas kairį posūkį į automobilių stovėjimo aikštelę ir būdamas policijos pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėtoje vietoje yra neabejotinai atsidūręs menamoje arba numanomoje priešpriešinio eismo juostoje, ko akivaizdžiai nebūtų jeigu jis būtų laikęsis KET 119 punkto reikalavimų ir važiavęs arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, jo juodėjimo kryptimi. KET 108 punktas numato, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, kas taip pat patvirtina, kad šioje situacijoje automobilio „Volvo“ vairuotojas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kelio vedančio link/nuo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sankirtoje, darydamas kairį posūkį į automobilių stovėjimo aikštelę, nesilaikė KET 108 punkto reikalavimų ir juos pažeidė.

1.21. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas ignoravo nurodyto eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir analizę, visiškai nepagrįstai nurodydamas, kad tai yra ne šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko nei nurodytų, automobilio „Volvo“ vairuotojo padarytų KET pažeidimų, nei jų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, tai yra su kilusiu eismo įvykiu, nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nieko nepasisakė, kas skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties neleidžia laikyti nei pagrįsta, nei teisėta.

1.22. Akcentuojama, kad jo vairuojamas vilkikas su puspriekabe ir liudytojo E. R. vairuotas automobilis „Volvo“ sėkmingai prasilenkė automobilio stovėjimo aikštelės ir kelio, vedančio link/nuo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sankirtoje. Taigi akivaizdu, kad nurodytoje vietoje prasilenkus jo vairuotam vilkikui su tempiama puspriekabe, kurios ilgis yra net 13 metrų, su E. R. vairuotu automobiliu „Volvo“ ir jam pradėjus dešinio posūkio manevrą, jam būnant visiškai įsitikinusiam, kad jo paliktas tarpas tarp automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“ ir jo tempiamos puspriekabės bei jos posūkio spindulio yra visiškai pakankamas saugiai užbaigti posūkio manevrą, dėl vilkiko padėties tempiamos puspriekabės atžvilgiu jam praradus galimybę ją matyti vilkiko galinio vaizdo veidrodėliuose, jis nenumatė bei negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R., pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus nevažiuos arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, jo važiavimo kryptimi, taip apvažiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje stovinį automobilį „VW Gol“' iš dešinės, bet bandys kirsti automobilių stovėjimo aikštelę į ją įvažiuodamas smailu kampu, išvažiuodamas į menamą priešpriešinio eismo juostą ir bandys pralysti per tarpą, tarp jo tempiamos puspriekabės ir automobilių aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad jis (V. M.) ne tik tyčia negalėjo padaryti jam inkriminuojamų KET 9, 101 ir 126 punktų pažeidimų, bet to negalėjo padaryti netgi dėl atsargumo (ANK 7 straipsnis).

1.23. Teigiama, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį argumentavimą ne jis turi įrodyti, kad nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, bet administracinio nusižengimo protokolą jam surašiusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija turi pateikti teismui įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis padarė įstatymo uždraustą veiką.

1.24. Teismui jis pateikė dvi eismo įvykio vietos schemas, kurios nebuvo nubraižytos eismo įvykio vietoje, taip bandydamas atkurti faktinę situaciją, kuri buvo eismo įvykio metu, tai yra jo vairuojamo vilkiko tempiamai puspriekabei kontaktuojant su liudytojo E. R. vairuojamu automobiliu „Volvo“. Dėl šios priežasties, teismui pateiktose schemose gali būti neesminių neatitikimų, kurie iš esmės nekeičia eismo įvykio metu buvusios situacijos, tiesiogiai susijusios su tiriamu eismo įvykiu ir jo kilimą sąlygojusiomis priežastimis. Vieną iš jo nubraižytų eismo įvykio vietos schemų, bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, pateikė susipažinti liudytojui E. R., po ko šis liudytojas, schemoje užfiksuotos situacijos, buvusios eismo įvykio metu, iš esmės neginčijo. Iš ANK 569 straipsnio 1 dalies turinio akivaizdu, kad jo nubraižytos ir teismui pateiktos dvi eismo įvykio vietos schemos visiškai atitinka tiek įrodymų leistinumo, tiek ir įrodymų liečiamumo principus ir turi būti vertinamos kartu su kitais, bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir šiame apeliaciniame skunde aptartais, įrodymais.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į V. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

1.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš eismo įvykio medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. pažeidė KET 9, 101 ir 126 punktų reikalavimus, kadangi prieš pradėdamas važiuoti ir atlikdamas posūkį į kairę, po to įvažiuojant į siaurą kelią vedantį į teritoriją, taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino savo vairuojamos transporto priemonės, t. y. krovininio „Iveco – Fiat“ su puspriekabe ypatumų ir nepalikto tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko manevro atlikimo metu (įvažiuojant į siaurą kelią vedantį į teritoriją), krovininio automobilio puspriekabės kairės pusės galinis kampas, darant posūkį, išsikišo į priešais sustojusį automobilį stovėjusį aikštelėje, kliudė puspriekabės galine dalimi jį apgadino.

1.2. Krovinio automobilio vairuotojas V. M. teigė, kad matė kaip lengvojo automobilio vairuotojas, važiuoja iš teritorijos, tačiau galvojo, kad pro jį pravažiuos ir tilps įvažiuoti į sandėlių teritoriją, nesudarydamas kliūties, atliks manevrą nekliudydamas, stovinčio lengvojo automobilio „Volvo“.

1.3. Pažymima, jog V. M. krovininis automobilis su puspriekabe, apskritai negalėjo būti eksploatuojamas viešajame eisme, kadangi nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, taip pat neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Konstatuota, kad M. M. padarytų KET 9,101,126 ,226 punktų visuma ir įtakojo eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu V. M. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuria jo skundas netenkintas ir palikta nepakeista Institucijos 2021 m. sausio 13 d. nutarimo dalis, kuria V. M. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. V. M. teigia, kad byloje nėra įrodymų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir prašo administracinio nusižengimo teiseną, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo, jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto administracinio nusižengimo sudėties.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis nėra pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad V. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai.

9. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija eismo įvykio fakto, tačiau teigia, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo ne jo veiksmai, o automobilio „Volvo“ vairuotojo E. R. padaryti KET pažeidimai. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia šių V. M. argumentų.

10. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, kurie užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur. ANK 417 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į KET, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nutarime turi būti nurodyta konkreti KET specialioji norma, kurią pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju V. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl KET 9, 101 ir 126 punktų pažeidimų.

11. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

12. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad KET 9 punktas apibrėžia bendrąsias vairuotojų pareigas, todėl jo nurodymas kartu su kitomis normomis, detalizuojančiomis konkretų atvejį, yra perteklinis.

13. Byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kuris įvyko 2020 m. rugpjūčio 14 d., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko metu V. M. vairuojamam vilkikui „Iveco – Fiat“ su puspriekabe, išvažiuojant iš nurodytos aikštelės į kelią, o automobilio „Volvo“ vairuotojui E. R. išvažiuojant iš nurodyto kelio į automobilių stovėjimo aikštelę, tai yra nurodytiems automobiliams iš esmės prasilenkiant priešpriešine kryptimi.

14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. parodė, kad jis atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę. Įsukus į aikštelę matė, kad aikštelės viduryje stovėjo „Volkswagen Golf“ automobilis. Važiuodamas aikštelėje pažiūrėjo per veidrodėlius, nieko nebuvo, tačiau kai jau lenkė aikštelės viduryje stovintį „Volkswagen Golf“ automobilį, pamatė, kad iš keliuko atvažiuoja automobilis „Volvo“. Privažiavus prie keliuko ir pasukus, apsilenkė su „Volvo“ automobiliu. Įsukus į keliuką ir pavažiavus apie 30 metrų, atbėgo automobilio „Volvo“ vairuotojas ir pareiškė, kad jis sukdamas apgadino jo automobilį. Duodamas parodymus teismo posėdžio metu V. M. sutiko, kad kliudė automobilį „Volvo“ ir šio fakto neginčijo.

15. Liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.10 val. automobiliu „Volvo XC90“ išvažinėjo iš gatvelės į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Priešais pamatė vilkiką ir sustojo prie šalia aikštelėje stovėjusio automobilio „Volkswagen Golf“. Vilkikas važiavo toliau ir taikėsi į gatvelę iš kurios jis atvažiavo. Vilkikas važiuodamas pro jo automobilį, kliudė jį ir apgadino bei nuvažiavo toliau, todėl jis išlipęs iš automobilio, pradėjo jį vytis. Vilkiko vairuotojas sustojo jau nuvažiavęs į gatvelę, iš kurios jis išvažiavo. Paaiškino, kad su vilkiko vairuotoju prasilenkė prie automobilio „Volkswagen Golf“, toje vietoje jis sustojo, o vilkiko vairuotojas tęsė veiksmą. Sustojo, kadangi negalėjo važiuoti, būtų atsitrenkęs į automobilį „Volkswagen Golf“. Automobilis „Volkswagen Golf“ buvo jam iš dešinės važiavimo kryptimi, vilkikas važiavo iš kairės. Vilkikas su kabina pravažiavo, tačiau su puspriekabe kliudė jo automobilį. Jis nubraižė savo eismo įvykio schemą, o V. M. - savo. Abu pasirašė ant policijos nubraižytos eismo įvykio schemos. Atliekant pareigūnams matavimus, automobilio „Volkswagen Golf“ jau nebuvo.

16. Liudytojas V. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., jo tėvas V. M. važiavo su vilkiku, kurį jis lydėjo su automobiliu „Jeep“, priekyje. Jie vyko (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, link sandėlio. Jo tėvas važiuodamas laikėsi dešinės, aikštelėje buvo automobilių ir kitų automobilių. Važiuojant link sandėlio, priekyje matė atvažiuojantį automobilį „Volvo“. Įvažiavus į keliuką, pavažiavo apie 50 m ir tuo tarpu prasilenkė su automobiliu „Volvo“. Tuo metu per galinį veidrodėlį matė, kad atvažinėja tėvas į keliuką su vilkiku. Vėliau pamatė, kad jis neatvažiuoja iš paskos, todėl apsisuko pažiūrėti kas vyksta. Atvykęs pamatė „Volvo“ automobilį su vairuotojo pusės nubrėžtu galu, vairuotojai aiškinosi. Kai įvažinėjo į aikštelę, aikštelėje buvo keletas automobilių, buvo jo automobilis, „Volkswagen Golf“ ir dar vienas automobilis, kuris stovėjo arčiau (duomenys neskelbtini) pusės. Įvažiavus į keliuką su „Volvo“ automobiliu apsilenkė už 50 m, jau pravažiavus pastatą. Kai pareigūnai atlikinėjo matavimus, automobilis „Volkswagen Golf“ dar stovėjo.

17. Iš liudytojo Kauno apskrities VPK pareigūno P. G. parodymų nustatyta, kad jis braižė eismo įvykio vietos schemą. Braižant eismo įvykio schemą matavo abu automobilius. Paaiškino, kad braižant eismo įvykio schemą, svarbu automobiliai, pastatai, taip „pririšami“ taškai. Schemoje pavaizduotas automobilis taip, kaip stovėjo. Kodėl nepažymėtas automobilis „Volkswagen Golf“ schemoje, nežino, žymėjo schemoje taip, kaip rado atvykus. Atvykus buvo du automobiliai – vilkikas ir „Volvo“, taip ir buvo pažymėta schemoje. Kiti automobiliai nesusiję su eismo įvykiu, todėl kitų automobilių nebraižė. Visi eismo įvykio dalyviai paaiškina aplinkybes, pagal tuos parodymus, nubraižoma schema. Nurodė, kad buvo išmatuotas keliuko plotis, kaip stovėjo automobilis, taip išmatavo. Įvykio vietoje buvo eismo įvykio pėdsakų, tačiau kurioje vietoje buvo, neatsimena. Atstumus matavo toje vietoje, kur stovėjo transporto priemonė, kadangi nuo eismo įvykio vietos vilkikas nuvažiavo. Matavo kaltininko automobilio plotus, kadangi jis toje vietoje stovėjo. Eismo įvykio vietos schemoje pasirinko matmenis „pririšti“ ir prie nukentėjusiojo automobilio, ir prie kaltininko, tada matyti, kad transporto priemonės „surištos“. Kas eismo įvykio kaltininkas nusprendė su kolega būdamas eismo įvykio vietoje pagal eismo įvykio dalyvių pasiaiškinus kaip judėjo transporto priemonės, kaip jos stovi. Buvo nustatyta, kad „Volvo“ automobilis laikėsi taisyklės, laikytis dešiniau. Atvykus nebuvo aikštelėje automobilio „Volkswagen Golf“, tačiau jei jis būtų buvęs, kaip aiškina eismo įvykio dalyviai, šį automobilį („Volkswagen Golf“) automobilis „Volvo“ turėjo apvažiuoti iš dešinės.

18. Liudytojas L. V., parodė, kad matavimai buvo padaryti prie artimiausio bordiūro ir „Padangų montavimo“ centro. Schema byloje nėra pakeista, kadangi joje yra asmenų parašai. Nurodoma, kad automobilis „Volkswagen Golf“, stovėjo aikštelėje, tačiau nuotraukose jo nėra. Pateiktoje V. M. rankomis rašytoje schemoje „Volkswagen Golf“ yra, tačiau išmatavimų nėra. Patvirtino, kad įvykio dieną V. M. pasirašė ant pareigūnų nubraižytos schemos ir sutiko su matavimais. Aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, galioja KET, todėl galiojo reikalavimas automobilio „Volvo“ vairuotojui laikytis dešinės pusės.

19. Iš liudytojo Kauno apskrities VPK pareigūno D. R. parodymų nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, vilkikas jau buvo pasitraukęs iš eismo įvykio vietos. Jie aiškinosi aplinkybes, bendravo su vairuotojais. Vėliau nuėjo į šalia esantį servisą, paklausė ar yra vaizdo kamerų, pasakė, kad tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, vaizdo kameros nestebi, nors jos ir yra. Tada padėjo matuoti, darė fotonuotraukas, atliko eismo įvykio registrą. Eismo įvykio vietos schemą braižė kolega, kuris buvo kartu. Kuomet kolega braižė eismo įvykio schemos šabloną, buvo priėjęs V. M., kuris nurodinėjo kaip reikia braižyti. Neprisimena, ar be „Volvo“ ir vilkiko, eismo įvykio vietoje buvo kitų transportų priemonių. Eismo įvykio schema braižoma tokia, kaip rasti stovintys automobiliai, ne taip, kaip galėjo būti. Dėl ko V. M. nesutiko su schema, negali pasakyti. Įvykio vietoje fotografavo jis, jokių nurodymų pakeisti transportų priemonių padėtį neteikė. Įvykio vietoje atrodė, kad tarp transportų priemonių buvo atstumas, tačiau vilkiko vairuotojas jo nesilaikydamas kliudė automobilį.

20. Iš liudytojo K. L. parodymų nustatyta, kad jis atliko tyrimą ir priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Kai gavo bylą, joje jau buvo administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, pirminiai paaiškinimai. Eismo įvykio vietos schema braižyta įvykio vietoje. Atlikdamas tyrimą, papildomai paėmė E. R. paaiškinimą ir vyko į įvykio vietą, kalbėjo su įmonės savininku norėdamas išsiaiškinti ar teritorija nėra filmuojama, tačiau gavo informaciją, kad aikštelės teritorija nefilmuojama. Paėmė paaiškinimus iš L. Ž., E. D.. Kokie automobiliai buvo aikštelėje įvykio metu, nematė. V. M. nesutiko su ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymu, nurodė, kad eismo įvykio vietos schema yra neteisinga, tačiau sutiko, kad ant eismo įvykio vietos schemos yra jo parašas. Liudytojas sutiko, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra visų matmenų, tačiau tai jam netrukdė atlikti tyrimą byloje ir priimti procesinį sprendimą. Įvykis įvyko prasilenkiant „Volvo“ automobiliui ir vilkikui. Automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R. sustojo praleisti vilkiko, kai išvažiavo iš keliuko į aukštelę ir ten įvyko įvykis. V. M., matydamas, kad netilps į kelią, turėjo sustoti ir praleisti „Volvo“ automobilį, juo labiau, kad aikštelėje vilkikui buvo pakankamai vietos. Vilkikas galimai išvažiavo į menamą priešpriešinio eismo juostą ir dėl to kliudė kitą automobilį.

21. Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduoti automobilių padėtis po eismo įvykio, taip kaip jie stovėjo atvykus policijos pareigūnams. Matyti, jog vilkikas su priekaba sustojęs kelyje, o automobilis Volvo stovi aikštelėje. Automobilių susidūrimo vieta nepažymėta (administracinio nusižengimo bylos 12 lapas).

22. Eismo įvykio metu automobiliui Volvo apgadinta galinė kairė pusė , o vilkikui – nubrozdintas galinis priekabos bortelis (administracinio nusižengimo bylos 13 lapas).

23. Kauno AVPK pateiktose nuotraukose, darytose įvykio vietoje (b. l. 82-103), užfiksuoti automobilių, dalyvavusių eismo įvykio vietoje, apgadinimai, jų išsidėstymas važiuojamoje dalyje atvykus policijos pareigūnams. Matyti prie automobilio „Volvo“ gulinčios eismo įvykio metu apgadintos šio automobilio detalės.

24. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų nepakanka patikimai atkurti eismo įvykio detales, išsiaiškinti automobilių išsidėstymą kelyje įvykio metu, jų susidūrimo vietą. Tuo pačiu nėra galimybių spręsti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET reikalavimus ir kurio iš vairuotojų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu bei jo metu atsiradusiomis pasekmėmis. Pažymėtina ir tai, kad trūkstamų duomenų apie eismo įvykį, įvykusį 2020 m. rugpjūčio 14 d., šiuo metu objektyviai neįmanoma surinkti.

25. Abu transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio kilimo priežastis. V. M. ir E. R. sutinka su tuo faktu, kad E. R. jo važiavimo kryptimi automobilių aikštelėje stovėjo automobilis „VW Golf“, sudarydamas Volvo vairuotojui kliūtį. Visuma surinktų įrodymų nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių ir jo iškeltos versijos apie tai, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas E. R., pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus, nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto savo važiavimo kryptimi, neapvažiavo automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“ iš dešinės, bet bandė kirsti automobilių stovėjimo aikštelę, į ją įvažiuodamas smailu kampu, išvažiuodamas į menamą priešpriešinio eismo juostą ir bandė pravažiuoti tarp V. M. vairuojamo vilkiko tempiamos puspriekabės ir automobilių aikštelėje stovinčio automobilio „VW Golf“.

26. Paprastai apie automobilių susidūrimo vietą sprendžiama iš pėdsakų, atsirandančių kontaktuojant dviem transporto priemonėms – eksploatacinių skysčių išbėgimo vieta, kėbulo detalių, stiklo duženų koncentracijos vieta ir pan. Akcentuotina, kad eismo įvykio vietos schemoje apskritai nėra pažymėta nukritusios automobilių detalės ar kitos aplinkybės, liudijančios apie susidūrimo vietą. Kaip matome iš nuotraukų, darytų policijos pareigūnų įvykio vietoje, nuo automobilio „Volvo“ eismo įvykio metu nukrito ne viena detalė, tačiau jų padėtis niekur neužfiksuota. Iš fotonuotraukų taip pat akivaizdu, kad šios detalės yra surinktos ir sudėtos ant asfalto į krūvelę už automobilio „Volvo“ galinės dalies.

27. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neabejotinai vienas iš eismo įvykio dalyvių nesilaikė KET nustatyto palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tačiau eismo įvykio vieta yra specifinė – automobilių stovėjimo aikštelė, kur nėra sužymėtų ar menamų eismo juostų. Nenustačius automobilių susidūrimo vietos, jų išsidėstymo važiuojamoje dalyje eismo įvykio metu, nėra galimybių priimti pagrįsto sprendimo dėl eismo įvykio kaltininko. Tiriamu atveju neįmanoma objektyviai patikrinti, kurio iš vairuotojų keliama eismo įvykio versija yra teisinga. Pagal turimus duomenis, eismo įvykio kaltininkas galėjo būti tiek V. M., tiek E. R..

28. Kaip žinia, sprendimas dėl asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, negali būti grindžiamas prielaidomis. 2021-01-13 Kauno apskrities VPK pareigūno priimtas nutarimas iš esmės grindžiamas liudytoju apklausto E. R. parodymais bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis. Aukščiau aptartos aplinkybės liudija apie tai, kad E. R. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, taigi jie negali būti įrodymu, patvirtinančiu V. M. kaltę dėl eismo įvykio. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas automobilių išsidėstymas patvirtina jų išsidėstymą atvykus policijos pareigūnams, tačiau ne jų padėtį eismo įvykio metu. Šio įrodymo pagrindu taip pat negalima konstatuoti, kas kaltas dėl eismo įvykio.

29. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą bei nagrinėję administracinio nusižengimo bylą. Tačiau šių asmenų parodymai tik patvirtino, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti ne visi duomenys apie eismo įvykio vietą, o išvados administracinio nusižengimo byloje padarytos neįvertinus duomenų pakankamumo kriterijaus.

30. Kaip vienas iš motyvų, pagrindžiančių V. M. kaltę, nurodyta ir tai, kad V. M. krovininis automobilis su puspriekabe apskritai negalėjo būti eksploatuojamas viešajame eisme, kadangi transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šios aplinkybės nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, o dėl paminėtų pažeidimų numatyta atskira administracinė atsakomybė.

31. Kadangi apylinkės teismas neįvertino visų aukščiau paminėtų aplinkybių, skundas tenkinamas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, V. M. atžvilgiu nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

TeisėjasGiedrius Endriukaitis